Seimo konservatorių frakcijos nariai Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis įregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias nuo rugsėjo 1 dienos būtų įteisintas mokymasis šeimoje. Vaikas galėtų mokytis savarankiškai pagal jo arba tėvų (jei vaikui mažiau nei 14 metų) sudarytą sutartį su tokią paslaugą teikiančia mokykla.
Anot politikų, dabar Švietimo įstatyme nepakankamai reglamentuoti mokymosi būdai, nesudaroma sąlygų mokinio socialinei, emocinei ir psichologinei raidai, įgūdžiams tobulinti.
Kaip „Lietuvos rytui“ sakė V.Juozapaitis, vaikams mokytis padedantys tėvai turėtų įrodyti galintys tai daryti.
Projekto autoriai įsitikinę, kad tai būtų aktualu 100-200 mokinių, todėl nereikia kurti naujos mokymosi infrastruktūros.
Lietuvoje šiuo metu, be tradicinio ugdymo mokykloje, egzistuoja dvi alternatyvos – namų mokymas (jis taikomas, kai vaikas dėl ligos laikinai negali eiti į mokyklą, pas jį į namus ateina mokytojai) ir nuotolinis mokymas.
Antruoju būdu mokosi dėl tėvų darbo į užsienį išvykę jaunieji lietuviai, jaunieji aukšto meistriškumo sportininkai, mokiniai, būnantys svetur pagal tarptautines mainų programas.
Lietuvoje nuotolinio mokymo paslaugą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymu teikia penkios mokyklos.
– Ką jūs manote apie įstatymo pataisą dėl mokymosi šeimoje? – „Lietuvos rytas“ paklausė nuotolinį mokymą siūlančios Vilniaus Ozo gimnazijos direktoriaus Albino Daubaro.
– To reikėtų tik vienu aspektu – galvojant apie žmonių teisę rinktis. Bet akivaizdu, kad racionalesnis būdas būtų jau egzistuojantis nuotolinis mokymas.
Mes paruošiame mokomąją medžiagą skaitmeniniu formatu, ji patogiai prieinama ir nemokama. Taip pat užtikrinama virtuali mokytojo konsultacija „Skype“ ar panašiu įrankiu kiekvienos pamokos tema.
Visi rezultatai registruojami.
Mūsų mokytojai ir numatytu laiku, ir kilus abejonių susisiekia su vaiku.
Tada ir paaiškėja, ar vaikas pats atliko užduotį, ar tai už jį padarė kas nors kitas, ar jis turi mokymosi spragų, kaip jas lopyti.
– Kaip tėvai turėtų įrodyti, kad yra pasirengę padėti savo vaikams mokytis savarankiškai?
– Tai būtų biurokratizuotas procesas, reikėtų rinkti pažymas. Mokykla galėtų organizuoti atsiskaitymus, per kuriuos paaiškėtų, ar mokinys sugeba mokytis savarankiškai, ar jam sugeba padėti tėvai.
Šiais laikais aukštos tėvų kvalifikacijos nereikia.
Elektroninėse pratybose atlikus užduotį sistema išsyk pateikia ir įvertinimą, taigi tėvams tereikia užmesti akį, ar vaikas atliko namų darbus.
Tačiau, tarkime, asocialios šeimos galėtų tuo piktnaudžiauti – naudotis tokiu mokymusi, tačiau nevykdyti savo įsipareigojimų.
Tokios šeimos turėtų mokyklai pateikti dokumentą, kurį išduotų socialinės tarnybos.
– Seimo nariai mano, kad mokymasis šeimoje būtų pravartus į Lietuvą sugrįžusiems emigrantų vaikams, kurie anksčiau mokėsi nuotoliniu būdu. Esą jiems prievolė eiti į tradicinę mokyklą galėtų kelti stresą. Ar išties dėl to kyla problemų?
– Kai kurie vaikai, kurie mokėsi pas mus nuotoliniu būdu, grįžę į Lietuvą pradeda realiai lankyti mūsų gimnaziją. Didelių sunkumų jiems nekyla.
Juk nuotoliniu būdu vyksta visų dalykų pamokos, net kūno kultūros. Vienintelis skirtumas, kad jis yra ne klasėje, o prie kompiuterio, esančio vienoje iš 34 pasaulio valstybių, kuriose gyvena mūsų mokiniai.
– O kaip vyksta virtualios kūno kultūros pamokos?
– 99 proc. jaunuolių turi mobiliuosius įrenginius, kuriuose yra kameros.
Mokytojas paruošia pamoką, kurioje nusifilmuoja rodydamas, tarkime, kaip taisyklingai mesti kamuolį į krepšį, atlikti gimnastikos pratimus, atsispaudimus.
Susipažinęs su medžiaga tą patį padaro mokinys, padedamas tėvų. Nufilmuotą medžiagą peržiūri pedagogas ir įvertina, pateikia pastabas.
– Kokiose šalyse gyvena jūsų mokiniai, pasirinkę nuotolinį mokymąsi?
– Krizės metu pagausėjo lietuvių vaikų Airijoje ir Norvegijoje, o pastaruoju metu vis daugiau mūsų mokinių gyvena Tailande.
Yra vaikų iš Kosta Rikos, Naujosios Zelandijos, Saudo Arabijos, Omano.
„Brexit“ paskatino Jungtinėje Karalystėje įsikūrusius tėvus pasirūpinti savo atžalų lietuvių kalbos žiniomis, jeigu šeima nutartų grįžti į gimtinę.
Virtualiai moko penkios mokyklos
Nuotolinis mokymas Lietuvoje įteisintas 2012 metais. ŠMSM duomenimis, tokiu būdu besimokančiųjų skaičius kasmet Lietuvoje didėja, pvz., 2013 m. nuotoliniu būdu iš viso mokėsi 847 mokiniai, 2016 m. – 2 327 mokiniai, o 2018 m. – 2 398 mokiniai.
Nuotolinį mokymą Lietuvoje teikia 5 mokymo įstaigos: Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Ozo gimnazija, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras, Kretingos rajono švietimo centras.
