Antai užsimanė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas atsikratyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo Kęstučio Lukošiaus – esą jis prisidirbo nederindamas interesų ir nedeklaruodamas individualios veiklos.
Iš pradžių ministras norėjo nubausti šį veikėją papeikimu, bet Vyriausybė nesutiko. Paskui buvo užsimota jį išvaryti, bet įsikišo teisininkai – prieštaraujama teisės aktams.
Galiausiai rasta saliamoniška išeitis: K.Lukošius šalių susitarimu traukiasi pats, o E.Misiūnas, užuot surengęs išleistuvių puotą, jį dar palydi griežtu papeikimu. Toks spyris į užpakalį reikalingas, kad spardomasis nesumanytų grįžti į ugniagesių ir gelbėtojų gretas.
Susiję straipsniai
Gal jau laikas prie Vyriausybės įkurti specialią Derybų dėl atleidimo tarnybą, kuri susodintų viršininką ir pavaldinį prie stalo, o šie susitartų dėl atsisveikinimo sąlygų. Kaip tikrame turguje.
Galbūt tuomet E.Misiūnui nebūtų reikėję taip vargti su jam neįtinkančia Migracijos departamento vadove E.Gudzinskaite – kad ir kaip stengėsi ministras ją išguiti, teismas visus jo įsakymus panaikino.
Tačiau bene geriausiai tokia tarnyba galėjo padėti susisiekimo ministrui R.Masiuliui. Jis, prisiskaitęs greičiausiai neteisėtai užfiksuotų buvusio Kelių direkcijos vadovo pavaduotojo D.Zabulionio pokalbių, nusprendė jį išspirti.
Pavyko, bet trumpam. Mat teismai D.Zabulionį net tris kartus grąžino į darbą. Būtų pasiderėjęs R.Masiulis su jam neįtikusiu pareigūnu, greičiausiai ir būtų suradę vyrai abiem tinkamą išeitį.
O dabar nei šis, nei tas: D.Zabulioniui vis priteisiama negauta alga, o R.Masiulio komandą jau galima įtarti teisine beraštyste. E.Misiūnas, regis, pasimokė iš kolegos klaidų. Profesionalai profesionalėja.