Buvusio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario Raimondo Kurlianskio vairuotojas Rimantas Juškėnas 2016 metų gegužės 10-ąją juodu automobiliu „Mercedes-Benz GL“ važiavo kiek neįprastu maršrutu.
Tą dieną, bylos duomenimis, R.Kurlianskis tuomečiam Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui perdavė 106 tūkst. eurų.
Trečiadienis vairuotojas tą važiavimą smulkiai turėjo papasakoti politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme.
R.Juškėnas gerai prisiminė tą dieną, nes popietę jį išsikvietęs R.Kurlianskis iš anksto nenurodė, kur reikės važiuoti – tik įsėdęs į automobilį paprašė nuvežti prie Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos. Ji yra šalia Seimo rūmų.
Todėl vairuotojas nenustebo, kad iš automobilio išlipęs R.Kurlianskis po kurio laiko grįžo kartu su E.Masiuliu. Jie abu atsisėdo ant galinės sėdynės, o R.Kurlianskis paprašė nuvežti prie upės parūkyti. Jo žodžiais, traukti dūmą priešais Seimo rūmus negražu.
R.Juškėnas pasuko upės link ir sustojo A.Goštauto gatvėje, po tiltu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Vairuotojas tvirtino, jog į šią vietą R.Kurlianskio anksčiau nebuvo vežęs.
„Jo biuras – visai šalia, tai ten galėjo ir parūkyti“, – stebėjosi R.Juškėnas.
Kalbėjosi apie knygas?
Anot vairuotojo, nepraėjus nė dešimčiai minučių, parūkę vyrai grįžo į automobilį. Jie vėl nuvažiavo Gedimino prospekto link, netoli Seimo rūmų išleido E.Masiulį ir grįžo į „MG Baltic“ biurą J.Jasinskio gatvėje.
R.Juškėnas teigė nematęs, ar parūkyti išlipęs R.Kurlianskis turėjo ką nors rankose. Jis negirdėjęs ir keleivių pokalbio, nes salone grojo muzika.
„Mano sėdynės atlošas aukštas, todėl aš nematau, ką veikia keleiviai“, – aiškino vairuotojas, teisme sulaukęs klausimų, ar ant galinės sėdynės sėdėję vyrai vienas kitam ką nors perdavė, ar pasirašinėjo kokius dokumentus.
Nors tvirtino nieko nematęs, R.Juškėnas ėmė pasakoti apie knygą, kurią automobilyje visada vežiojasi R.Kurlianskis. Jis neatmetė, kad E.Masiulis pavartė knygą, o keleivių pokalbis galėjo pakrypti apie literatūrą.
Tokį netikėtą liudytojo pasakojimą nutraukė teismas. Tuo metu prokurorui kilo klausimų, ar prieš teismą vairuotojui niekas nebandė daryti įtakos.
Politiką vežė pietauti
R.Juškėnui teko prisiminti ir R.Kurlianskio kelionę su tuomečiu Seimo nariu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu. Jį verslininkas taip pat atsivedė iš Seimo ir paprašė nuvežti į Rotušės aikštėje esantį restoraną „Žuvinė“.
Po pietų politikas buvo parvežtas atgal, o R.Kurlianskis grįžo į „MG Baltic“ būstinę.
Su kitais koncerno vadovais tame pačiame aukšte kabinetą turėjusį R.Kurlianskį per prokuratūroje vykusias apklausas R.Juškėnas vadino „MG Baltic“ viceprezidentu, tačiau teisme tikino šias pareigas nurodęs tik dėl to, kad taip jis būdavo vadinamas žiniasklaidoje.
Nuo 2004 metų R.Kurlianskį vežiojęs R.Juškėnas oficialiai dirbo bendrovėje „Alfa Media“. Iš darbo šalių susitarimu jis išėjo praėjusių metų vasarį ir iki šiol niekur nedirba.
Prisiminė užuominas
Pasivažinėjimas su R.Kurlianskiu 2016 metų gegužės 10-ąją liūdnai baigėsi tuomečiam liberalų vedliui E.Masiuliui.
Po kelių dienų pas jį buvo atlikta krata, o politikas pasitraukė ir iš Seimo, ir iš Liberalų sąjūdžio.
Vakar antrą kartą teisme apklaustas dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Seimo narys Eugenijus Gentvilas tvirtino, jog E.Masiulio apie šiuos įvykius išdrįsęs paklausti tik praėjus dviem mėnesiams.
Liepos 8-ąją jie su E.Masiuliu dvi valandas kalbėjosi Algirdo gatvėje esančioje lauko kavinėje.
E.Gentvilas tvirtino, jog tuomet jo buvęs bendražygis tik užsiminęs, kad teisėsauga galėjo rasti „negerų pokalbių“ su R.Kurlianskiu, bet jų turinio nenurodė.
„E.Masiulis elgėsi pilietiškai – net ir man, savo bičiuliui, neatskleidė ikiteisminio tyrimo duomenų. Aš jo, žinoma, ir nekvočiau“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, E.Masiulis užsiminė apie savo šeimos planus investuoti į nekilnojamąjį turtą Nidoje.
Politikas taip pat prisiminė tąkart E.Masiulio esą pasakytus žodžius: „Noriu nuraminti – su partija tai nėra niekaip susiję.“
Vis dėlto, anot E.Gentvilo, liberalai rugsėjo mėnesį su nerimu laukė vienos televizijos laidos, kurioje E.Masiulis buvo pažadėjęs atskleisti visą tiesą.
„Toje laidoje jis papasakojo net daugiau, nei per mūsų susitikimą, vykusį prieš porą mėnesių“, – sakė E.Gentvilas.
Nors per apklausą ikiteisminio tyrimo metu Liberalų sąjūdžio vadovas išsamiai pasakojo apie šių įvykių aplinkybes ir įtarimų sukėlusių įstatymų svarstymą, jis tikino visa tai žinojęs iš viešosios erdvės.
„Kratos vyko gegužę, aš buvau apklaustas lapkritį. Taip, aš daug ką žinojau, tik klausimas – kada tai sužinojau“, – kalbėjo politikas.
Kaltino ilgą kolegos liežuvį
Kada pirmą kartą išgirdo apie galimas E.Masiulio problemas su „MG Baltic“, E.Gentvilas nurodė dar ankstesniame teismo posėdyje. Jo teigimu, apie tai pirmasis prabilo europarlamentaras Antanas Guoga, kai pas jį nuvažiavę E.Gentvilas su E.Masiuliu bandė atkalbėti nuo „Klestinčios Lietuvos“ frakcijos kūrimo Liberalų sąjūdyje.
E.Gentvilas pasakojo, jog sulaukęs E.Masiulio užuominų apie A.Guogos bendrovių problemas, pastarasis „perėjo į ataką“ – prabilo apie E.Masiulio bėdas su koncernu.
Dar kartą šį pokalbį vakar prisiminęs E.Gentvilas pareiškė, kad „dalis E.Masiulio ir Liberalų sąjūdžio bėdų kilo dėl ilgo A.Guogos liežuvio“.
Kaip vieną pavyzdžių, Seimo narys paminėjo europaralamentaro kalbas apie tai, kad Liberalų sąjūdis prieš Seimo rinkimus Virgilijui Aleknai sumokėjo 200 tūkst. eurų.
E.Gentvilo teigimu, V.Alekna tuo metu vaikščiojo lyg begemotas, bijantis skiepų: „Jis po to bijojo net namo grįžti – ką žmona būtų pasakiusi? Aš pirmą kartą mačiau žinomiausią Lietuvos sportininką tokį sutrikusį. Štai ir pasitikėk A.Guogos kalbomis.“
Nors teismo nagrinėjamoje byloje apie šią istoriją nėra net užsiminta, E.Gentvilas įtikinėjo, jog pinigų Liberalų sąjūdis V.Aleknai niekada nemokėjo: „Jei būtume ir siūlę, jis nebūtų ėmęs“.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas taip pat tvirtino, jog liberalu tapęs A.Guoga ne kartą matavosi įvairius politinius postus, o vėliau esą tas kėdes bandė dalytis dviese – esą tarpusavyje svarstę, kuris bus premjeras, o kuris prezidentas.
Pirma parėmė, po to susitarė
Baigęs du posėdžius trukusią E.Gentvilo apklausą, Vilniaus apygardos teismas vakar aiškinosi paramos skyrimo su teisiamais politikais susijusioms organizacijoms aplinkybes.
Paaiškėjo, jog „MG Baltic“ priklausanti bendrovė „Mitnija“ viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“ pirma skyrė paramą, o tik po kelių dienų pasirašė sutartį.
2015 metais „Mitnija“ šiai viešajai įstaigai skyrė 15 tūkst. eurų paramą. Kaltinime teigiama, jog tai buvo padaryta tarpininkaujant tuomečiam Seimo nariui V.Gapšiui.
Bendrovės „Mitnija“ finansų direktorius Raimundas Pužas vakar teigė teisiamo politiko nepažįstantis, o nurodymą skirti paramą „Meno ir sporto projektams“ gavęs iš bendrovės vadovo Juliaus Gendvilio.
Finansų direktoriui esą reikėjo tik tinkamai sutvarkyti dokumentus, tai jis padaręs per kelias dienas ir Žanetos Fomovos vadovaujamai įstaigai pervedęs 15 tūkst. eurų.
Mokėjimo pavedime buvo nurodyta, jog pinigai pervesti pagal sausio 22 dienos paramos sutartį, kuri iš tiesų buvo pasirašyta tik po savaitės.
R.Pužas aiškino, jog tai – nieko keisto, nes kita šalimi buvo visiškai pasitikima: „Paramos gavėjai paprastai tų pinigų labai laukia.“
Pavaldinys gavo nurodymą
Tačiau prokurorus sudomino tai, kaip pinigų pervedimą patvirtinantis laiškas po kelių valandų atsidūrė pas R.Kurlianskį, kuris apie gautą paramą informavo ir Ž.Fomovą.
R.Pužas to paaiškinti negalėjo. Jis teigė iš R.Kurlianskio jokių prašymų negavęs ir pavedimo kopijų jam nesiuntęs.
Skirti paramą Gintaro Steponavičiaus labdaros fondui ir su šiuo politiku siejamam Laisvės studijų centrui R.Kurlianskis buvo nurodęs bendrovės „MG Baltic Media“ finansų vadovui Valdui Stukui. Pastarasis vakar teisme teigė, jog koncerno vadovas tokį nurodymą davė nepaaiškinęs jokių motyvų.
R.Kurlianskis pasirašė įsakymą suteikti 5 tūkstančių eurų paramą G.Steponavičiaus fondui bei 10 tūkst. eurų Laisvės studijų centrui.
Teismas apramino prokurorą
Viename artimiausių šios bylos posėdžių planuota apklausti „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų bei šio koncerno teisininką Romaną Raulynaitį, tačiau teismui atsiųstame laiške jie nurodė apklausai laiko surasiantys tik birželį.
Prokuroras Justas Laucius pasiūlė „MG Baltic“ vadovus atvesdinti.
„Kol neapklausta dar dešimtys liudytojų, imtis prievartos priemonių nėra būtinybės, viską galima suderinti“, – atsakė teismas.
Teisiamajam trūksta laisvės
Bet per daug suvaržytas pasijuto teisiamasis V.Gapšys, kurio prašymus panaikinti rašytinį pasižadėjimą neišvykti atmetė ir Vilniaus apygardos, ir Apeliacinis teismai.
Buvęs Seimo narys pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą, kad būtų išaiškinta, ar Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tokia kardomoji priemonė nevaržo žmogaus laisvės pasirinkti gyvenamąją vietą.
V.Gapšio nuomone, Konstitucinis teismas tai galėtų spręsti ir nestabdydamas politinės korupcijos bylos nagrinėjimo. Ar patenkinti tokį prašymą, teismas spręs penktadienį.
