Reikia žvelgti ne tik į ES
G.Nausėda pasakojo, kad jo pažiūros formavosi dar prieš 20-25 metus, kuomet jam teko lankytis Vokietijoje. Ten jis teigė labai greitai suvokęs, kad vakarietiškas gyvenimo būdas yra tas kelias, kuris „nekelia menkiausių abejonių“.
„Tuomet susiformavo mano vakarietiškos pažiūros, kurios tik stiprėja. Dėl to ES aš laikau labai svarbiu instituciniu ir politiniu indu, kuris leidžia ginti ir saugoti žmonių teises. ES man yra ir didžiulė rinka, kurioje Lietuva turi galimybę plėtoti savo eksportą, kuriose yra aukštas pragyvenimo lygis ir didelė perkamoji galia“, – kalbėjo pretendentas.
„Tačiau aš nenorėčiau, kad mūsų orientacija į ES taptų užsidarymu nuo kito pasaulio. Tai Afrikos valstybės, Indija, Kinija, Pietryčių Azija, Lotynų Amerika ir JAV“, – pridūrė jis.
Kaip pagrindinį saugumo šaliai rodiklį G.Nausėda įvardijo NATO, nes, jo teigimu, tai organizacija, kuri yra svarbiausias mūsų skydas. Juo remdamasi Lietuva esą gali atgrasyti bet kokį priešą. Pretendentas pabrėžė, kad jo įsipareigojimas šioje srityje yra „didinti krašto apsaugos ir BVP santykį“.
G.Nausėda užsiminė ir apie tokias šalis, kaip Baltarusija bei Lenkija, su kuriomis, jo teigimu, reikėtų daugiau kalbėtis. Pirmasis jo vizitas į užsienį, kaip ir ne vieno kito pretendento užimti šalies vadovo kėdę, būtų būtent į Lenkiją.
„Manau, kad santykiai su Lenkija, Baltarusija ir kitomis kaimynėmis turi būti draugiški, tačiau tarp jų negali būti lygybės. Mano pirmasis užsienio vizitas būtų į Lenkiją, tą jau deklaravau ne kartą.
Mūsų teritorinės gynybos planai turi būti vykdomi kartu su lenkų pajėgomis. Norėtųsi, kad ir mūsų ekonominis bendradarbiavimas mūsų stipresnis. (...) Aš pasisakau už lenkiškų rašmenų rašybą atrajame paso puslapyje“, – apie santykių su lenkais užtvirtinimą pasisakė pretendentas.
„Aš kaip asmuo esu už tai, kad kalbėtis galima su visais žmonėmis, kurie nori kalbėtis ir bendradarbiauti. Neturime padaryti iš savo principų mazgotės“, – sakė G.Nausėda.
Paklaustas apie santykius su kaimynine Rusija, G.Nausėda abejojo jų klestėjimu ir į juos teigė vilčių nededantis: „Netikiu, kad galima imti ir pasodinti draugystės medį.“
Santykiai turi būti lankstesni
Paklaustas, ką mano apie bendradarbiavimą ir investicijas iš Kinijos, jis pažymėjo, kad į šią valstybę žiūri kaip į bet kokią kitą „atviromis akimis“ ir mes esą neturėtume atsisakyti investicijų, tačiau jas būtina atidžiai tikrinti.
Kaip svarbų partnerį pretendentas į prezidentus išskyrė ir Vokietiją, tačiau pripažino, kad neretai yra ją puolančio JAV prezidento Donaldo Trumpo pusėje dėl gynybos finansavimo ir kitų klausimų.
Kalbėdamas apie santykių vystymąsi su Rusija bei karių misijas užsienyje, G.Nausėda minėjo, kad mes turėtume būti lankstesni formuodami savo užsienio politiką, o į karines misijas jis teigė žvelgdamas kaip į solidarumo politiką, nes, jo teigimu, jei patys nedalyvausime jose, iškilus grėsmei ir patys galime nesulaukti pagalbos.
„Tai yra tautos tautiškumo, solidarumo ir neprovincialumo išraiška. Lietuva neturi atsisakyti dalyvauti tokiose misijose“, – įsitikinęs ekonomistas. Jis teigė, kad pasisakytų ir už visuotinį šaukimą į kariuomenę.
Pristatė ir komandą
Pretendentas užimti šalies vadovo kėdę praėjusį mėnesį pristatė ir savo komandą bei rinkimų štabą. Jam vadovauja ekonomistė, ilgametė finansų sektoriaus darbuotoja Algė Budrytė.
Rinkimų štabe politinės kampanijos strategiją kuria buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, už komunikaciją atsakingas ryšių su visuomene konsultantas Aistis Zabarauskas, jam talkina Sofija Armoškaitė.
Kandidatą taip pat konsultuoja viešųjų ryšių agentūra „Idea Prima“.
Kampanijos iždininkė – audito kompanijoje „Grant Thornton Baltic“ dirbusi Vilma Gražulevičienė, Regionų tinklo vadove paskirta Lina Svidinskaitė, o kandidato vizitus Lietuvoje ir užsienyje organizuoja Ieva Ulčickaitė, prieš tai aštuonerius metus dirbusi Europos Sąjungos reikalų koordinavimo srityje.
Šalies vadovo rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.
