Testas neišlaikytas – lietuvių nepakantumas kitataučiams ir homoseksualams verčia nerimauti

Lietuviai – pakantumu kitataučiams, kitatikiams ir kitos orientacijos žmonėms nepasižymi. Tyrimai rodo, kad labiausiai kenčia – čigonai. „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ žurnalistės Dovilės Javinskaitės atliktame eksperimente nė vienas iš pakalbintų būstą nuomojančių žmonių nesutiko buto išnuomoti čigonei.

 Lietuviai – pakantumu kitataučiams, kitatikiams ir kitos orientacijos žmonėms nepasižymi.<br> „Lietuvos ryto“ televizijos kadras.
 Lietuviai – pakantumu kitataučiams, kitatikiams ir kitos orientacijos žmonėms nepasižymi.<br> „Lietuvos ryto“ televizijos kadras.
 Statistika.<br> „Lietuvos ryto“ televizijos kadras.
 Statistika.<br> „Lietuvos ryto“ televizijos kadras.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2019-02-17 11:54, atnaujinta 2019-02-18 08:58

Su tokiomis problemomis susiduria ir musulmonai bei homoseksualai.

Eksperimentu metu aiškintasi, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sektųsi išsinuomoti būstą čigonui, musulmonui ir homoseksualui .

Nenori įsileisti

„Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė D.Javinskaitė apsimetė, kad ieško buto draugei. Paskambinusi butą nuomojančiam žmogui ji nurodė, kad draugė – čigonė.

„Oi, ne, ne. Ne!, – audringai sureagavo pašnekovė. – Tiesiog ne. Aš ieškau paprastų merginų.“

Žurnalistė patikino, kad romė – paprasta mergina, turinti darbą.

„Ne, ne, – sakė pašnekovė, o paprašyta paaiškinti, pareiškė. – Aš neturiu į klausimus atsakinėt.“

Moteris padėjo telefono ragelį.

Į tokią situaciją butą irgi nuomojantis vyriškis reagavo taip: „Paskui jau kai įsileisti, tai...Gali būti sunku iškrapštyti.“

Išgirdus, kad buto ieško homoseksualų pora, moteris sutriko

Pagal etninių tyrimų centro atliktą tyrimą čigonams savo būsto neišnuomotų 62 procentai apklaustųjų. Musulmonams – 44 procentai, homoseksualiems asmenims – kiek daugiau nei 36 procentai.

„Lietuvos ryto“ televizija sumodeliavo kitokią situaciją. Šįkart žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas apsimetė homoseksualu.

„Ponia, tiesiai šviesiai sakau – pats esu gėjus. Gyvenčiau kartu su savo vaikinu, gyvenimo partneriu. AR jums tai nesukeltų kokių nepatogumų?“, – klausė žurnalistas.

„Žinot, pastatė į tokią padėtį, kokios gyvenime neturėjau. Nežinau. Žinot ką, duokit man tris minutes pagalvoti“, – sakė pašnekovė.

Nei po trijų minučių, nei vėliau moteris nebeperskambino.

LGBT aktyvistas Tomas Raskevičius dar būdamas 12 suprato, kad yra homoseksualus. Dėl patyčių jam teko keisti mokyklą, o dar prieš porą metų dėl neigiamos visuomenės reakcijos svarstė, ar emigruoti. Homoseksualų santuokoms nepritaria 85 procentai lietuvių.

„LGBT asmenys gyvendami Lietuvoje turi priimti kritinį sprendimą. Arba jie sutinka susitaikyti su tokia atmosfera visuomenėje, nori prisidėti ją keisdami savo atvirumu, savo istorijomis, arba tiesiog pasirenka lengvesnį – emigracijos kelią. Jie gali išvažiuoti, kurti ir laisvai gyventi kitose šalyse“, – apie situaciją kalbėjo V.Raskevičius.

Tikėjimas atbaidė

Nors patys emigruoja, bet atvykėlius lietuviai vertina skeptiškai. Ypač musulmonus. Lietuva – viena iš blogiausiai ES vertinančių pabėgėlius ir migrantus.

„Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei D.Javinskaitei prisistačius moterimi, susituokusia su musulmonu, aprodyti išnuomojamą būstą niekas nepanoro arba ilgai dvejojo.

„Aš kaip įsivaizduoju, ko visi bijo Lietuvoje – kad įkelsi, paskui atsiras mažas vaikas ir jie neapmokės. Tada jie gyvena, tu iškeldinti negali, į teismus duoda, o paskui turi pats mokėti už visas paslaugas“, – aiškino būstą nuomojanti pašnekovė.

Žurnalistei paklausus, jeigu jos vyras būtų lietuvis ir jie būtų „tradicinė šeima“, ar tuomet jau nekiltų jokių klausimų, pašnekovė sakė: „Man tai...Dar aš nepasakiau nieko. Bet aš galvoju, kad kiti taip mąsto.“

Nepakančiausi – jauni žmonės

Pasitikėjimas musulmonais krito migracijos krizės metu.

„Musulmonai yra asocijuojami su pabėgėliais, pabėgėliai su musulmonais ir iš tiesų ta neigiama nuostata paryškėjo nuo 2015 metų. Nuo vadinamos pabėgėlių, migrantų krizės Europoje ir susiję su Vakarų Europoje įvykusiais teroristiniais išpuoliais“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino Etninių tyrimų instituto tyrėja Giedrė Blažytė.

Tyrimai rodo, kad musulmoną į namus įsileistų 16 procentų apklaustųjų.

„Labai blogai, nes šitie priešiški žmonės net nežino, kas per žmonės yra musulmonai. Jie ir gyvena šalia, jie nepažįsta ir nežino, kas yra musulmonas. Tai labai skaudu“, – pasakojo Islamo kultūros iš švietimo centro vadovas Aleksandras Beganskas.

Tyrimai rodo, kad nepakančiausi yra jauni 18-35 metų žmonės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.