Po triuškinamos pergalės Ž. Pinskuvienė prakalbo apie persekiojimą, M. Sinkevičius – atleidimą už išdavystę

Per pirmąjį savivaldos rinkimų turą pergalę iškovojo 19 merų, kurių didžioji dalis yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai. Kai kuriose savivaldybėse jau valdę merai išrinkti didžiule balsų persvara, tačiau politologai sunerimę, kad taip savivaldoje kuriamos feodalinės struktūros. Ar reiktų riboti merų kadencijų skaičių?

 Ž.Pinskuvienė ir M.Sinkevičius jau per pirmąjį turą užsitkrino merų kėdes.<br> lrytas.lt montažas.
 Ž.Pinskuvienė ir M.Sinkevičius jau per pirmąjį turą užsitkrino merų kėdes.<br> lrytas.lt montažas.
Ž.Pinskuvienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ž.Pinskuvienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ž.Pinskuvienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ž.Pinskuvienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 A.Visockas.<br> G.Šiupario nuotr.
 A.Visockas.<br> G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Mar 5, 2019, 8:24 PM, atnaujinta Mar 5, 2019, 9:53 PM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su perrinkta Širvintų rajono mere Živile Pinskuviene, išrinktu Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi bei perrinktu Šiaulių miesto meru Artūru Visocku.

– Jūs abu esate išrinkti pirmame ture. Ponios Pinskuvienės rezultatas, pagal surinktų balsų skaičių, yra ketvirtas visoje Lietuvoje – beveik 72 proc. M.Sinkevičiaus – 57 proc., tai šiek tiek mažesnis rezultatas negu 2015 m. Lengva pergalė, nesinorėjo pakovoti antrame ture?

– (Ž.Pinskuvienė) Kodėl lengva pergalė? Ketverius metus dirbom kaip merai, žmonės tą įvertino.

– Nematote kažkokių problemų dėl demokratijos, kad toks rezultatas?

– (Ž.Pinskuvienė) Balsavimas yra slaptas, ateina žmonės ir išreiškia savo valią. Jeigu žmonės konkrečiai mato padarytus, vykdomus darbus, duotus pažadus, tai žmonėms aiškus ir pasirinkimas. Kam čia blaškytis.

– Jūsų savivaldybė būtų priskirta prie tų, kur formuojasi kažkokios feodalinės struktūros, kai yra toks didelis žmonių palaikymas.

– (Ž.Pinskuvienė) Kai valstiečių 16 tarybos narių – tai jokios feodalinės ir nieko nėra. Jeigu Ž.Pinskuvienė turi su meru 15 mandatų iš 21, tai jau yra kažkas blogai. Visiems reiktų sudėti lygybės ženklą ir leisti visiems Lietuvos žmonėms rinktis patiems, o ne pradėti žiniasklaidos priemonėms, ypatingai politologams, daryti įtaką: tai yra gerai, tai yra blogai.

Man žiauru klausytis, kai girdžiu televizijos eteryje sėdinčią politologę kalbant: girdėjau Širvintose kalbant, kad Ž.Pinskuvienė nevykdo pažadų. Čia kalba politologė, kad jai kažkokia bobutė ar kažkas sakė. Tie pažadai yra įvykdyti žmonėms 99,9 proc. Todėl ir turime tokį rezultatą. Aš labai dėkinga širvintiškiams.

– Kitokią nuomonę girdėjau iš politologų, pačių žmonių. Širvintose žmonės labai priklausomi nuo savivaldybės. Jums pačiai yra pakankamai nesudėtingos sąlygos dirbti ta prasme, kad jūs truputėlį prafiltravote žmones, kurie jums neįtinka, žiniasklaida yra jūsų šeimos rankose, jūsų dukra „Širvintų krašto“ akcininkė.

– (Ž.Pinskuvienė) Ž.Pinskuvienė pirmą kartą kai ėjo į rajono tarybą, neturėjo jokios įtakos, nieko neturėjo ir laimėjo 6 tarybos narius. 4 metus atsėdėjau opozicijoje, atidirbau labai sąžiningai. Tada lyg jokios administracinės struktūros neturėjau. Ėjau antrą kartą, būdama eilinė opozicijos narė, laimėjau 10 mandatų iš 21 – neturėdama jokios struktūros, nieko. Dabar, būnant mere, žmonės, matydami darbus, davė 14 mandatų ir merą. Ir iš pirmo turo. Visa žiniasklaida yra priklausoma.

Aš niekados to neslėpiau, kad UAB „Danielita“ savininkė, laikraščio savininkė yra mano dukra. Kas čia blogo? Kitas laikraštis, portalas priklauso „zuokininkų“ partijai. Dar sekantis priklauso konservatoriams. Na ir kas čia tokio? Visi turėjo vieną galimybę, visi trys laikraščiai, portalai – kalbėkit, rodykit savo darbus.

– Pone Sinkevičiau, kai su jumis kalbėjome po to, kai išėjote iš ūkio ministro posto, apie politiką taip pasakėte: būti politiku reiškia nuolatos gyventi su dėme. Ko jūs vėl į tą pačią upę brendate?

– (M.Sinkevičius) Matyt, kad labai sudėtinga iš tos balos išlipti. Jeigu taip įlipęs, matyt turi dėmę, su kuo gyveni. Galų gale, įsisuki į tą verpetą, supranti, kad mano atveju nuo 2003 m. pradėjus politines veiklas ir karjerą, sudėtinga iš vieno vagono peršokti į kitą. Nors yra pamąstymų apie kitokias veiklas, dažnu atveju tu supranti, kad reiktų jas pradėti nuo naujo, startas būtų nuo nulio. O politikoje vis tiek žinai ir specifiką, ir žmonės vertina, padrąsina, sako, kad tinkamas, kviečia sugrįžti. Kompleksinis sprendimas toks ir gaunasi, kad įvertinęs visą nuomonių spektrą, pasitaręs šeimoje, to dalyko taip greitai neatsisakai.

– Vieną sykį jūs jau kaip ir išdavėte savo rinkėją, pasirinkdamas aukštesnį postą.

– (M.Sinkevičius) Taip, tai aš galvoju ir džiaugiuosi, kad jonaviečiai atleido tą išdavystę. Bet kokia čia išdavystė, pakviestas buvau į 17-os Vyriausybės sudėtį ministro pirmininko būti jo komandoje, iš mero perėjau į Vyriausybę, vėliau priėmiau atitinkamus sprendimus po partijos sprendimo trauktis iš koalicinės daugumos. Aišku, daliai jonaviečių, matyt, nepatiko toks viražas.

Netgi oponentų buvo formuojama tokia žinutė, kad M.Sinkevičiui Jonava tik stotelė ar tramplinas ateities šuoliams. Visą laiką ir šiuose rinkimuose sakiau: dabar viskas aišku, 4 metus tikrai niekur nežadu mėtytis nei į Seimus, nei į Vyriausybes, noriu gyventi, dirbti ir tikiuosi, kad tai gal net ne paskutinė kadencija, kai būsiu išrinktas žmonių valia meru.

– Jūsų tėvo pavardė ir įtaka jums padėjo šiuose rinkimuose?

– (M.Sinkevičius) Manau, kad nepadėjo. Tą įtaką reiktų jau vertinti kaip minimalią. Tėvas, aišku, Seimo narys, bet ta įtaka politiniame lauke minimali. Objektyviai šnekant, tėvo ketinimai, geri ar blogi, pakenkė ta prasme, kad Rimantas Sinkevičius yra kitos Socialdemokratų darbo partijos narys. Įsteigė Jonavos rajone, mieste skyrių ir tas skyrius gavo žmonių pasitikėjimą, 2 mandatus taryboje. Kartais spėliojame, kartais sakome, kad galbūt potencialūs mūsų rinkėjai tapo kitos partijos palaikytojai. Kad nepadėjo tai tikrai, ar pakenkė sunku pasakyti.

– Jūs abu esate tiesiogiai išrinkti merai, tai antrieji savivaldos rinkimai, kai merai renkami tiesiogiai. Jūsų manymu, tiesioginiai mero rinkimai pasiteisino?

– (Ž.Pinskuvienė) Tiesioginiai mero rinkimai pasiteisino. Aiškiai, konkrečiai išrenka žmonės, kurį žmogų nori matyti. Kitu atveju, netgi savo pavyzdžiu galime pasakyti: kai mes laimėdavome daugiausia tarybos narių, bet mažučiai po vieną, turėdami mandatus, susivienija ir išrenka kažką meru tam, kad jis tik sėdėtų toje kėdėje. Dabar jeigu tu dirbai, tu mandatą gavai mero. Jeigu nedirbai, tu jo negausi. Kitas dalykas yra labai geras, dabar reikia, jeigu nori valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai eiti į sąrašą, sumokėti 9,3 tūkst. eurų užstatą. Čia buvo vienas geriausių sprendimų. Labai aiškiai viskas susidėliojo.

Nes visi būdami valdžioje – merai ar direktoriai – gali liepti direktoriams, seniūnams: einate į sąrašus. Ir automatiškai tie žmonės turi dirbti tam, kad tempti sąrašą. Dabar šito nebuvo, ėjo į sąrašus žmonės, neužimantys aukštų pareigų ir buvo žmonėms dar kitoks pasirinkimas. Viskas, nebuvo sustatyti tik įstaigų vadovai ar seniūnai.

– (M.Sinkevičius) Mano vertinimu, ne dėl to, kad laimėjau, bet tas dalykas pasiteisino. Turėjau praktikos būti meru ir dirbti išrinktu netiesiogiai. Iki 2015 m. aš irgi darbavausi mero pareigose. Galvoju apie rinkėjo perspektyvą, nes Jonavos atveju jeigu turėtume seną sistemą, išrenkam 25 tarybos narius ir pagal daugumą ar koaliciją iš jų išsirenkam merą.

O tiesioginiai mero rinkimai leidžia gyventojui nuspręsti. Jis mato asmenybę, lyderį, kuris jam patinka. Gali rinktis netgi vienos partijos lyderį, o už kitą partiją balsuoti. Ko anksčiau nebuvo ir ko dabar gali pareikalauti – kiekvienas meras eina su savo rinkimine programa, vizija, pasiūlymais. Ir visą laiką galėsi pareikalauti: Petriuk, išrinkom tave, kokia tavo atsakomybė? O kai yra išrenkamas kažkur po stalu ar prie stalo meras iš 25 vienas, tai jis ištraukiamas iš kažkur. Nei mes žinom, ką jis žadėjo, nei kokius lūkesčius formavo.

– Kita vertus, tai sukuria prielaidas ilgam valdymui. Renkasi lyderį, žmogų, jis patinka ar nepatinka.

– (Ž.Pinskuvienė) Tai jeigu gerai dirba, viską gerai daro, tai kur čia tos baimės?

– Stovintis vanduo ilgainiui pradeda skleisti kvapą.

– (Ž.Pinskuvienė) Kai pradės skleisti tą kvapą, žmonės priims sprendimą ir išrinks kitą.

– Nebūtinai. Turim ir po 26 metus vadovaujančius merus, matyt, čia gal net įpročio klausimas.

– (M.Sinkevičius) Nežinau, kas yra rekordininkas, bet buvo Birštone meras, kur per 30 metų. Kai įsiveliame į tokią diskusiją, yra kažkas neva protingesnis. Ar politologai, ar Vilniaus politikai, kurie yra demokratijos sargai, o neva žmonės provincijoje yra naivi masė, kuri renka ir renka tuos pačius. Sukuriamos visokios klišės apie kunigaikštystes, tėvonijas. Rinkėjas visada turi galimybę pasirinkti. Jonavoje buvo 7 kandidatai. Galų gale, niekas nekalba apie dar vieną fenomeną ilgamečių merų.

Kai su jais pakalbi, jie sako: dirbi vieną kadenciją, viskas neblogai sekasi, žmonės mato, antrą kadenciją dirbi neblogai, žmonės mato, bet trečią kadenciją galvoja, kad gal bus geriau, pabandom kažką kitą. Kitaip tariant, rinkėjų pasirinkimo motyvai yra skirtingi. Kartais net jeigu ir objektyviai situacija yra gera ar palanki miesto, rajono vystymuisi, kartais žmonės net eksperimento būdu nusprendžia išbandyti kažką naujo.

– Telefonu kalbamės su antrai kadencijai perrinktu Šiaulių miesto meru A.Visocku. Pone Visockai, jūsų rinkimų sėkmė unikali ta prasme, kad antruosius savivaldos laimite su rinkimų komitetu, kurie apskritai šiais metais savivaldos rinkimuose labai gerai pasirodė. Kas lemia tų komitetų sėkmę?

– (A.Visockas) Viskas labai paprasta. Tiesiog yra labai daug žmonių, kurie nenorėtų dalyvauti partijose ir nestoja į partijas, jie mielai sutiko dalyvauti darinyje, kuris dabar yra pavadintas komitetu. Mano politinė karjera prasidėjo dalinai netikėtai ir būtent nuo parlamento gynėjų.

Šiauliuose yra tokie vyresnio amžiaus ir ne vyresnio, kažkada įvyko pokalbis ir maždaug sako: jeigu jau ne tu, ne mes, tai kas? Ir prasidėjo nuo 2015 m., ir dabar kartojasi. Sąraše yra 3 parlamento gynėjai, 3 garbės piliečiai. Tokio sąrašo turbūt vargiai surastumėte bet kurioje partijoje. Čia nereikėtų lygintis, galbūt reiktų džiaugtis, kad susidarė galimybė partijoms konkuruoti.

Partijos nebeturėjo konkurencinio lauko, dėl ko pernelyg stengtis, vieną kitą truputį pastumdydavo, apgaudavo kažkiek, bet didžioji problema, kuri susiformavo Lietuvoje – žmonės pradėjo nebetikėti, nes nelabai kuo tikėti ir buvo. Komitetai įneš tikėjimą ir tas pasakymas, kad komitetai yra neatsakingi, yra viso labo pasakymas ir aš jį suprantu kaip visišką tuščią kalbą.

Žmonės ir partijose, ir komitetuose yra tie patys Lietuvos žmonės. Kaip tu gali sakyti, kad žmogus partijoje tai jau atsakomybė, o žmogus komitete jau mažiau atsakomybės. Nulis logikos. Aš suprantu, kad yra komitetai, etikos komitetai, struktūra, bet kaip ta struktūra veikia? Veikia paprastai blogai. Kai ji pradės veikti gerai, tuomet komitetai natūraliai ir atbyrės. Nepamirškime, kad mes pinigų tai negauname iš nieko.

– Pone Sinkevičiau, jūs su partija atėjote į Jonavos mero postą. Žiūrint į šių metų savivaldos rezultatą, partijos tikrai fiasko patyrė. Antipartiniai rinkimai buvo.

– (M.Sinkevičius) Panašu, kad ta tendencija visuomeninių komitetų populiarumo bent jau šiais rinkimais dar ant bangos. Aišku, laikas sudėlios viską į vietas ir parodys, kaip tai atrodys po 4 metų.

– Ar komitetai nėra manipuliacija žmonėmis?

– (M.Sinkevičius) Aš dvejopai vertinu komitetų veiklą. Mes turime pavyzdžius – Šiauliai, Kaunas. Žmonės ne iš politikos, o iš verslo, visuomenininkai atėjo, nenorėjo jungtis į partijas, sukūrė savo alternatyvą partijoms ir startavo. Konkurenciniame lauke jie pasiūlė kažkokią alternatyvą savo rinkėjams.

Bet kas man nepatinka Jonavos rajone arba yra ir kitų atvejų, kur buvę ir kelias partijas pakeitę žmonės nusivelka švarkelius partinius, kažkur padeda į spintą ir mušasi į krūtinę: aš dabar komitetą atstovauju. Man tas nelabai patinka. Jeigu žmogus pasirinko politiko kelią, jis smagus ar nesmagus, visoks būna, man, kaip rinkėjui, norėtųsi laikytis nuosekliai. Ar tu bėdoje, ar tavo partija ant bangos, ar pramušusi dugną, kad tu nesimėtai. Kai esi vienas trijuose asmenyse, šiandien tas, rytoj anas, man tas nelabai patinka.

– Ponia Pinskuviene, jūs buvote Darbo partijoje, dabar Socialdemokratų darbo partijoje, bet į rinkimus ėjote su komitetu.

– (Ž.Pinskuvienė) Atskirkite kelis dalykus. Jeigu kalbam apie Seimo rinkimus, tai žmonės renkasi partiją, žiūri lyderius. Rinkimuose savivaldoje žmonės renka asmenybes.

– Jūs galėjote eiti su Socialdemokratų darbo partija.

– (Ž.Pinskuvienė) Aš negalėjau eiti todėl, kad man šiek tiek nuostabos kelia, kaip į žiniasklaidą šitas neišėjo anksčiau. Nuo liepos mėnesio aš esu sustabdžiusi narystę Socialdemokratų darbo partijoje. Ir dėl labai rimtų priežasčių esu sustabdžiusi. Todėl jau liepos mėnesį buvo aišku ir žinoma, kad aš politikoje esu, lieku, dalyvausiu, visiškai nežiūrint į tai, ką prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sakys ir darys. Taip, aš paskutinę savaitę mašinoje turėjau „diplomatą“, kuriame buvo ir apsirengti, ir persirengti šilčiau, nes ėjo įvairiausios bangos. Aš tik naujai susikūrusiai partijai nenorėjau būti ta dėme, kurią man norėjo uždėti prieš pat rinkimus. Gal 3 dienos iki rinkimų, bet nepavyko.

– Su jumis susidoroti kažkas norėjo?

– (Ž.Pinskuvienė) Taip.

– Kas konkrečiai?

– (Ž.Pinskuvienė) Prokuratūra ir STT. Realiai mano paskutiniai pusė metų – kas savaitę STT ir kasdien iš prokuratūros po laišką. Aš žinau iš ko buvo daromas spaudimas, kas norėjo susidoroti ir kas vyksta. Pasižiūrėsime, kuo baigsis. Galima kartais žmones kaltinti, kad su trim kailiais, penkiais kailiais, bet tai komentuojant reiktų truputį žinoti situaciją.

– (M.Sinkevičius) Aš daugiau palyginau Kauną ir Šiaulius kaip kitokius variantus ir Jonavos atvejį, kur tikrai eks-politikai, pakeitę net ne vieną partiją, daro tą darinį ir pasirodo naujai. Toks manipuliavimas.

– (Ž.Pinskuvienė) Ar aš su partija būčiau ėjusi, ar su komitetu, lygiai tas pats rezultatas būtų buvęs. Bet su partija aš eiti negalėjau, nes esu priėmusi sprendimą ir sustabdžiusi narystę. Ir tai padarė visa mano komanda. Tą pačią dieną, kai sužinojome, kas yra ruošiama ir kas vyksta.

– Ką manote apie merų kadencijų skaičiaus ribojimą?

– (Ž.Pinskuvienė) Kažkam partijose jau pasidarė baisu ar nepatogu, pradėjo šnekėti apie tai, kad visuomeniniai komitetai yra blogis. Jie gi nekalba apie tai, kad partijos pinigus gauna, o komitete kiekvienas patys susidedam.

– Komitetams yra šiek tiek palengvintos taisyklės, pavyzdžiui, atskaitomybė.

– (Ž.Pinskuvienė) Kokios palengvintos taisyklės. Lygiai tokie patys užsakymai, kiekvienas euras turi sutapti, už tą viską atsiskaityti. Gal audito ataskaitos nereikia daryti po rinkimų ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Bet šiandien dienai viską mes turime pateikti. Apie kadencijų skaičių – be abejo, kaip Seimas nuspręs, taip ir bus.

– (M.Sinkevičius) Aš nepalaikau to kadencijų vajaus. Atskirkime du dalykus – kadencijų vajus atsirado su valstybinėmis įmonėmis, biudžetinėmis įstaigomis, net ir mokyklų direktoriai dabar turi kadencijas ir negali amžinai direktoriauti. Bet jų pozicijos yra kitos. Nesumaišyčiau, kas yra valstybės karjeros tarnautojas ar šiaip biudžetininkas, valstybinės įmonės vadovas ir politikas. Nesakyčiau, kad tai yra vienoje lentynoje esantys asmenys ir profesijos. Kadencijas politikams turėtų riboti rinkėjai.

Ateina rinkimai, neišrinko ir viskas. Žmogų ar darbe, ar politikoje vertini ne pagal darbo trukmę, kadencijų skaičių, o atliktus darbus. Galiu viešai paklausti: jeigu meras buvo nuoširdus, skaidrus, dirbo absoliučioje daugumoje ar koalicijoje, darė darbus, 8 metus atidirbo dvi kadencijas ir mes sakome: tai ačiū, padirbėjote, leiskite kitam. Kodėl jis negali trečios dirbti? Tą turėtų reguliuoti rinkėjai.

– (Ž.Pinskuvienė) Reiktų pradėti nuo Seimo narių. Seimo nariams reiktų kadencijas limituoti – po vieną kadenciją visiems. Tada galėtume pereiti prie savivaldybių. Lietuvos žmonės tam labai pritartų.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.