Tuo tarpu G.Nausėda pripažino, kad išskirtinio požiūrio į LVŽS neturi, o pagrindinis jo siekis yra bendram tikslui suvienyti besiblaškančias ir besipešančias politines jėgas.
Tiki partijos kandidato sėkme
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis G.Landsbergis interviu delfi.lt pasidalijo hipoteze, kad R.Karbauskis galiausiai kreipsis į G.Nausėdą pasikalbėti dėl tolesnio Vyriausybės darbo.
Stringantis parašų rinkimas, neaiškumai dėl oficialaus rinkimų štabo, krintančios pozicijos reitinguose – tai LVŽS pretendento į prezidentus S.Skvernelio pastarųjų savaičių realijos.
Vis tik partijos pirmininkas R. Karbauskis portalui lrytas.lt teigė, kad neabejoja pasirinkto partijos kandidato stiprumu ir neigė G.Landsbergio pasisakymus apie G.Nausėdos kandidatūros palankumą valstiečiams.
„Korupcinė sistema, kurią mes matome ir kurios recidyvai pasireiškia per teisėjų korupcijos skandalą, ginasi ir ginsis. Šitai sistemai palankiausi yra du kandidatai – Ingrida Šimonytė ir G.Nausėda, kurie priimtiniausi ir esamai prezidentei.
S.Skvernelio kandidatūra Daliai Grybauskaitei nepriimtina, nes mes siekiame tą korupcinę sistemą griauti. Ką aš ir sakau žmonėms: balsavimas už bet kurį kitą kandidatą, o ne už S.Skvernelį, yra balsavimas už konservatorius“, – tvirtino R.Karbauskis.
Palankumą ar sąsajas su LVŽS neigė ir G.Nausėda.
„Būtų be galo keista, jei LVŽS, išsikėlusi savo kandidatą, čia pat pradėtų jį brokuoti ir galvoti, kur ir pas ką prašyti pagalbos. Mano linija yra labai aiški, ją deklaravau nuo pat pradžios – tai yra nepriklausomo kandidato, kuris telkia visas Lietuvos politines jėgas, pozicija“, – portalui lrytas.lt sakė G.Nausėda.
R.Karbauskiui akivaizdu, ką palaiko konservatoriai
Pasak valstiečių lyderio, G.Nausėdos ir TS-LKD partijos sąsajos yra akivaizdžios.
„Ir G.Nausėda, ir G.Landsbergis tarsi siekia parodyti, kad šis pretendentas į prezidentus nėra susijęs su konservatoriais. Bet yra akivaizdžiau nei akivaizdu, ką palaikys konservatoriai, kai I.Šimonytė nepateks į antrą turą.
Dabar parašai renkami ne tik už I.Šimonytę, bet socialiniuose tinkluose yra pilna raginimų pasirašius už I.Šimonytę pasirašinėti už visus kitus, išskyrus už S.Skvernelį. Taigi atkreipkime dėmesį, kad nėra kviečiama nepasirašyti už G.Nausėdą – kviečiama nepasirašyti tik už S.Skvernelį.
Jei konservatoriams priešininkai būtų ir G.Nausėda, ir S.Skvernelis, tuomet ir jį reiktų išskirti iš kandidatų rato. Taip nėra daroma. Ar I.Šimonytės, ar G.Nausėdos sėkmės atveju konservatoriai vis tiek sakys, kad jie laimėjo rinkimus“, – teigė R.Karbauskis.
G.Nausėda siekia išlaikyti neutralumą
G.Nausėdos teigimu, palankesniu valstiečiams kandidatu jis gali būti vadinamas nebent dėl to, kad viešai pripažįsta, jog sieks telkti visas Lietuvos politines jėgas bendram tikslui.
„Nuo pat savo kampanijos pradžios pasakiau, kad aš kalbėsiuosi ir diskutuosiu, ir ieškosiu sprendimo Lietuvai.
Bet tai yra susiję ne su tuo, kad aš turiu kažkokį ypatingą požiūrį LVŽS, o tiesiog todėl, kad nuo pat pradžių pasirinkau nepriklausomo kandidato, norinčio suvienyti besiblaškančias ir besipešančias politines jėgas Lietuvoje bendram tikslui, poziciją“, – sakė pretendentas į prezidento postą.
Politinį neutralumą Lietuvos politinių jėgų klausimu išlaikyti siekiantis G.Nausėda taip pat akcentavo, kad jo ideologinių pažiūrų pagrindą suformavo išsilavinimas.
„Kaip ir kiekvienas žmogus, aš turiu tam tikras pažiūras. Pagal išsilavinimą esu ekonomistas ir tam tikra prasme mano pažiūros yra susiformavusios prieš 25 metus, kai studijavau Vokietijoje.
Tai yra socialinės rinkos ekonomikos pažiūros. Kai kas jas įvardija centro pažiūromis, kai kas net ir kairiosiomis. Bet, pavyzdžiui, esu už tai, kad privati nuosavybė yra pati efektyviausia, kad verslas efektyviausiai gali veikti tik tada, kai valstybė nesudaro kliūčių jo plėtojimuisi. Svarbu pasirūpinti socialinės rinkos ekonomikos modeliu, kuris užtikrintų tvarų ekonomikos augimą ir tvarų valstybės gerbūvį“, – teigė G.Nausėda.
Konservatoriai yra priversti kažko griebtis
Lietuvos karo akademijos (LKA) politologas Vytautas Isoda pastebėjo, kad G.Landsbergio komentarai, per kuriuos siekiama susieti G.Nausėdą ir LVŽS, yra žingsnis, kurio buvo galima pagrįstai laukti bei tikėtis.
„Ilgą laiką buvo kalbama, kad G.Nausėda ir I.Šimonytė pretenduoja į tą patį dešinįjį rinkėją. Ankstyvosiose rinkimų kampanijos stadijose, kai vyko pirminiai rinkimai TS-LKD partijos viduje, buvo skyrių, kurie iškėlė G.Nausėdą kaip konservatorių kandidatą. Tai patvirtina, kad dalis dešiniųjų elektorato prijaučia jam.
Tokių G.Landsbergio pasisakymų, kokį išgirdome šiandien, buvo galima tikėtis, nes I.Šimonytės ir G.Nausėdos kaip dešiniųjų kandidatų supanašėjimas yra nepalankus I.Šimonytei ir jos šansai patekti į antrąjį turą mažėja“, – susiklosčiusią situaciją komentavo politologas.
Susiję straipsniai
Anot V.Isodos, politinės TS-LKD komunikacijos uždavinys dabar yra kiek įmanoma labiau atsiriboti nuo G.Nausėdos ir kiek įmanoma stumti jį į kairiąją pusę. Panašu, kad būtent tai, anot politologo, G.Landsbergis savo pasisakymais ir daro.
„Jei antrajame ture nebus I.Šimonytės, beveik 100 proc. galima prognozuoti, kad TS-LKD išsakys paramą G.Nausėdai. Bet kol kas tikrai neaišku, ar S.Skvernelis pateks į antrą turą.
Kalbų apie LVŽS ir G.Nausėdą kontekste turėtume atsiminti, kad valstiečiai yra sudeginę daug tiltų su G.Nausėda. Vienas pavyzdžių – Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Stasys Jakeliūnas, kuris ne kartą yra kritikavęs G.Nausėdą, esą šis yra vienas iš 2008-2009 metų krizės kaltininkų Lietuvoje“, – pastebėjimais dalijosi LKA politologas.