Intrigos nematė
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas pirmadienio rytą portalui lrytas.lt sakė, kad didelės intrigos šie rinkimai nepateikė.
„Viskas pasitvirtino: Vilnius, Klaipėda. Tikėjausi, kad laimės Remigijus Šimašius Vilniuje ir Vytautas Grubliauskas Klaipėdoje. Vilniuje yra tam tikras šleifas apie A.Zuoką, matyt, kad to šleifo jis nenusikratys iki pat mirties. O Klaipėdoje, turbūt irgi buvo aišku, kad V.Grubliauskas jau turi tam tikrą įdirbį. Kažkokio netikėtumo nebuvo“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
„Didžiuosiuose miestuose tos intrigos nelabai ir buvo“, – sakė politologas.
Visgi, jis tikėjosi, kad Panevėžio miesto rinkėjai tolygiai palaikys tiek buvusį miesto merą, nušalintą nuo pareigų Rytį Mykolą Račkauską, tiek ir Seimo narį Povilą Urbšį. Tačiau pirmieji rezultatai parodė, kad svarią persvarą turi R.Račkauskas.
„Pasirodo, kad panevėžiečiams P.Urbšys nėra reikšminga figūra, jis triuškinančiai pralaimėjo R.Račkauskui, o dar ir konservatoriai išreiškė jam paramą. Tai buvo įrodymas, kad rinkėjams galimi korupciniai dalykai yra nelabai reikšmingi, tas teistumas“, – apie Panevėžio miesto atvejį kalbėjo jis.
Netikėtumai – vos trys
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius, vertindamas antrojo turo rezultatus, įvardino du pagrindinius netikėtumus.
„Pirma – valstiečiai prarado savo simbolį, beveik archetipinę savo savivaldybę, tai yra Ignaliną. Antras netikėtas dalykas yra Vilnius, tai yra, kad A.Zuoko ir R.Šimašiaus dvikova gerokai pakrypo į R.Šimašiaus sėkmės pusę.
Intrigos prieš antrą rinkimų turą buvo, nes A.Zuoko rinkimų kampanija buvo gana įdomi bei aktyvi. Bet tie senieji skeletai, kurie buvo A.Zuoko spintoje, padarė savo“, – portalui lrytas.lt sakė politologas.
Trečias dalykas, į kurį, pasak A.Krupavičiaus, vertėtų atkreipti dėmesį yra ne tik komitetų sėkmė, bet ir rinkimuose dalyvavusių dabartinių merų sėkmė.
„Per abu rinkimų turus merų rinkimuose net 51 iš 60 savivaldybių dalyvavo esami merai. Rinkimai parodė, kad mero postas yra svarbus tramplynas į antrą kadenciją, nes iš dalyvavusių buvo perrinkti 75 proc. arba, kitaip sakant, net 38 esami merai iš 51 kandidatavusio buvo perrinkti. Neperrinkta vos 13 merų, tai yra viso labo 25 proc.
Tai rodo, kad bendruomenės nėra nusivylę tais politikais, kurie šiuo metu eina mero pareigas“, – rinkimų rezultatus komentavo VDU profesorius.
Rimtas signalas valstiečiams
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė ELTA išskyrė keturis sekmadienį pasibaigusių tiesioginių mero rinkimų akcentus. Pasak politologės, tai konservatorių ir socialdemokratų ankstesnių pozicijų išlaikymas, silpnas valstiečių pasirodymas, „tvarkiečių“ blykstelėjimas ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.
„Antrajame rinkimų į merus ture socialdemokratai, nors ir nukraujavę savivaldos tarybų rinkimuose, – samprotavo MRU politologė, – sugebėjo išlaikyti visai neblogas pozicijas kovoje dėl merų postų. Konservatoriai taip pat, galima sakyti, po antrojo rinkimų turo išlaikė status quo, tačiau vargu ar tai juos turėtų džiuginti.
Tačiau valdančiųjų valstiečių pasirodymas itin silpnas. Turėdami kur kas geresnes galimybes nei 2015 m., jie sugebėjo tik dviem merų postais iškovoti daugiau, nei turėjo“, – kalbėjo R. Urbonaitė. Pasak jos, dėl tokių rezultatų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai susirūpinti.
Valstiečiai iš 11 merų, kurie perėjo į antrąjį turą, sugebėjo laimėti tik 4 mero postus – tai nėra daug. Lyginant su 2015 m., jie laimėjo tik 2 merų postais daugiau. Manau, kad tai turėtų būti signalas valstiečiams dėl turimų kadrų. Mero rinkimuose, pirmiausia, reikia stiprių personalijų, o valstiečiai, žvelgiant į rezultatus, tikriausiai jų stokoja“, – apibendrino politologė.
Šią poziciją palaikė ir politologas A.Krupavičius.
„Pagal LVŽS pirmininko prognozes valstiečiai turėjo švęsti pergalę. Vis tik antras turas turėjo juos gerokai nuvilti: iš 11 antrajame ture dalyvavusių merų buvo išrinkti tik 4.
Tai jų sėkmės procentas yra tikrai mažas, ypač žinant, kad kai kuriose savivaldybėse balsuoti agitavo pats premjeras. Antras turas yra ženklas, kaip žmonės iš tikrųjų vertina valdančiųjų politiką“, – teigė VDU profesorius.
Kiti du pasibaigusių rinkimų akcentai, pasak R.Urbonaitės, yra „tvarkiečių“ iškovotų merų kėdžių skaičius ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.
„Tvarkos ir teisingumo rezultatai net šiek tiek stebina. „Tvarkiečiai“, antrajame rinkimų ture kovoję dėl 6 merų postų, sugebėjo laimėti 5 bilietus. Tai reiškia, kad vietoje turėtų 3 merų postų dabar Tvarka ir teisingumas turės 5.
Tai yra geras rezultatas, o patys „tvarkiečiai“ pagal merų skaičių vos vienu atsilieka nuo valstiečių-žaliųjų partijos, nors pagal tarybose laimėtų mandatų skaičių labai stipriai atsilieka“, – sakė ji. R. Urbonaitės nuomone, taip pat svarbu išskirti rinkimų komitetų pasirodymą.
„Komitetai padidino turėtą merų skaičių. Nors šių komitetų neturėtume traktuoti kaip vientiso darinio, jų pozicijų sustiprėjimas yra gana reikšmingas. Žiūrėsime, kaip žmonės šios kadencijos pabaigoje toliau vertins komitetams priklausančius merus, o kartu ir pačius komitetus“, – apibendrino R. Urbonaitė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį vykusio antrojo merų rinkimų turo metu daugiausiai – 10 merų postų – iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija.
Antroje vietoje yra nedaug nuo jos atsilikę – po 8 merus gavę – konservatoriai ir visuomeniniai rinkimų komitetai.
Partija Tvarka ir teisingumas yra trečioje vietoje – kovo 17 d. ji iškovojo 5 merų mandatus.
Valstiečiai bei opozicinis Liberalų sąjūdis pelnė vienodą merų skaičių – po 4. Per antrąjį rinkimų turą Darbo partija ir pats išsikėlęs asmuo iškovojo po vieną mero postą.
Laimėjo asmenybės
Antrajame merų rinkimų ture laimėjo asmenybėmis grindžiama politika, – taip pirmadienį po antrojo savivaldos rinkimų turo BNS konferencijų salėje kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas.
„Lietuvoje asmenybių svarba yra dažnai matoma, ypač prezidento rinkimuose. Bet matėme dar dvi aplinkybes, kurios sustiprino asmenybių svarbą, tai tiesioginiai merų rinkimai ir visuomeniniai komitetai. (...) Tai rodo politinių partijų eroziją, o politinės partijos padeda susigaudyti rinkėjams, kas geriausiai atstovauja juos ir sukuria stabilumą politikoje.
Kita vertus, mano nuomone, mes nuo pat 1990-ųjų galėjome matyti, kad politinės partijos yra toli nuo to, kas rašoma vadovėliuose“, – kalbėjo jis. Kaip pavyzdį politologas pateikė konservatorius, kurie esą nuo pat pradžių akcentavo permainas, kitaip, nei ši partija suvokiama vakaruose.
Socialdemokratų pergalė – laikina
Nors daugiau nei trečdalyje savivaldybių darbus pradės nauji merai, anot R.Vilpišausko, didelė dalis merų visgi buvo perrinkti vėl: „Tikėtina, kad vienas aiškinimas susijęs su ekonomine situacija. Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais sparčiai augo. Kitas aiškinimas susijęs su tuo, kad dirbantys merai turi daugiau galimybių būti matomais ir pristatyti tai, ką jie daro.“
Politologo teigimu, labiausiai lūkesčius šiuose rinkimuose viršijo socialdemokratų bei liberalų partijos, tačiau darbas savivaldoje jiems bus didelis iššūkis. Klausiamas, ar šiuose rinkimuose socialdemokratai ir buvo tikrieji nugalėtojai bei kaip ši pergalė galėtų pasitarnauti kituose rinkimuose, R.Vilpišauskas pabrėžė, kad savivaldos rinkimų negalima konvertuoti į nacionalinį lygmenį.
„Socialdemokratų pergalė yra trumpalaikė. Taip, daug jų merų laimėjo, tačiau tai yra iš praeities ateinantis šios partijos įdirbis, kurio dar po keturių metų gali ir nebeužtekti. Šio pasiekimo negalima vertinti nacionaliniu lygmeniu“, – aiškino politologas.
Daugiau merų postų laimėjo socialdemokratai
Pasibaigus savivaldos rinkimams ir susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turo rezultatus, daugiausiai mero postų laimėjo socialdemokratai – 15 savivaldos vadovų postų. Antroje vietoje – 12 merų postų iškovoję visuomeniniai rinkimų komitetai. 11 merų kėdžių laimėjo konservatoriai.
Apie pergalę savivaldos rinkimuose kalbėję valstiečiai liko su 6 mero postais, tiek pat laimėjo liberalai. 5 mero postus iškovojo „tvarkiečiai“.
