Kalbą iš Signatarų namų balkono sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Jos pasiklausyti susirinko didelė minia žmonių.
„Sveikučiai, brangieji, ištikimieji Lietuvos ir Vilniaus pilėnai. Seniai nekalbėjau čia, tad dabar pasakysiu dvi kalbas. Vieną – su mintimis, kas Lietuvoje dedasi, kitą – kas pasaulyje dedasi.
Lietuva nedalyvauja Astravo kiaulystėje ir avantiūroje, bet kiekvienas kandidatas į prezidentus turėtų patvirtinti šią nuostatą. Spaudimas dalyvauti bus nežmoniškas.
Valdžioje užsisuko vietinis vaikų darželis – kas ant ko supyko ir su kuo nesikalbės“, – kalbėjo prof. V.Landsbergis.
„Daug kas dabar galvą suka, kaip ją – tą Konstituciją – pakeisti, – kalbėdamas apie dabar vykstančius bandymus pavasarį rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus keitimo sakė prof. V.Landsbergis. – Referendumu ir apgaule. Ir dar neturint apskaitos ir garantijų, kad nauja norma nebus taikoma seniai išvykusiems į naujas tėvynes. Gal ir jiems pasiūlysime pamatines teises?“
V. Landsbergis nepagailėjo kritikos: planuojamas suktas Konstitucijos keitimas
V.Landsbergis išsakė savo nuomonę: „Aklai balsuoti – per anksti. Sprendimas nediskutuotas. Dabar balsuoti būsime kviečiami už gražų šūkį, o konstitucinis įstatymas bus parengtas vėliau. Tokių pokštų neturėtų būti. Prisimename, mus jau vieną kartą bandė apgauti su referendumu.“
„Kai esamų interesantų užmojams kliūva esamas įstatymas – šalin įstatymą, kai Konstitucija – keičia Konstituciją. Jau tuoj padirbsim visraktį, lengvai palengvinantį Konstitucijos keitaliojimą, – užteks ketvirtadalio piliečių balsų“, – turėdamas galvoje siūlomą referendumą dėl Seimo narių skaičiaus keitimo kalbėjo profesorius.
V.Landsbergis prabilo ir apie neseniai vykusias diskusijas dėl aplinkos ministro kandidatūros ir premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymą, kad nebūtina turėti šios srities ministrą.
„Dar viena šių dienų aktualija Lietuvoje – aplinkos ministro nebuvimas, – sakė V.Landsbergis. – Vaikų darželyje neseniai kilo idėja, kad ministras tik šratinukas, kuris pasirašinėja komandos parengtus sprendimus.“
Vėliau profesorius pasiūlė pažvelgti į pasaulio situaciją – kas esame ir kur esame pasaulyje. Remdamasis filosofo Friedricho Nietsze paskutinio žmogaus idėja jis apžvelgė Lietuvos ateities ir praeities kovas.
„Ne be reikalo atsiduso jau XX a. poetas Oskaras Milašius: „O, mano kūdiki, toji ateinanti gadynė – ir jiems, ir mums“, – poetą citavo profesorius.
„Mes vis dar šaukiamės šviesos ir tiesos – tebegiedame tikėjimą. O kai ateina visa menkinantis smurtas ir niekinimas, tada sukyla Lituvos partizanai – prieš įžūlių žmogėdrų ordas. Mat chamai ateina, kad suėstų ne tik žmogaus mėsą, bet ir sielą. Ir kad paverstų žmogų bedvasiu organizmu. Yra besipriešinančių tokiai „pažangai“ ir negailinčių savo gyvybės.
Yra besipriešinančių, negailinčių jokios aukos. Ir tada išlenda paskutinis žmogus, kuriam brolių auka neturi vertės. Kuris niekina laisvės kovų auką.“
„Pažvelkim į save – išsivadavom. Tai ir išsivaduokim, trenk perkūne! Ir neįkliūkim iš naujo klausydamiesi dūsavimų, kad vergijoje buvo geriau.
Stiprybės, broliai ir sesės. Nevokim ir nemeluokim – tokia pilėnų rinkiminė programa. Toks tebūnie mūsų garbės devizas. O aukščiausias įstatymas, kurį esame girdėję, – tai brolystės meilė. Nepamirškime, nepraraskime ir nepražūsime“, – kalbą baigė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius V.Landsbergis.
Šventiniai renginiai – visą dieną
Lietuva šeštadienį šventė valstybės atkūrimo 101-ąsias metines metinės.
Rasų kapinėse šalies vadovai tradiciškai pagerbė signatarų atminimą, o Prezidentūroje vyko Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija.
Vilniaus televizijos bokšte šia proga 150 metrų aukštyje suplevėsavo didžiausia šalyje trispalvė, kurios bendras plotas – 540 kvadratinių metrų.
Sostinėje taip pat vyko Lietuvos jaunimo patriotinės eitynės „Valstybingumo keliu“, kurios nuo Katedros aikštės nusidriekė iki J. Basanavičiaus aikštės, o teatralizuotose eitynėse nuo Teatro, muzikos ir kino muziejaus link Signatarų namų buvo galima pamatyti dvidešimt signatarų.
Vakare nuo Aušros vartų Vilniuje prasidės tautininkų eitynės „Liepsnų maršas“.
Kaune, prie Istorinės Krašto apsaugos ministerijos Gedimino gatvėje, apie vidurdienį vyko istorinės tarpukario Krašto apsaugos ministerijos Sargybos tarnybos pasikeitimo ceremonijos rekonstrukcija.
Šventiniai renginiai vyksta ir kituose miestuose bei miesteliuose.
Šeštadienį taip pat buvo minimas 1949 metų vasario 16 dienos partizanų deklaracijos pasirašymo septyniasdešimtmetis. Šių metinių proga Gedimino prospekte vakare suliepsnos septyniasdešimt simbolinių laužų, o Radviliškio rajone vyko žygis partizanų keliu.