Įregistravo projektą
Antradienį beveik 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių registravo Seimo nutarimo projektą, pagal kurį gegužės 26 dieną, prezidento rinkimų antrojo turo metu, būtų rengiamas privalomasis referendumas dėl 55-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo.
Siūloma balsuoti už tokią Konstitucijos formuluotę: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“
Seimo nutarimo aiškinamajame rašte rašoma, kad „per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui“.
„Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, – teigiama aiškinamajame rašte.
„Norime dar kartą suteikti šansą Seimui pabandyti apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo“, – antradienį BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė valstietė Agnė Širinskienė.
Skaičius – pagrįstas
Kaip lrytas.lt aiškino politologas Algis Krupavičius, parlamentarų skaičiaus mažinimo klausimas nėra laužtas iš piršto ir jis iš tiesų gali būti svarstytinas. Tai pateisinama ne tik dėl šalyje mažėjančio gyventojų skaičiaus, bet ir dėl pasaulinių tendencijų.
Reikiamą parlamento dydį pagal bendrą rinkėjų skaičių galima apskaičiuoti naudojant vadinamąją kubinės šaknies taisyklę. Politologas skaičiavo, kad stebint pasaulines tendencijas galima įžvelgti, jog jau ne viena šalis parlamento dydį nustato kiek mažesnį nei leidžia minėtoji taisyklė. Pagal šiuos skaičiavimus 121 parlamentaras esą yra skaičiavimais pagrįstas ir logiškas skaičius.
„Tas 121 skaičius yra vedinys iš realiai rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų, kurių Lietuvoje yra maždaug 1,3 mln. Argumentai, kad Seime sumažinus parlamentarų skaičių jų darbas būtų mažiau rezultatyvus ir jie negalėtų vykdyti savo funkcijų, yra laužti iš piršto, nes, pavyzdžiui, Slovėnijoje parlamentas turi 90 narių, Latvijoje – 100, Estijoje – 101 ir t.t. Vienaip ar kitaip, pats klausimas yra teisėtas ir yra pakankamai argumentų“, – tikino A.Krupavičius.
Jis išskyrė tris pagrindinius argumentus, kodėl parlamentarų skaičius mažinimas būtų teisingas sprendimas. Pirmasis apima minėtąją kubinės šaknies taisyklę, pagal kurią Seimo narių skaičius Lietuvoje esą yra kiek per didelis. Antrasis argumentas – visuomenės nuomonė, kuri, politologo nuomone, irgi yra svarbus veiksnys. Galiausiai svarbi ir parlamento, kaip institucijos, išlaikymo kaina.
„Pirmi du argumentai orientuotų rinktis parlamento skaičiaus narių mažinimą, o kaina tik šiek tiek sumažintų parlamento kaštus, tačiau ji neturėtų būti svarbiausias veiksnys. Yra ir kitų dalykų: pavyzdžiui, keliamas klausimas, ar pagerės parlamento narių darbo kokybė. Iš tikrųjų pagėrės, nes sumažės pagal sąrašą patenkančių parlamento narių mandatų skaičius.
Tai reiškia, kad konkurencija auga ir partijoms bus daug svarbiau sudaryti autoritetingų ir gerą reputaciją turinčių kandidatų sąrašą. Kai kurie asmenys apskritai yra išrenkami į parlamentą tik todėl, kad jie yra sąraše“, – svarstė A.Krupavičius.
Netinkamas laikas
Daugiau minusų nei pliusų parlamentarų skaičiaus mažinime įžvelgė politologas Saulius Spurga, kuris pažymėjo, kad šis klausimas yra „neišvengiamai populistiškas“ ir žmonės tik save apgaudinėja manydami, kad sumažėjus parlamentarų skaičiui Lietuvoje bus daugiau demokratijos bei santarvės.
„Ar bus 121, ar 141, žmonės to tikrai nepajus ir bus nei geriau, nei blogiau, tik bus sudėti lūkesčiai, kad čia sprendžiama kažkokia problema. Įtarčiau, kad tokiu būdu žmonės nori atkeršyti savo pačių išrinktam Seimui. Tai yra emocijų žaidimas, nukreiptas į demokratijos pagrindą“, – lrytas.lt komentavo politologas.
Jo teigimu, šis sprendimas tik paskatins įvairias diskusijas, pykčius, agitacijas ir protestus, kuriems vėlgi bus išleidžiama daug pinigų.
„Tai yra dėmesio atitraukimas nuo svarbių Lietuvai problemų. Seimas iš tikrųjų dirba prastai, daug įstatymų priimama be analizės ir tai yra didžiulė Lietuvos gėda. Įstatymas turi būti priimtas, apgalvotas, o ne tapti savo paties parodija“, – poziciją pareiškė S.Spurga.
Tiesa, abu politologai sutinka: kad ir koks – geresnis ar blogesnis – tai būtų siūlymas, jam pasirinktas netinkamas laikas.
Jiems keista atrodo situacija, kad valstiečiai referendumą nori rengti tik antrojo prezidento rinkimų turo metu, galimai manydami, kad į jį pateks S.Skvernelis. Anot politologų, premjeras taip gali užsitikrinti papildomų balsų iš piliečių, kurie ateis norėdami pasisakyti už parlamentarų skaičiaus mažinimą, o tuo pačiu atiduos ir savo balsą prezidento rinkimuose.
„Sąžininga būtų rengti referendumą kitu laiku, ne su rinkimais“, – komentavo A.Krupavičius.
Netiki referendumo sėkme
S.Spurga pabrėžė: „Mes tokį referendumą jau turėjome ir nieko iš jo neišėjo. Čia yra tuščia intriga ir mėginimas sau iš nieko prisiburti kažkokių balų. Nemanau, kad tai pasitarnaus S.Skverneliui“.
A.Krupavičius piktinosi ir dėl to, kad referendumą sumanyta įgyvendinti greitai, be diskusijų Seime.
„Turėjo vykti diskusija, nes Seimas gali tiesiog paskelbti referendumą ir nereikia rinkti jokių 300 tūkst. parašų. Žaidimas yra nesąžiningas“, – apibendrino politologas.
Norint, kad referendumas vyktų gegužės 26-ąją, nutarimas dėl jo surengimo privalo būti priimtas ne vėliau kaip kovo 26 dieną.
Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55-asis straipsnis nustato, kad Seime yra 141 Seimo narys.
