Korupcijos skandalas: tokių garbių įnamių areštinė dar nematė

„Atlaisvinkite daugiau kamerų“, – tokį reikalavimą užvakar išgirdę Vilniaus areštinės darbuotojai greitai suprato, kam to reikėjo. Vakar čia imta vežti neįprastus sulaikytuosius – teisėjus, advokatus.

D.Grybauskaitė nušalino nuo pareigų ir Aukščiausiojo teismo teisėją E.Laužiką, su kuriuo yra nemažai bendravusi.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Grybauskaitė nušalino nuo pareigų ir Aukščiausiojo teismo teisėją E.Laužiką, su kuriuo yra nemažai bendravusi.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Įtariamaisiais vakar tapę V.Kažys (nuotr. kairėje) ir V.Bavėjanas Apeliacinio teismo teisėjais dirbo du dešimtmečius.
Įtariamaisiais vakar tapę V.Kažys (nuotr. kairėje) ir V.Bavėjanas Apeliacinio teismo teisėjais dirbo du dešimtmečius.
T.Kosciuškos gatvėje esanti Vilniaus policijos areštinė neįprastų suimtųjų antplūdžiui ruošėsi dar iš vakaro.
T.Kosciuškos gatvėje esanti Vilniaus policijos areštinė neįprastų suimtųjų antplūdžiui ruošėsi dar iš vakaro.
STT vadovas Ž.Bartkus (kairėje) ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.
STT vadovas Ž.Bartkus (kairėje) ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.
Galimas dalykas, kad teisėjas H.Jaglinskis į specialiųjų agentų akiratį pateko dėl vadinamosios Vijūnėlės dvaro bylos, nors nuo jos nagrinėjimo nusišalino.
Galimas dalykas, kad teisėjas H.Jaglinskis į specialiųjų agentų akiratį pateko dėl vadinamosios Vijūnėlės dvaro bylos, nors nuo jos nagrinėjimo nusišalino.
Vienas pirmųjų į teismą dėl suėmimo vakar buvo atvestas advokatas A.Surblys.
Vienas pirmųjų į teismą dėl suėmimo vakar buvo atvestas advokatas A.Surblys.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
STT vadovas Ž.Bartkus ir generalinis prokuroras E.Pašilis vakar pranešė apie vieną didžiausių jų vadovaujamų institucijų operacijų.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
 J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (30)

Lrytas.lt

2019-02-21 06:11, atnaujinta 2019-02-21 17:27

Kadenciją baigianti prezidentė garsiai trinktelėjo durimis. Vakar ji pasirašė dekretą, kuriuo dėl galimos korupcijos sustabdė net aštuonių teisėjų įgaliojimus. Jų nagrinėtos bylos bus atidžiai peržiūrėtos.

Kratos ir sulaikymai prasidėjo trečiadienį ryte. Teismuose, advokatų kontorose ir įtariamųjų namuose buvo sulaikyti 26 asmenys.

Po to buvo atliekamos kratos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Molėtuose ir Birštone.

Šioje operacijoje dalyvavo apie šimtą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų.

Krėtė teisėjus ir advokatus

Korupcija įtariami Apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Sulaikyti ir penki advokatai – Drąsutis Zagreckas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas ir Romualdas Mikliušas.

Beje, pastarasis politinės korupcijos byloje gynė koncerno „MG Baltic“ buvusį prezidentą Raimondą Kurlianskį.

Šias pavardes išvardinęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis užsiminė, kad reikėtų gerbti nekaltumo prezumpciją, tačiau šiuo atveju valstybei padaryta žala svarbesnė: „Žala – tai ne tik kyšių suma, tai ir pakirstas pasitikėjimas teisingumu.“

Jis apgailestavo, kad galimai nupirktus sprendimus priimdavo gausus būrys įvairių teismų teisėjų: „Teisėjai puikiai supranta, kas yra teisingumas ir kaip sunku jį pasiekti, todėl kalbėti apie tai labai sunku.“

Visų bylų netikrins

Vakar žodžius sunkiai rinko ir teismų vadovai. „Ši diena teismuose be galo sunki ir sudėtinga. Galiu pasakyti tik viena – tai labai skaudžiai palietė teismų bendruomenę, kartu noriu patikinti, kad teismuose, kol neįrodyta kitaip, dirba tik sąžiningi ir teisingi teisėjai“, – kalbėjo Apeliacinio teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

Jis teigė apie šią situaciją sužinojęs ryte, kai STT pareigūnai teisme pradėjo daryti kratas ir išvedė tris teisėjus.

Visi jie turėjo nemažai nagrinėjamų bylų, tačiau sustabdžius jų įgaliojimus bylos bus perduotos kitiems teisėjams.

Pareigūnai žadėjo peržiūrėti nemažai įtarimą keliančių bylų. Jas gali tekti nagrinėti iš naujo.

„Jei bus nustatyta, kad konkrečioje byloje buvo kažkoks susitarimas ar papirkimas, tai bus pagrindas bylą atnaujinti ir nagrinėti iš naujo. Tačiau visos šių teisėjų bylos tikrai nebus peržiūrėtos“, – aiškino A.Valantinas.

Teisėjai praras pensijas

Panašiai vakar kalbėjo ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus: „Nuotaikos slogios, bet dar daug taškų bus sudėliota, į daug klausimų bus atsakyta.“

R.Norkaus teigimu, ant vakar sulaikyto ilgamečio Aukščiausiojo teismo teisėjo E.Laužiko stalo yra 20 civilinių bylų, kurių, tikėtina, jis jau nebenagrinės.

„Galime pasidžiaugti tuo, kad teisėsaugos institucijos darbą atlieka tinkamai. Jei įtarimai pasitvirtins, sprendimai bus priimti“, – kalbėjo Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Teisėsaugos akiratyje atsidūręs Vilniaus apygardos teismo teisėjas H.Jaglinskis šiuo metu atostogauja.

Pirmadienį teisme bus tariamasi, kaip perskirstyti jo nagrinėtas bylas. Šio teismo pirmininkės Loretos Braždienės teigimu, šis teisėjas pastaruoju metu nėra nagrinėjęs jokių garsių bylų.

STT ir prokuratūra paskelbė, kad į korupcijos tinklą buvo įsivėlę tik ilgamečiai teisėjai, kurių darbo stažas – nuo 24 iki 32 metų.

„Tyrimo metu neužfiksuota nė vieno atvejo, kad į šią schemą būtų įtraukti nauji teisėjai“, – aiškino STT vadovas Žydrūnas Bartkus.

Jeigu įtarimai pasitvirtins, ilgamečiai teisėjai praras ne tik darbo vietas. Įstatyme numatyta, kad nuteisti ar apkaltos būdu nušalinti teisėjai netenka ir valstybinių pensijų.

Kyšių suma – įspūdinga

Tyrimo metu nustatyta, kad teisėjus pasiekė kyšiai nuo tūkstančio iki 100 tūkst. eurų, o bendra kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų. Ar per kratas pavyko rasti bent dalį šių pinigų, Ž.Bartkus neatskleidė.

Korupciją teismuose aiškinsis penki prokurorai – trys iš Generalinės ir du iš Vilniaus apygardos prokuratūros. Jie nuspręs, dėl kurių teisėjų, advokatų ir kitų asmenų suėmimo kreiptis į teismą.

Kol kas visi įtariamieji laikomi areštinėje, kur gali praleisti iki dviejų parų.

Vakar iš areštinės į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo atvestas klaipėdietis advokatas A.Surblys ir verslininkas Rolandas Vasiliauskas. Sprendimą dėl jų suėmimo teismas skelbs šiandien.

Dūrė į kurorto merą

Teisėjų ir advokatų susitarimai už pinigus galėjo nulemti daugybės bylų pabaigą. Tai garsiai buvo paskelbta vakar, tačiau įtarimą keliančios bylos buvo nutylėtos, išskyrus vieną.

Spaudos konferenciją surengęs STT direktorius Ž.Bartkus net neklausiamas nurodė, kad viena įtarimą keliančių bylų – Vijūnėlės dvaro.

Taip vadinamą pastatą Druskininkuose teismai buvo įpareigoję nugriauti, tačiau pernai lapkritį Aukščiausiasis teismas priėmė pastato savininko Žilvino Povilonio pareiškimą, kuriuo prašoma atnaujinti teismo procesą.

Skundą dėl teismų sprendimo griauti šį pastatą yra priėmęs ir Europos žmogaus teisių teismas.

„Byloje priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinome, jog jis iki šiol stovi ir nematomoje gyvenimo pusėje vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas, kad būtų rasti kiti sprendimai, o suinteresuoti asmenys pasiektų savo tikslą“, – dėstė Ž.Bartkus.

Jis teigė, kad šioje istorijoje minimas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, tačiau nuo kratų ir įtarimų į merus vėl kandidatuojantį politiką saugo teisinė neliečiamybė.

Įtariamųjų nepažįsta

Dėl R.Malinausko teisinės neliečiamybės panaikinimo Ž.Bartkus žadėjo kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Druskininkų meras vakar „Lietuvos rytui“ teigė, kad jo tai visai negąsdina: „Aš 53 metus Lietuvoje gyvenu neturėdamas teisinės neliečiamybės ir dėl to neturiu jokių problemų, nes nieko blogo nesu padaręs.“

R.Malinausko nuomone, šis puolimas buvo suplanuotas specialiai prieš rinkimus.

„Esu prijungtas prie kažkokių bylų, kurių visiškai nesuprantu, – stebėjosi R.Malinauskas ir teigė nepažįstantis nė vieno šiame tyrime minimo teisėjo ar advokato. – Nieko nesu girdėjęs apie pareigūnų išvardintus asmenis. Mano žiniomis, jie nėra niekaip susiję nė su viena Druskininkų byla.“

Korupcijos istorijoje viešai paminėtas R.Malinauskas žadėjo jau šiandien atskleisti faktų apie aukščiausių valdžios sluoksnių daromą spaudimą teisėsaugai.

„Tai yra užsakomoji teisėsauga“, – pareiškė R.Malinauskas, kurio vienintelio pavardė buvo paminėta galimos korupcijos istorijoje.

Siūlė pinigus už laisvę

Beje, nei daugiau pavardžių, nei konkrečių bylų STT vadovas neįvardijo, nes tam esą dar ne laikas. Jo teigimu, STT ir prokurorų susidomėjimą sukėlusios bylos – labai skirtingos.

Tai civilinės, administracinės ir baudžiamosios bylos, tarp kurių yra susijusių ir su korupcija, ir su organizuotu nusikalstamumu.

Teigiama, kad už pinigus buvo prašoma pakeisti įtariamiesiems kardomąsias priemones, pirma laiko išleisti kalinius.

Pateikti įrodymų nespėjo

„Manau, kad dabar su manimi bus bandoma susidoroti kitaip“, – prieš kelias dienas „Lietuvos rytui“ ištarė advokatas A.Surblys, prieš kurį policininkai ir prokurorai jau buvę surengę neregėtą provokaciją.

Jis „Lietuvos rytui“ žadėjo suteikti informacijos apie tai, kaip korumpuoti Klaipėdos policininkai ir prokurorai už pinigus kelia nepagrįstas bylas.

Jis taip pat teigė turįs įrodymų, kad vienas Klaipėdos prokuroras už 3 tūkst. eurų iš areštinės paleido prekyba narkotikais kaltinamą asmenį. O netrukus įtariamasis, kuriam grėsė 12 metų nelaisvės, paspruko.

Tačiau pateikti įrodymų A.Surblys nespėjo. Teisininko nuojauta pasitvirtino – vakar jis buvo sulaikytas kartu su būriu kitų advokatų ir teisėjų.

Persekiojo neteisėtai

Advokatas A.Surblys, pasitelkus „Aro“ kovotojus, pirmą kartą buvo sulaikytas pernai balandį ir apkaltintas ketinimu sužaloti aukštus Klaipėdos teisėsaugos pareigūnus.

Policijos vadovas Linas Pernavas tada rėžė: „Visi, kurie išdrįs kėsintis į pareigūnų gyvybę, sveikatą ar turtą, sulauks negailestingo atsako.“

Nepraėjus nė metams paaiškėjo, kad advokatas ne tik neįvykdė jokio nusikaltimo, bet ir, ko gero, buvo sekamas neteisėtai.

Sekti advokatą buvo pradėta remiantis išgalvotu Klaipėdos policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko Valdo Narutavičiaus tarnybiniu pranešimu, kad A.Surblio kontoroje renkasi narkotikų prekeiviai ir planuoja platinti kvaišalus.

To užteko, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjas leistų sekti advokatą.

Tai taip pat buvo neteisėta, nes advokatą sekti galima tik tada, kai jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba pareikšti įtarimai.

Advokato kontoroje įrengę klausymosi aparatūrą operatyvininkai nugirdo, kaip A.Surblys su savo klientu juokaudami šaiposi iš kai kurių pareigūnų.

Šių juokelių užteko, kad pasitelkus „Aro“ pareigūnus A.Surblys būtų sulaikytas ir apkaltintas pasikėsinimu sužaloti V.Narutavičių ir prokurorą Vitalijų Gulenkovą.

Išprašė atnaujinti bylą?

Tačiau greitai paaiškėjo, kad kaltinimai – iš piršto laužti.

Ikiteisminį tyrimą atlikęs Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras pernai liepą bylą nutraukė akcentavęs, kad negalima žmonių baudžiamojon atsakomybėn patraukti vien tik už pokštus.

Tačiau iniciatyvos ėmėsi Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Martynas Jovaiša, savo iniciatyva atnaujinęs nutrauktą bylą.

Nors vėliau teismas šį neteisėtą sprendimą panaikino, prokuroras dar kelis kartus skundė neskundžiamus sprendimus.

Nepaisydamas teismų sprendimų M.Jovaiša dar kartą atnaujino ikiteisminį tyrimą, kuris ir vėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo sprendimu buvo panaikintas.

Nors advokatas A.Surblys ir šventė pergalę, jautė, kad taip paprastai prokurorai jo ramybėje nepaliks.

Mat A.Surblys jau rengė teismui ieškinį dėl jam padarytos žalos ir ketino siekti, kad dėl įstatymus pažeidusių pareigūnų būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Neseniai paaiškėjo, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas trečią kartą.

Kodėl nutarė nusišalinti?

Vilniaus apygardos teismo teisėjo H.Jaglinskio sulaikymas gali būti susijęs su vadinamąja Vijūnėlės dvaro istorija.

Tačiau keista tai, kad šis patyręs teisėjas nepriėmė jokio sprendimo – net nusišalino nuo bylos.

Nors Aukščiausiasis teismas buvo nusprendęs šį dvarą nugriauti, atsirado galimybė procesą sustabdyti. Mat namo savininkas Ž.Povilonis kreipėsi į teismą, kad būtų pakeista pastato paskirtis.

Pakeitus paskirtį pranyktų ir būtinybė Vijūnėlės dvarą griauti, nes kasacinio teismo nutartyje buvo akcentuojama, kad toje vietoje nebuvo galima statyti individualaus namo.

Pernai ši byla dėl paskirties pakeitimo buvo patikėta nagrinėti H.Jaglinskiui.

Tačiau netikėtai, likus kelioms dienoms iki sprendimo paskelbimo, teisėjas nusišalino.

Tokio žingsnio motyvai buvo dar keistesni – teisėjas teigė gerai pažįstantis vieną Druskininkuose mėgstantį poilsiauti advokatą, nors jis su šia byla neturėjo nieko bendro.

Greitai pasklido kalbos, kad H.Jaglinskis, kuris esą savo kolegoms buvo pranešęs, kad patenkins Ž.Povilonio prašymą, sulaukė spaudimo iš savo vadovybės.

Buvo kalbama ir tai, kad tuo metu Vilniaus apygardos teisme dažnai ėmė lankytis prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.

Tačiau tiek Vilniaus apygardos teismo vadovai, tiek Prezidentūros atstovai šią informaciją paneigė.

Nusišalinus H.Jaglinskiui buvo paskirtas kitas teisėjas. Jis Ž.Povilonio prašymą atmetė.

Šis sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka ir netrukus turi būti nagrinėjamas Aukščiausiajame teisme.

Akibrokštas prezidentei

Apeliacinio teismo teisėjas V.Kažys buvo laikomas vienu principingiausių teisėjų, neleidusių savęs stumdyti nei prezidentės pasiuntiniams, nei prokuratūros ar STT pareigūnams.

2008 metais, nagrinėdamas garsiąją Rimanto Grainio nužudymo Vilniaus centre bylą, jis priėmė sprendimą už piktnaudžiavimą tarnyba iškelti baudžiamąją bylą šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam tuomečiam Generalinės prokuratūros prokurorui Justui Lauciui.

Tačiau šis sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Iš pradžių Generalinė prokuratūra visaip vilkino prieš savo kolegą pradėti ikiteisminį tyrimą, o paskui Aukščiausiasis teismas V.Kažio sprendimą panaikino.

2011 metais V.Kažys skambiai pasitraukė iš Teisėjų garbės teismo sudėties.

Po to, kai prezidentė D.Grybauskaitė numojo ranka į Teisėjų garbės teismo sprendimą, kad tuometė Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė pažemino teisėjo vardą, ir atsisakė ją atleisti, V.Kažys trenkė durimis.

„Koks tikslas ką nors svarstyti, priiminėti sprendimus, jei prezidentė į juos nekreipia dėmesio“, – sakė V.Kažys.

Nors apie V.Kažį ir jo dvare Molėtų rajone vykstančius renginius sklido legendos, teisėjas turėjo savo principus.

„Nežinau, gal jis ir imdavo kyšius, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad V.Kažys netgi už milijonus nebūtų priėmęs neteisingo ar moralei prieštaraujančio nuosprendžio“, – sakė vienas jo kolega.

Pasakojama, kad kartą vienas artimas žmogus jam įteikė pluoštą eurų už tai, kad būtų išteisintas pedofilas.

Vos tik išgirdęs tokį prašymą teisėjas švystelėjo jam į veidą pinigus ir pareiškė, kad užmirštų kelią pas jį.

Radinys apstulbino advokatą

Advokatas, buvęs teisėjas D.Zagreckas yra geras A.Surblio pažįstamas.

Jis dažnai atstovaudavo savo kolegos iš uostamiesčio klientų interesams, kai bylos atsidurdavo Vilniaus teismuose.

Prieš kelias savaites D.Zagreckas savo portfelyje po pamušalu aptiko klausymosi įrenginį. Jį surasti padėjo atsitiktinumas – kai advokatas ketino Lukiškių kalėjime aplankyti klientą, prižiūrėtojai rentgenu peršvietė portfelį ir aptiko keistą daiktą.

Advokatas portfelį paliko saugojimo spintoje, o grįžęs į kontorą rado po pamušalu įtaisytą vadinamąją blakę.

D.Zagreckas ilgai svarstė, ką daryti su radiniu, – ar bandyti triukšmauti ir ieškoti teisybės, ar patylėti. Advokatas buvo įsitikinęs, kad tuo metu jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o jų nepradėjus slapta klausytis advokato pokalbių draudžiama.

Kadangi tuo metu D.Zagreckas atstovavo vienam Kamuolinių gaujos nariui, iš pradžių buvo įsitikinęs, kad galbūt jo pokalbiai su šiuo klientu domina Kriminalinės policijos biuro pareigūnus.

Neoficialiai susitikęs su šios tarnybos darbuotojais advokatas išgirdo patikinimą, kad ši tarnyba įstatymų nepažeidinėja ir advokatų pokalbių su klientais nesiklauso.

Tuomet D.Zagreckas apie savo radinį informavo Advokatų tarybą. Ji jau buvo sukaupusi nemažai informacijos apie įstatymų pažeidimus, kuriuos advokatų atžvilgiu daro pareigūnai.

Įkliuvo teismų sistemos senbuviai

Dėl galimos korupcijos sulaikytų teisėjų darbo patirtis įspūdinga – nuo 24 iki 37 metų.

Korupcija įtariamas 65 metų teisėjas K.Gurinas Apeliaciniame teisme pradėjo dirbti nuo jo įkūrimo 1995 metais. Prieš tai jis yra dirbęs prokuratūroje ir Teisingumo ministerijoje. Apeliaciniame teisme K.Gurinas nagrinėjo civilines bylas.

Ilgiau nei po 20 metų Apeliaciniame teisme dirba ir kiti du sulaikyti šio teismo teisėjai.

55 metų V.Kažys 1992–1995 metais dirbo tuomečiame Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, 1995–1999 metais – Vilniaus apygardos teisme, o nuo 1999 metų pradėjo darbą Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Net devynerius metus – nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų – jis buvo Teisėjų garbės teismo narys.

Ilgametis Apeliacinio teismo teisėjas 64 metų V.Bavėjanas karjerą pradėjo prokuratūroje, kur dirbo iki 1994 metų. 1994–1998 metais jis nagrinėjo bylas Lazdijų rajono apylinkės teisme. Iš jo 1998 metais perėjo dirbti į Apeliacinį teismą, kur nagrinėjo baudžiamąsias bylas.

59 metų E.Laužikas jau 20 metų dirba Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriuje, į kurį atėjo iš Apeliacinio teismo. E.Laužikas buvo naujojo Civilinio proceso kodekso projekto, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys.

E.Laužikas buvo ir ilgametis Teisėjų tarybos narys. 2010–2014 metais jis buvo pirmininko pavaduotojas, 2014–2016 metais ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.

59 metų H.Jaglinskis Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 1995 metų, prieš tai jis metus dirbo Aukščiausiajame teisme.

51 metų A.Kaminskas teisininko karjerą pradėjo 1993 metais Konstituciniame teisme, kur dirbo teisėjo padėjėju. 1995 metais tapo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju, o nuo 2004 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

57 metų Gintaras Čekanauskas nuo 1999 metų dirba teisėju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose. Iki 2011 metų jis buvo šio teismo pirmininkas, 2006–2012 metais – Teisėjų tarybos narys. Anksčiau yra dirbęs policijoje, prokuratūroje, ėjo Prienų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 62 metų R.Rainys šiame teisme dirba jau 26 metus. Prieš tai jis yra dirbęs prokuratūroje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.