Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Edriukaitis penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus argumentai, kodėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, neįtikina. Esą ir 2018 metais išleistame pataisytame romano leidime liko tokio turinio teksto, kurį, remiantis Baudžiamuoju kodeksu, galima būtų vertinti kaip tarptautinių nusikaltimų neigimą ir mirusiojo atminimo žeminimą.
„Procedūra dabar yra tokia: bus apskųstas prokurorų sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismui, jeigu tas atmeta - dar yra Vilniaus apygardos teismas", - sakė A. Endriukaitis.
Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Terleckas įsitikinęs, kad M. Ivaškevičius romane „Žali" paniekino ir apšmeižė partizaninį judėjimą kaip reiškinį, kuriame dalyvavo konkretūs asmenys.
„Esmė, pasakyčiau, tokia, kad mes neturime politikos, kas yra smerktina ir galbūt atsakomybės reikalautina. Samprotaujama, kad jeigu tikrą asmenį apšmeižė - galima kelti bylą, yra pagrindo, bet jeigu netikri, bendriniai veikėjai aprašomi - tada jau negalima. Mes turėtume matyti partizaninį judėjimą kaip reiškinį, o jame dalyvavo dešimtys tūkstančių partizanų, konkrečių asmenų", - sakė V. Terleckas.
Vilniaus apygardos prokuratūra pirmadienį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali" motyvuodama tuo, kad romanas yra meno kūrinys ir autoriaus saviraiškos laisvė negali būti varžoma. Romane esą nėra nusikalstamo turinio - skleidžiamos tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos idėjos, prievartos bei diskriminacijos kurstymo, šmeižto ar dezinformacijos.
Dėl romano „Žali" buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę premiją. Rašytojų sąjungos valdyba gynė autorių motyvuodama, kad jis turi teisę į žodžio ir kūrybos laisvę.
