20 val. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savivaldos rinkimuose dalyvavo 47,74 proc. rinkėjų. 2015 metais savivaldos rinkimuose dalyvavo 45 procentų rinkėjų.
Šiais metais rinkimuose savo valią sekmadienį pareiškė 41,49 proc., o dar 6,25 proc. – išankstinio balsavimo metu.
Per šiuos savivaldos rinkimus į 1502 mandatus pretenduoja 13 tūkstančių 665 kandidatai. 60-ties savivaldybių merais siekia tapti 410 kandidatų, iš jų iškelti partijų – 330, išsikėlę patys – 12, iškelti visuomeninių rinkimų komitetų – 71.
Didmiesčio gyventojai – pasyvūs
Aktyviausi šių metų Savivaldos rinkimuose iki 19.00 val. buvo Birštono, Lazdijų rajono ir Pagėgių rinkėjai.
Pasyviausi – Klaipėdos miesto – ir Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto rinkėjai. Šiaulių rajono gyventojai taip pat vangiai eina į rinkimus – valią per visas balsavimo dienas pareiškė 25,71 proc. rinkėjų.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sekmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad sekmadienį sulaukta 100 telefoninių skambučių su klausimais ir pranešimais apie galimus pažeidimus.
„Šiuo metu turime informaciją, kad daugiausia pranešimų gauta dėl balsavimo namuose, bendros informacijos apie rinkimus, kreipėsi dėl apylinkių, apygardų (komisijų – BNS) darbo, viešosios pažeidimo, papirkimo“, – teigė ji.
Pasak L. Matjošaitytės, sulaukta skundų, kad balsuojant namuose buvo rodančiųjų, už ką balsuoti, taip pat skųstasi, kad rinkimų komisijų nariai agitavo socialiniuose tinkluose ir pan.
Policijos informacija
20 val. duomenimis, iš viso gauta 217 pranešimų, pradėta 11 ikiteisminių tyrimų (Alytaus apskr. – 4, Vilniaus apskr. – 3, Kauno apskr. – 1, Marijampolės apskr. – 1, Tauragės apskr. – 1, Šiaulių apskr. – 1. Nei vieno ikiteisminio tyrimo nepradėta Klaipėdos, Panevėžio, Utenos ir Telšių apskrityse.
Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Tauragės apskričių.
Daugiausiai pranešimų gauta iš šių rajonų – Širvintų, Pagėgių, Lazdijų, Šilutės, Kaišiadorių, Švenčionių rajonų.
Daugiausiai pranešimų dėl neleistinos agitacijos, galimų papirkimų, įtartinų ar neblaivių asmenų, įtartinų automobilių ar pavėžėjimų.
Kai kurie gauti pranešimai vertinami, surinkus papildomų duomenų, bus sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.
Lyginant su 2015 m. rinkimais, šiemet pranešimų ir ikiteisminių tyrimų skaičius yra mažesnis. 2015 m. iš viso buvo gauta 413 pranešimų apie galimus pažeidimus, pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai.
Meluota apie perkamus balsus
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo per rinkimus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje meluota apie perkamus balsus Žemaičių Naumiestyje.
Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienį, apie 14 val. 10 min. vienoje feisbuko paskyroje, vienoje iš grupių, buvo skleidžiama galbūt tikrovės neatitinkanti informacija.
„Facebook“ paskyroje asmuo nurodė, kad vienas iš kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą, perka rinkėjų balsus Žemaičių Naumiestyje ir moka po 5 eurus.
„Pats kandidatas kreipėsi į policiją dėl paskelbtos informacijos“, – BNS sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Tauragės apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo.
Policija pradėjo tyrimą dėl Pabradėje atvežtų balsuoti žmonių
Policija sekmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Pabradėje, kaip įtariama, už pinigus atvežtų balsuoti rinkėjų.
Rinkimų stebėtoja pastebėjo, kad Pabradėje vyras atvežė kelis asmenis balsuoti ir po balsavimo vienam vyrui perdavė pinigus.
Rinkimų stebėtoja pastebėjo, kad Pabradėje vyras atvežė kelis asmenis balsuoti ir po balsavimo vienam vyrui perdavė pinigus.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, pranešė Policijos departamentas.
„Asmuo nesulaikytas, kai atvyko policija, jo jau nebuvo įvykio vietoje“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Tai jau dešimtas ikiteisminis tyrimas pradėtas per savivaldos rinkimus.
Rinkėjams – ir VRK, ir policijos perspėjimai
Vyriausioji rinkimų komisija savo ruožtu perspėja, kad pinigus siekiantys išvilioti sukčiai gali apsimesti rinkimų komisijos nariais.
„Pranešimai eina ir eina, matyt, jų daugės kas valandą“, – BNS sekmadienio rytą sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Iki sekmadienio rytą policija jau buvo gavusi per 100 pranešimų.
Pareigūnai toliau atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise arba rinkimų dokumento suklastojimo, visi jie pradėti iki šeštadienio ryto.
Keturi tyrimai atliekami Alytaus apskrityje, du – Vilniaus apskrityje, vienas – Kauno apskrityje.
L. Matjošaitytė savo ruožtu įspėjo rinkėjus, kad rinkimais gali pasinaudoti apsimetėliai sukčiai.
„Rinkėjai informuoja apie tai, jog asmenys, galimai apsimetę komisijos nariais, skambina, siūlosi ateiti į svečius. Nei VRK, nei rinkimų komisijų nariai neskambina rinkėjams prieš tai rinkėjams nesusisiekus ir neklausia jų kokios nors informacijos, nesisiūlo atvykti į namus. Be to, balsavimas namuose šiandien nevyksta“, – žurnalistams sakė L. Matjošaitytė.
Pasak jos, rinkėjai, sulaukę skambučių ir prašymų pateikti informaciją, turėtų nedelsiant pranešti policijos pareigūnams telefonu 112.
Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį vyks iki 20 valandos. Rinkimų teisę turi 2 mln. 458 tūkst. 13 rinkėjų.
Iki balsavimo pabaigos galioja draudimas agituoti ne tik vykstančiuose savivaldos, bet ir būsimuose prezidento rinkimuose, referendumuose.
VRK pirmininkė sakė, kad šiemet rinkimuose dalyvauja 13 tūkst. 665 kandidatai, 410 jų varžosi dėl mero posto. Palyginti su 2015-aisiais, sumažėjo ir kandidatų, ir rinkėjų, ir mandatų.
Vietos politikai savivaldos rinkimuose varžosi dėl 1502 mandatų tarybose, iš jų 60 – merų.
Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus.
Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai.
Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.
Rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 14 partijų ir 90 visuomeninių rinkimų komitetų, sudaryta 14 partijų koalicijų.
Sociologė tikisi didesnio aktyvumo
Sekmadienį vykstančiuose Savivaldos rinkimuose, sociologės nuomone, nereikėtų tikėtis didesnio, nei įprasta, gyventojų aktyvumo. Nors vietinius politikus Lietuvos piliečiai yra linkę vertinti palankiau nei politikus Seime ar Vyriausybėje, tai, samprotauja ekspertė, įtakos didesniam aktyvumui savivaldos rinkimuose iš esmės neturi.
„Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės manymu, apskritai savivaldos rinkimų prognozės nėra labai dėkingos, nes kas mėnesį pateikiami partijų populiarumo reitingai nereflektuoja susiklosčiusių politinių situacijų Lietuvos rajonuose. Pasak jos, kiekvienoje savivaldybėje politinė realybė labai skirtinga.
Sociologė pabrėžė, kad, žvelgiant į tai, kaip visuomenė yra linkusi vertinti vietinių valdžių darbą, ir tai, kaip jie vertina nacionalinę politiką, galima kalbėti ir apie tam tikrą paradoksą.
„Gyventojai tuo, kaip tvarkosi savivalda, yra labiau patenkinti negu vykdoma politika nacionaliniu lygmeniu. Kitaip tariant, rajonų valdžia vertinama geriau negu Seimas ar Vyriausybė. Taip buvo visą laiką. Gal dėl to, kad rajonų politikai mažiau matomi bendros politikos, kurioje daug konfliktų, kontekste, galbūt dėl to, kad savivaldoje sprendžiama daugiau ūkinių klausimų“, – Eltai kalbėjo R. Ališauskienė.
Tačiau, nepaisant to, pabrėžė ji, savivaldos rinkimai į balsavimo kabinas pritraukia mažiau piliečių.
„Panašiai yra ir kalbant apie nusikalstamumą. Žmonės dažnai įvardina, kad nusikalstamumo problema yra didelė šalyje, tačiau vietoje, kurioje jie gyvena, – teigia, kad viskas gerai. Panašiai ir savivaldoje – vietinė politika vertinama geriau, tačiau interesas balsuoti yra mažesnis. Tokia situacija klostosi nuo pat nepriklausomybės pradžios. Nors galbūt po to, kai buvo įvesti tiesioginiai mero rinkimai, situacija nežymiai keitėsi“, – aiškino sociologė.
Kaip dar vieną priežastį, kodėl rinkimai į Seimą yra populiaresni už savivaldos rinkimus, R. Ališauskienė įvardino žinių apie vietinius politikus pasiekiamumą.
„Vietinių partijų politikams sunku skleisti apie save informaciją, nes televizijos yra nacionalinės, o jei tu esi politikas ir gyveni kokiame nedideliame mieste, sunku pakliūti į eterį“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad žmonių apsisprendimui, kam atiduoti balsą, labai svarbu yra konkretaus politiko įvaizdis.
Netrūko pažeidimų
Per keturias išankstinio balsavimo dienas „Baltosios pirštinės“ sulaukė 170 pranešimų apie galimus pažeidimus. Dauguma jų, net 100, yra susiję su politinės reklamos pažeidimais.
Paskutinę išankstinio balsavimo dieną suaktyvėjo pranešimų, dėl neleistinos rinkimų agitacijos ir politinės reklamos įsigaliojusio agitacijos draudimo laikotarpiu, tokių sulaukta 48.
Išankstinį balsavimą savivaldybių tarybų rinkimuose per keturias dienas stebėjo beveik 400 visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ stebėtojų. Išankstinis balsavimas savivaldybėse bei balsavimas namuose praėjo gana sklandžiai.
Tuo tarpu balsavimo metu specialiuose punktuose (socialinės rūpybos, slaugos, įkalinimo įstaigose bei ligoninėse) stebėtojai dažniausiai fiksavo balsavimo slaptumo neužtikrinimą, kai pažeidžiami rinkėjai balsuoja rinkimų komisijų ir įstaigos darbuotojų akivaizdoje. Šios tendencijos rodo, kad būtina daugiau dėmesio skirti atvejams, kai rinkėjai yra ne tiesiogiai papirkinėjami, o jų valiai ir apsisprendimui yra daroma įtaka, pasinaudojant sudėtinga socialine padėtimi ir pažeidžiamumu.
