Arvydas Juozaitis ne kartą žiniasklaidoje pareiškė, kad jo judėjimo idėja remiasi D.Trumpo strategija „America First“ (angl. „Amerika pirmiausia“), o JAV prezidentas labiausiai imponuoja dėl to, kad „jis nugalėjo visą žiniasklaidą“.
Su D.Trumpu lyginasi ir žiniasklaidą pergalės atveju esą sieksiantis apriboti Kazimieras Juraitis, kuris anksčiau lrytas.lt teigė, kad tapęs prezidentu perimtų visuomeninį transliuotoją ir uždraustų du didžiausius šalies naujienų portalus.
Simpatijų JAV prezidentui taip pat neslepia europarlamentaras Valentinas Mazuronis, kuris savo reklaminiame vaizdo įraše kalba: „Lietuvai reikia prezidento, kuris stiprintų Lietuvos valstybę, gintų joje gyvenančių žmonių interesus taip, kaip JAV tai daro prezidentas Donaldas Trumpas.“
Su JAV prezidentu dėl griežtėjančio tono, emocingų pareiškimų ir nesutarimų su žiniasklaida vis dažniau lyginamas ir premjeras Saulius Skvernelis.
Ar tokia sąsaja gali lemti sėkmę prezidento rinkimuose?
Išskyrė lyginimosi pranašumus
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala lyginimosi su D.Trumpu fenomeną pastaruoju metu pastebi daugelyje Europos ir kitų regionų valstybių, nes jo pavyzdys esą yra tapęs tikru įkvėpimu netradicinių partijų kandidatams, kurie rinkimus stengiasi laimėti nestandartine retorika.
„Jis parodė, kad ne tik sisteminiai kandidatai gali įgyti pakankamai didelį populiarumą. Tai yra globalus fenomenas, kurį iš dalies skatina ir „Brexit“ sėkmė, ir D.Trumpo pergalė rinkimuose, ir kiti panašūs įvykiai“, – aiškino L.Kojala.
Tiesa, jo teigimu, nereikėtų pamiršti, kad JAV politinė sistema labai skirasi nuo tos, kurią turime Europoje. Dvipartiškumas tokiems kandidatams kaip D.Trumpas sudaro palankesnes galimybes siekti tikslo nei rinkimų kampanijoje, kurioje varžosi daug kandidatų.
Rytų Europos studijų centro direktorius abejoja, ar panaši į D.Trumpo retorika Lietuvoje galėtų pasiteisinti, nes aklas kopijavimas retai kada veikia. Tačiau jis išskyrė ir tokio lyginimosi pranašumus.
„Taktika gali suveikti ta prasme, kad yra tam tikrų problemų, kurios galėtų būti lyginamos su tais aspektais, kuriuos pabrėžia D.Trumpas. Pavyzdžiui, ekonomikos stagnacija tam tikrose visuomenės grupėse, ypač viduriniojoje klasėje, taip pat globalizacijos, technologinių pokyčių ir kitų pasikeitimų neigiama įtaka, nerimas dėl to, kad keičiasi kultūrinė aplinka, tradicinės vertybės.
Tos dilemos, kurios stiprina D.Trumpą, atsispindi ne tik JAV, bet ir kitose valstybėse, įskaitant Lietuvą“, – komentavo L.Kojala.
Lietuviai renkasi kitaip
Politologas Tomas Janeliūnas lrytas.lt teigė, kad tokios sėkmės istorijos kaip D.Trumpo visuomet patraukia visuomenę ir neretai yra bandoma jas pakartoti.
Panašiai buvo elgiamasi ir po ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos pergalės, kai politikai pradėjo naudotis jo praktikuojamais metodais – dalyvauti tiesioginiuose susitikimuose su rinkėjais, rinkti aukas iš atskirų žmonių, o ne kompanijų ir pan.
Bet T.Janeliūnas pažymėjo, kad JAV ir Lietuvos rinkėjai labai skiriasi, tad mėgdžiojimas gali visai nepasiteisinti, nes lietuviai labiau vertina politikų solidumą.
„S.Skvernelio aštresni pasisakymai dažnai sulaukia neigiamos reakcijos ir yra sakoma, kad taip neturėtų elgtis aukščiausio lygio politikas. Labiau įprasta, kad prezidentas elgiasi solidžiai, jo tikslas yra reprezentuoti Lietuvą tarptautiniu mastu.
Iš tokio lygmens politiko žmonės labiausiai tikisi pagarbos, solidumo ir mūsų politinė kultūra vargu ar pripažintų stačiokišką, nekreipiantį dėmesio į kitus politinius veikėjus asmenį, besipykstantį su žiniasklaida. Toks politikas, žinoma, gali pritraukti nemažą rinkėjų dalį, bet ne tokią, kuri galėtų nulemti jo pergalę“, – tikino T.Janeliūnas.
Kaip labiausiai išsiskiriantį savo pasisakymais kandidatą politologas įvardijo A.Juozaitį, kuris kalba apie problemas, ignoruojamas vadinamojo politinio elito.
„Tačiau A.Juozaitis toli gražu nėra D.Trumpo įsikūnijimas: tiek kalbėjimo maniera, tiek išsilavinimu, tiek visa kūno išraiška jis visai kito tipo žmogus. Nepaisant to, kad jis, kaip sakė, žavisi D.Trumpu ir šio savybe kovoti su visa žiniasklaida, jam pačiam kol kas tai arba nesiseka, arba jis to net ir nedaro“, – svarstė T.Janeliūnas.
Panašiausias – A.Juozaitis
Politologas Virgis Valentinavičius lyginimąsi su D.Trumpu pavadino šiuolaikine mada: „Ją Lietuvoje propaguoja nacionaliniai populistai, kuriems JAV prezidento tiek elgesys, tiek politinis turinys iš tiesų imponuoja“.
„Kai kurie iš šių kandidatų tai daro sąmoningai, bet S.Skvernelis yra išimtis, nes jis niekada nėra sakęs, kad norėtų būti kaip D.Trumpas. Vis dėlto jo elgesį labiau siečiau su ilgamečiu Ramūno Karbauskio požiūriu į rinkimų technologijas – orientuotis reikia į žemiausią bendrą vardiklį. Toks komunikavimas yra nutaikytas į ultra liaudišką, jeigu ne vulgarų, lygį“, – komentavo V.Valentinavičius.
Paklaustas, kuris iš D.Trumpui simpatizuojančių kandidatų yra į jį panašiausias, V.Valentinavičius išskyrė A.Juozaitį.
Šis, pasak politologo, skelbia kraštutinio nacionalizmo, ekonominio tautiškumo ir savarankiškumo idėjas, kurios yra artimos ir JAV prezidentui.
Anot V.Valentinavičiaus, kraštutinis nacionalizmas Lietuvoje turi šiokią tokią paklausą, tačiau ji ne tokia didelė, kad galėtų padėti laimėti rinkimus. Jo prognozėmis, A.Juozaitis aukščiausiai galėtų pakilti iki ketvirtosios vietos.
„Ar jam pavyktų pakartoti R.Pakso variantą, kai jis turėjo tik septynis procentus, o vėliau įšoko į antrą rinkimų turą ir nugalėjo? Nemanau, nes R.Paksas turėjo labai galingus rėmėjus ir jo kampanija buvo be galo brangi. A.Juozaičio galimybės yra kur kas kuklesnės, o labiausiai jam trukdys žmonės, kuriais jis remiasi, tokie kaip G.Songaila, V.Radžvilas, kurių idėjos yra artimos klasikiniam fašizmui.
Be A.Juozaičio, arčiausiai šio lyderio trejeto yra Naglis Puteikis. Jis turi savo sekėjų ratą ir tiek A.Juozaitis, tiek N.Puteikis gali priartėti prie lyderių S.Skvernelio sąskaita, nes visi taiko į panašų rinkėją“, – apibendrino V.Valentinavičius.
