„Mes maldaujame visų, maldaujame Italijos valdžios pagalbos. Mums tikrai reikia pagalbos, mums reikia pagalbos dabar. Mes nesame teroristai. Namuose televizijoje ir spaudoje mes matėme Europą ir manėme, kad jeigu rizikuosime savo gyvybėmis, taip pat galėsime atvykti į Europą“, – štai tokiais žodžiais dar prieš kelias savaites plūduriuojančiame laive prie Italijos krantų pagalbos šaukėsi pusšimtis migrantų iš Afrikos. Juos iš guminės valties prie Libijos krantų išgelbėjo vokiečių nevyriausybininkai, tačiau patekti į Italijos uostą migrantai leidimo negavo. Leidimas prisišvartuoti Italijos uoste laivui suteiktas tik tada, kai kelios Europos šalys pažadėjo priimti migrantus pas save. Pagalbą jiems pasiūlė ir Lietuva.
„Jie išgyveno tokius dalykus, kad man net nesinori apie tai galvoti. Noriu pasakyti, kad jūsų solidarumas ir faktas, kad palaikote šiuos žmones, jiems labai padeda“, – sakė migrantų gelbėjimo misijos vadovas Kimas Heatonas-Heatheras.
Lietuva paskelbė, kad priims iki 5 migrantų.
„Praėjusią savaitę Migracijos departamento ir saugumo darbuotojai buvo Italijoje, apklausė 4 žmones, kurių dokumentai buvo atsiųsti Lietuvai ir dabar ta visa gauta informacija yra vertinama ir bus sprendžiama ką toliau su jais daryti“, – sakė Migracijos departamento prieglobščio skyriaus patarėja Jolanta Verbuvienė.
2 iš 4 asmenų yra iš Senegalo. Vienas iš Bisau Gvinėjos ir vienas iš Nigerijos. Jų amžius – nuo dvidešimties iki trisdešimt kelerių metų. 3 iš jų musulmonai ir vienas krikščionis. Kokio išsilavinimo ir ką jie veikė gyvenime iki šiol – neatskleidžiama.
„Dauguma problemų nekelia. Sakykim ten yra vieni kiti bausti už vieną vagystę, girdėjau, ten dar kažką, bet tokių globalių, kai kalbame terorizmo grėsmės, karas kažkokioj grupėj ir t.t. Tai tokių aišku, problemų nėra“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Ar perkeliami asmenys nekelia pavojaus Lietuvai, sprendžia Valstybės saugumo departamentas. Ar jie bėga nuo pavojaus savo šalyse, ar yra tik ekonominiai migrantai, nagrinėja Migracijos departamentas.
„Jie turi įvairias priežastis, nuo ko bėga. Žmonės nebūtinai turi bėgt nuo karo, gali bėgt nuo persekiojimo dėl religinių priežasčių, dėl tautinių, kažkokios tautinės nesantaikos, dėl įvairių priežasčių jie gali bėgti.
Na, iš tiesų, iš tų valstybių mes labai retai turim prieglobsčio prašytojus, šiuo metu ten kažkokie kariniai veiksmai nevyksta ir jeigu žiūrėti pripažinimo procentą, tai ES mastu šių piliečių pripažinimo procentas yra gana žemas“, – sakė J.Verbuvienė.
„Jeigu vis dėlto paaiškės, kad jie ekonominiai migrantai ir mes negalime jiems suteikti pabėgėlio statuso, taip, jie bus grąžinti į trečiąsias šalis“, – nuomonę dėstė E.Misiūnas.
Bet išsiųsti migrantus iš Lietuvos gali būti sudėtinga. Lietuva neturi sutarčių dėl žmonių grąžinimo su Afrikos šalimis. Vidaus reikalų ministras sako, kad prireikus, būtų prašoma pagalbos Europos sąjungos, kad ši tarpininkautų išsiunčiant migrantus atgal į Afriką.
Jeigu Lietuva nuspręs priimti pabėgėlius, jie mūsų šalyje pasirodytų maždaug kovo viduryje.
