Politologai sako, kad šalies savivaldybėse jau nuo seniai formuojasi kunigaikštystės su savo cariukais arba kunigaikštukais. Jiems paklūsta visi, visi jų bijo, išskyrus teisėsaugą.
Kai vienas dar vienai kadencijai renkamas nuo nepriklausomybės pradžios, kiti savo valdymo metus skaičiuoja dešimtmečiais, imta svarstyti, ar ne laikas apriboti valdymo laikotarpį. Tuo tarpu kunigaikštukų titulais tituluojami savivaldybių valdovai atkerta, kad juos žmonės renka, nes jie gerai dirba.
Vietos kunigaikščio vaidmenį Biržų meras ir turtingiausiu politiku tituluotas Valdemaras Valkiūnas pradėjo repetuoti dar būdamas Seimo nariu. Jubiliejų būsimasis meras šventė, kaip ir pridera valdovui, pilyje. Jam tapus meru visi mero renginiai vykdavo pilies menėje. Rinkimų pažadai dalinti taip pat iš ten.
Gali būti, kad koją jam pakišo kova su septyniolikto amžiaus švedų vėlėmis. Meras neleido švedų ambasadai rengti Biržų pilyje parodos.
Kovoti su vėlėmis pavojinga, o štai kova su teisėsauga duoda dividendų. Druskininkų caru tituluojamas Ričardas Malinauskas kovoja su teisėsauga. Prieš pat rinkimus teisėsauga jam pateikė įtarimus. Į Vilnių su meru atvykęs jo patarėjas Aivaras Kadziauskas suimtas mėnesiui. Bet druskininkiečiai jį išrinko į tarybą.
„Iš dešimtos vietos išreitinguotas į penktą. Jokie straipsniai, filmukai paleisti su caro numeriais – jie neveikia žmonių ir neveiks“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo R.Malinauskas.
Pats R.Malinauskas meru renkamas jau beveik du dešimtmečius. Šiuose rinkimuose jo vedamas sąrašas iškovojo 17 mandatų iš 24 vietų taryboje.
Širvintų merė Živilė Pinskuvienė pirmame rinkimų ture laimėjo be konkurencijos. Už ją balsavo daugiau kaip 70 proc. rajono gyventojų.
„Jūs pagalvokite, 2018 m. spalį į Specialiųjų tyrimų tarnybą mes važiavome vos ne kaip į darbą. Nebuvo Širvintų savivaldybėje žmogaus, kuris nebuvo ten iškviestas. Toks buvo daromas spaudimas. Žmonės nesupranta kodėl“, – teigė Ž.Pinskuvienė.
Politologai teigia, kad buvimas įtariamaisiais kai kuriems politikams gali atrodyti netgi privalumu.
„Triuškinamai laimi beveik visi kadenciją baigiantys merai, kuriems teisėsauga buvo pareiškusi įtarimus arba kuriems netgi buvo priimti teismų sprendimai. Jie visi švenčia didesnes ar mažesnes pergales. Kiti politikai, kurie įtarimų neturi, gali būti, kad pavydės kolegoms, nes tai garantuoja sėkmę. Bent jau garantuoja galimybę patekti į antrą turą“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas – įtariamasis. teismas jau tris kartus pratęsė nušalinimą nuo mero pareigų, Bet rinkimuose rinkėjai jam buvo palankūs. Pirmame ture jis surinko beveik 29 proc. balsų.
„Panevėžyje susidarė unikali situacija, nepamenu, kad taip būtų buvę. Meras nušalintas devynis mėnesius ir kiekvienu atveju argumentas būna toks: meras gali daryti tokius pat nusikaltimus. Gali atsitikti taip, kad netgi jeigu išrinks merą, jį dar kartą nušalins, atėjęs į naujos tarybos posėdį jis neturės teisės prisiekti ir eiti pareigų. Jeigu nušalinimai bus pasibaigę, miesto taryba gali nušalinti merą, kuriam pateikti įtarimai dėl nusikaltimų“, – svarstė Panevėžyje išrinktas Seimo narys Bronislovas Matelis.
Panevėžio rajono meras valstietis Povilas Žagunis, savivaldybę valdantis jau 15 metų, viešai prisipažino apie įtarimus, tačiau įtariamojo statusas rinkimų sėkmei nesutrukdė – surinkęs beveik 49 proc. balsų, tik per plauką neišplėšė pergalės pirmame ture.
Visiškai nenukarūnavo rinkėjai ir įtarimų dėl kyšio paėmimo sulaukusio Anykščių mero Kęstučio Tubio.
Utenos meras Alvydas Katinas merauja jau 16 metų. Nepalankų politikui sprendimą teismas paskelbė prieš rinkimus – dėl dokumentų klastojimo A.Katinas pripažintas kaltu. Tačiau rinkėjai merui buvo gailestingi, jis ryškia persvara pateko į antrą rinkimų turą.
Iš teisto ir neteisto turės rinktis ir Vilnius. Artūras Zuokas meru yra buvęs tris kadencijas, Remigijus Šimašius – vieną.
Tačiau rinkėjai nukarūnavo du dešimtmečius paeiliui kaip šeimos valdą Pagėgių savivaldybę valdžiusius brolius Komskius. Atrodo, jie neatleido už tarnybinį šunį, kurį nušovė trečias Komskių brolis.
Broliai Komskiai dar bandė imituoti kovą tarpusavyje, ėjo su skirtingais komitetais, bet rinkėjai iš merų rinkimų juos abu išmetė kaip muses iš barščių.
Šių rinkimų rekordininkas – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Už jį pirmame ture balsavo kiek daugiau nei 80 proc. rinkėjų, jo komitetas susirinko 32 mandatus iš 40. 12 mandatų laimėjo konservatoriai. Ir daugiau negavo niekas. Kartu su tėvu į tarybą pateko ir du jo sūnūs.
Pirmame ture rinkimus į merus laimėjo 19 kandidatų. Kai kurie kandidatai savivaldybėms vadovauja 20 ir daugiau metų. Po šių rinkimų vėl atsinaujino kalbos, kad merų kadencijas reikėtų riboti.
„Ne veltui kai kurie politologai vartoja sąvoką „savivaldybių feodalizacija“ arba „užvaldytos savivaldybės“. Meras gali būti energingas, gerai tvarkytis. Bet amerikiečiai, praktiška ir protinga tauta, kurios demokratija išplėtota, nusprendė, kad reikia pereiti prie dviejų kadencijų. Jie pamatė, kad tokie pokyčiai sveiki“, – sakė politologas Vytautas Dumbliauskas.
Pataisos dėl merų kadencijų ribojimo paskutinį kartą Seimui buvo teiktos prieš metus, tačiau šį siūlymą palaikė tik 29 parlamentarai iš 141.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
