Tiesa, socialdemokratų fiasko didmiesčiuose kiek kompensuoja rezultatai regionuose. Jau šeši partijos nariai užsitikrino pergalę pirmajame merų rinkimų ture, o dar 27 socialdemokratai kovos antrajame ture. Iš viso socialdemokratai turės 259 mandatus - tai 20 proc. mažiau nei po 2015 metų rinkimų.
Kaune užtikrintą daugumą turės dabartinio mero Visvaldo Matijošaičio komanda. Kitų didžiųjų Lietuvos miestų tarybas sudarys politinių judėjimų mozaika.
Vilnius - be socialdemokratų
Didžiausio palaikymo sulaukusio kandidato į sostinės merus R.Šimašiaus vedamas visuomeninis komitetas gavo daugiausia mandatų Vilniaus miesto taryboje. „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ taryboje turės net 17 vietų. Tai - dviem mandatais daugiau nei 2015 metais, kai su Liberalų sąjūdžiu į tarybą ėjęs R.Šimašius surinko 15 mandatų.
Antroje vietoje rikiuojasi į antrąjį mero rinkimų turą patekusio Artūro Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“. Koalicija taryboje turės 10 atstovų. 2015 metais A.Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga gavo 6 mandatus.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiuose rinkimuose liko treti. Konservatoriai taryboje gavo 9 mandatus (2015 metų rinkimuose gavo 8 mandatus).
Mažiausiai atstovų sostinės taryboje gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ši partija taryboje turės 3 mandatus.
Skausmingiausiai rinkimai Vilniuje susiklostė G.Palucko vadovajamiems socialdemokratams - partijos lyderis mero rinkimuose liko labai toli nuo lyderių, o partija negavo nė vieno mandato. 2015 metų rinkimuose socialdemokratai gavo 4 mandatus, o G.Paluckas tapo vienu iš Vilniaus vicemerų.
Vilniaus savivaldybės taryboje nebebus partijos „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų, kurie besibaigiančioje kadencijoje turėjo 3 mandatus. Taip pat neliks N.Puteikio „Lietuvos sąrašo“ narių, kurių dabartinėje taryboje taip pat buvo 3.
V.Uspaskichas atėmė balsus iš V.Tomaševskio?
Vilniečių palaikymo tradiciškai sulaukė Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA), gavusi 6 mandatus.
Tačiau partijos lyderio V.Tomaševskio prognozės, kad šiuose rinkimuose turės daugiausia mandatų skaičių neišspildė: lyginant su praėjusiais rinkimais jie gavo 4 mandatais mažiau.
Daugeliui netikėtas buvo Darbo partijos (DP) pasirodymas, kurios kandidatas į Vilniaus miesto merus Viktoras Uspaskichas pretendentų rokiruotėje užėmė trečiąją vietą. O Vilniaus miesto taryboje partija turės 5 atstovus.
Panašu, kad V.Uspaskichas ir Darbo partija atėmė nemažai rinkėjo iš V.Tomaševskio bloko.
Kaune – V.Matijošaičio vienvaldystė ir aptirpę konservatoriai
Kauno savivaldybės taryboje, kaip ir mero rinkimuose, be jokios konkurencijos triumfavo V.Matijošaičio komanda. Net 32 mandatus iš 40 Kauno miesto taryboje gavo meru perrinkto V.Matijošaičio vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“.
Likę 8 mandatai laikinojoje sostinėje atiteko TS-LKD, kurie prarado penkias pozicijas.
Kauno tarybos dėlionė bus gerokai paprasnė, mat nuo 2015 metų rinkimų joje buvo 5 partijos. Visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ turėjo 16 mandatų, konservatoriai - 13, liberalai ir socialdemokratai po 4, K.Pūko vadovaujamas Visuomeninis rinkimų komitetas „Kaunas – kitokia Lietuva“ - tris.
Uostamiesčio tarybos sudėtis – marga
Antrajame Klaipėdos mero rinkimų ture varžysis dabartinis miesto meras Vytautas Grubliauskas ir LVŽS atstovas, uosto direktorius Arvydas Vaitkus. Būtent šių kandidatų atstovaujamos politinės jėgos ir turės daugiausia vietų taryboje.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ uostamiesčio taryboje gavo 9 vietas. Praėjusiuose rinkimuose Liberalų sąjūdis turėjo 11 mandatų.
Didžiausią šuolį Klaipėdoje padarė valstiečiai, kurie turės net 7 mandatus. Konservatoriai gavo 6 mandatus.
Po 3 atstovus Klaipėdos miesto taryboje turės Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Lietuvos centro partija.
2 mandatus taip pat turės kontroversiškai vertintas ir į skandalą dėl apšmeižto partizanų vado A.Ramanausko-Vanago patekusio Viačeslavo Titovo rinkimų komitetas „Titov ir teisingumas“. Rinkėjų sprendimu priesaiką sulaužęs V.Titovas grįžta į miesto tarybą.
Uostamiestyje stipriausiai nukraujavo socialdemokratai ir tvarkiečiai. Besibaigiančioje kadencijoje pirmieji turėjo 3 mandatus, o R.Žemaitaičio partija 2. Po dabartinių rinkimų šių partijų atstovų nebebus.
Šiauliuose – dabartinio mero triumfas
Šiaulių miesto savivaldybėje dominuos antrajai kadencijai perrinkto Šiaulių mero vadovaujamas rinkimų komitetas „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“. Šis komitetas turės 15 vietų iš 30. Akivaizdu, rinkėjai nenusivylė mero komanda - praėjusiuose rinkimuose šis komitetas turėjo tik 5 mandatus.
Po 3 atstovus turės LVŽS, TS-LKD ir Visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“. Skaudžiausi rezultatai - socialdemokratams. Praėjusiuose rinkimuose jie gavo daugiausia mandatų - 6, o dabar turės tenkintis dviem.
Taip pat po 2 mandatus miesto taryboje turės Darbo partija ir Liberalų sąjūdis.
Panevėžyje – rinkėjų dėmesys komitetams
Antrajame Panevėžio miesto mero rinkimų ture dalyvausiančio Ryčio Mykolo Račkausko visuomeninis rinkimų komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ miesto taryboje turės 8 vietas. 4 mandatus taryboje gavo kito antrojo mero rinkimų turo dalyvio Povilo Urbšio komitetas „Kurkime jaukų miestą KARTU“ . Tiesa, jo komitetas praėjusiuose rinkimuose turėjo 7 mandatus.
Šie du politikai kovos dėl mero posto antrajame ture.
TS-LKD Panevėžio miesto taryboje turės 5 atstovus (praėjusiuose rinkimuose buvo 6). 3 atstovus deleguos LVŽS (2015 metais gavo 4).
Po 2 mandatus miesto taryboje turės LSDP, kuri praėjusiuose rinkimuose gavo 4 mandatus. Taip pat du atstovus turės Lietuvos žaliųjų partija ir Liberalų sąjūdis.
Didžiųjų miestų tarybų sudėtis:
Kaunas:
Visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ 32
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 8
Klaipėda:
Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ 9
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 7
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 6
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 3
Lietuvos centro partija 3
Visuomeninis rinkimų komitetas „Titov ir teisingumas“ 2
Panevėžys:
Visuomeninis rinkimų komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ 8
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 5
Visuomeninis rinkimų komitetas „Kurkime jaukų miestą KARTU“ 4
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 3
Lietuvos socialdemokratų partija 2
Lietuvos žaliųjų partija 2
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2
Šiauliai:
Visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“ 15
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 3
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 3
Visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“ 3
Lietuvos socialdemokratų partija 2
Darbo partija 2
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2
Vilnius:
Visuomeninis rinkimų komitetas „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ 17
A. Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“ 10
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 9
Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ 6
Darbo partija 5
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 3
VRK skaičiuoja: konservatoriai gauna 264, socialdemokratai – 259 mandatus
Visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldybėse turėtų gauti per 300 mandatų, konservatoriai – 264, socialdemokratai – 259 mandatus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daugiamandatėje apygardoje gauna 216, Liberalų sąjūdis – 118, Darbo partija – 60, „Tvarka ir teisingumas“ – 50 mandatų.
Tokius pirminius rezultatus pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.
VRK puslapyje kol kas skelbiama tik daugiamandatėje apygardoje partijų gauti balsai procentais.
Visuomeniniams rinkimų komitetams savo balsą patikėjo 26,75 proc. visų rinkėjų.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus per rinkimus parėmė 16,02 proc. rinkėjų. Panašus jų rezultatas buvo ir per 2015 metų rinkimus, apie 15 proc. balsų.
Už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašus balsavo 13,24 proc. rinkėjų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo 11,16 proc. balsų.
Parama socialdemokratams sumažėjo nuo 2015 metais buvusių 20 proc., o „valstiečiams“ priešingai, išaugo, jie per praėjusius rinkimus buvo surinkę 7 proc. balsų.
Liberalų sąjūdis šiemet gavo 5,89 proc. balsų – gerokai mažiau nei 2015-aisiais, tuomet partija buvo surinkusi apie 14 proc. balsų.
Darbo partija per šiuos rinkimus gavo 5,09 proc. (2015 metais apie 9 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga surinko 5,01 proc. (8 proc.), o „Tvarka ir teisingumas“ – 2,95 proc. balsų (6 proc.). Nuo socialdemokratų atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija surinko 1,66 proc. balsų.
