Tuo įsitikinę viešųjų ryšių ekspertai. Jų teigimu, prieš dešimt metų Europos Komisijoje (EK) finansinį programavimą ir biudžetą prižiūrėjusi D.Grybauskaitė taip pat ilgai delsė pasiskelbti apie kandidatavimą, nors jos retorika jau kurį laiką išdavė naujo posto troškimą.
Naudoja panašią taktiką
Kaip naujienų portalui lrytas.lt komentavo viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas, prieš dešimtmetį visa Lietuva jau kurį laiką žinojo, kad tuometė EK narė D.Grybauskaitė tikrai kandidatuos rinkimuose, nors ji ilgai tempė gumą ir to neatskleidė.
„Tas pats dabar vyko su S.Skverneliu. Matome procesą, kurio metu svarstome ne pasiskelbs ar nepasiskelbs kandidatu, o kada pasiskelbs. O kai jis jau pasiskelbia, šalininkai ir oponentai į tą žmogų pradeda žiūrėti visai kitaip. Pastebimas ir klasikinis atvejis, kuomet guma tempiama tol, kol neva visuomenė jau pati pradeda prašyti, kad asmuo eitų į rinkimus, kaip buvo ir su dabartine prezidente“, – prisiminė A.Katauskas.
Anot jo, prieš dešimt metų rengtus Lietuvos prezidento rinkimus apskritai galima pavadinti anomalija, nes tuomet praktiškai nevyko jokios rinkiminės kovos –D.Grybauskaitė tiesiog neturėjo lygiaverčių konkurentų, kurie galėtų jai mesti iššūkį.
A.Katauskas tokią situaciją apibūdino ne rinkimų kampanija, o „D.Grybauskaitės išrinkimo prezidente kampanija“.
Panašiai lrytas.lt kalbėjo ir kitas viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis. Jis pažymėjo, kad per daugelį kitų Lietuvos prezidento rinkimų kandidatai nežaisdavo katės su pele ir apie savo siekį dalyvauti pranešdavo gerokai anksčiau. Dėl to daliai visuomenės ir nekildavo toks nepasitenkinimas, koks pastebimas šiemet.
Tačiau, anot A.Armalio, ir D.Grybauskaitės, ir S.Skvernelio atvejai yra išimtis iš taisyklės.
„Buvo atliktas tyrimas, kiek praėjusiais metais padažnėjo S.Svernelio pasisakymų žiniasklaidoje lyginant su 2017-aisiais. Matomas akivaizdus šuolis. Jis nekalbėjo apie rinkimus, tačiau kūrė apie save temas, diktavo dienotvarkę.
Pamenu, kuomet D.Grybauskaitė buvo eurokomisarė, artėjant prezidento rinkimams padažnėjo jos vizitų į Lietuvą, sugriežtėjo tonas valdančiųjų atžvilgiu, padaugėjo kalbų apie šalyje esančias problemas. Ji pradėjo kur kas daugiau ir konkrečiau šnekėti“, – vardijo A.Armalis.
Jis pridūrė, kad šiuo metu panaši situacija matoma ir analizuojant dabartinio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio pasisakymus.
Dvi medalio pusės
A.Katausko teigimu, S.Skvernelio atvejis unikalus tuo, kad Lietuvoje iki šiol nėra buvę premjero, kuris dar užimdamas savo pareigas jau siektų tapti prezidentu.
Tai, jog S.Skvernelis yra ir kandidatas, ir ministras pirmininkas, turi dvi skirtingas medalio puses.
Viena vertus, jis gali sulaukti daugiau dėmesio už savo oponentus, naudotis papildomais resursais. Atskirti, kur S.Skvernelis kalba kaip premjeras, o kur kaip kandidatas į šalies vadovo postą, tampa be galo sunku.
Tačiau yra ir kita šio atvejo pusė – kaip valdančiosios partijos atstovas ir premjeras, S.Skvernelis negali kritikuoti Vyriausybės darbo bei pačios valdžios. Savo ruožtu tą gali daryti jo konkurentai, formuodami kritikos laviną pačiam premjerui.
Kaip pavyzdį A.Katauskas pateikė parlamentarę Ingridą Šimonytę ir ekonomistą Gitaną Nausėdą, kurie sėkmingai naudojasi valdžios kritikos galimybe.
„Vien tik matomumas dar nėra savaime geras dalykas“, – apibendrino jis.
O A.Armalis laikosi nuomonės, kad S.Skverneliui jo užimamos pareigos reiškia daugiausiai privalumus.
„Jis turi progų viešoje erdvėje paskleisti temas, į kurias kiti kandidatai gali tik sureaguoti. Premjeras vykdo panašią į JAV prezidento Donaldo Trumpo kampaniją, nes jis kuria įvykius, apie kuriuos mes kalbame.
Pavyzdys – pastarieji įvykiai su D.Grybauskaite dėl Aplinkos ministrės paskyrimo. Jis labai stengiasi savo, kaip premjero, įvaizdį, pakeisti į prezidentinį“, – komentavo A.Armalis.
Šie rinkimai – kitokie
Artėjančius prezidento rinkimus vertindami apskritai, viešųjų ryšių ekspertai sutaria, kad jie atrodo visai kitokie nei buvome pratę matyti pastarąsias dvi kampanijas.
„Dabar matome labai daug žirgų, stovinčių prie starto linijos. Tai yra galingi ir matomi politikai. Nors G.Nausėda ir nėra politikas, būtų net sunku pasakyti, nuo kelintų metų apklausose jis pradėtas minėti kaip galimas kandidatas valdyti šalį.
Turime tris stiprius lyderius ir jie išnaudos visas komunikacines technologijas, kurios yra taikomos užsienyje. Manau, kad pamatysime pakankamai stiprių pletkų skleidimą, bandymus kaltinti vienas kitą, kažkokių propagandinių ar kitokių įrankių naudojimą“, – prognozavo A.Katauskas.
