38 merai išsaugojo savo postus – ryškios 2 išimtys ir ko nesirinko Lietuva

38. Tiek savivaldybių merų iš 60 išsaugojo savo postus. Ką tai liudija? Regis, daugelis gyventojų pirmiausia rinkosi jau pažįstamus veidus ir nelabai paisė, nei kokiai politinei jėgai jie atstovauja, nei teisėsaugos jiems pareikštų įtarimų.

Lietuva rinkosi ne partijų vėliavas: 38 merai išsaugojo savo postus – ryškios 2 išimtys.<br>Lrytas.lt koliažas
Lietuva rinkosi ne partijų vėliavas: 38 merai išsaugojo savo postus – ryškios 2 išimtys.<br>Lrytas.lt koliažas
Panevėžio meras R.M.Račkauskas šiuo metu teisėsaugos pareigūnų valia yra nušalintas ir net neturi teisės lankytis savivaldybėje, bet per sekmadienį vykusius rinkimus gyventojai jam patikėjo miesto vairą dar ketveriems metams.<br>A.Švelnos nuotr.
Panevėžio meras R.M.Račkauskas šiuo metu teisėsaugos pareigūnų valia yra nušalintas ir net neturi teisės lankytis savivaldybėje, bet per sekmadienį vykusius rinkimus gyventojai jam patikėjo miesto vairą dar ketveriems metams.<br>A.Švelnos nuotr.
Rinkimų staigmenos: valstiečiams atstovaujanti žemės ūkio viceministrė A.Miškinienė (nuotr.) įveikė ilgametį Lazdijų rajono vadovą A.Margelį, o socialdemokratas J.Rasikas nurungė Ignalinos merą valstietį H.Šiaudinį.<br>T.Bauro nuotr.
Rinkimų staigmenos: valstiečiams atstovaujanti žemės ūkio viceministrė A.Miškinienė (nuotr.) įveikė ilgametį Lazdijų rajono vadovą A.Margelį, o socialdemokratas J.Rasikas nurungė Ignalinos merą valstietį H.Šiaudinį.<br>T.Bauro nuotr.
Rinkimų staigmenos: valstiečiams atstovaujanti žemės ūkio viceministrė A.Miškinienė įveikė ilgametį Lazdijų rajono vadovą A.Margelį, o socialdemokratas J.Rasikas (nuotr.) nurungė Ignalinos merą valstietį H.Šiaudinį.<br>„Etaplius.lt“ nuotr.
Rinkimų staigmenos: valstiečiams atstovaujanti žemės ūkio viceministrė A.Miškinienė įveikė ilgametį Lazdijų rajono vadovą A.Margelį, o socialdemokratas J.Rasikas (nuotr.) nurungė Ignalinos merą valstietį H.Šiaudinį.<br>„Etaplius.lt“ nuotr.
Visuomeninį komitetą pasikinkęs R.Šimašius džiaugėsi vėl laimėjęs Vilniaus mero postą. Dešinėje – jo žmona A.Matulaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Visuomeninį komitetą pasikinkęs R.Šimašius džiaugėsi vėl laimėjęs Vilniaus mero postą. Dešinėje – jo žmona A.Matulaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dėl Klaipėdos mero posto kovoję V.Grubliauskas (dešinėje) ir A.Vaitkus anksčiau yra koncertavę vienoje scenoje.
Dėl Klaipėdos mero posto kovoję V.Grubliauskas (dešinėje) ir A.Vaitkus anksčiau yra koncertavę vienoje scenoje.
Liberalai, Remigijaus Šimašiaus rinkimų štabas, mero rinkimai, Remigijus Šimašius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Liberalai, Remigijaus Šimašiaus rinkimų štabas, mero rinkimai, Remigijus Šimašius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Artūras Zuokas, Remigijus Šimašius. <br>D.Umbraso nuotr.
Artūras Zuokas, Remigijus Šimašius. <br>D.Umbraso nuotr.
Remigijus Šimašius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Remigijus Šimašius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dalia Štraupaitė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dalia Štraupaitė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Povilas Urbšys<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Povilas Urbšys<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ričardas Malinauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Ričardas Malinauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Mar 19, 2019, 6:43 AM, atnaujinta Oct 27, 2022, 4:52 PM

Visus penkis didžiausius šalies miestus ketverius metus valdys visuomeninių rinkimų komitetų atstovai – tie patys politikai, išsilaikę savo postuose. Kauną, Šiaulius bei Panevėžį – asmenys, kurie su rinkimų komitetais tapo merais prieš ketverius metus, o Vilnių ir Klaipėdą – komitetų iškabas išsikabinę buvę liberalai.

Tiesa, būta ir išimčių. Pavyzdžiui, valstiečių tvirtove laikomoje Ignalinoje ar Lazdijuose, kur merų postų neteko ilgamečiai ir, regis, nepajudinami savivaldybių šeimininkai.

Alytaus, Ignalinos, Jurbarko, Lazdijų, Kretingos, Rokiškio, Šilalės, Telšių ir Tauragės rajonų gyventojai per sekmadienį vykusį pakartotinį balsavimą pakeitė nuomonę ir merų kėdes patikėjo asmenims, kurie per pirmąjį rinkimų turą buvo surinkę mažiau balsų už varžovus.

Vėl mažai kas liūdėjo

Kaip ir po pirmojo, taip ir po antrojo rinkimų turo pagrindinių politinių jėgų atstovams itin rūpėjo galutinė bendra sąskaita: kiek kas turi savo krepšiuose, kas prieš ką pirmauja visos šalies mastu. Ir dauguma partijų vėl turėjo progos būti patenkintos.

Po pirmojo turo pagal mandatų tarybose skaičių treti likę socialdemokratai dar labiau džiūgavo šįkart. Jie tapo rinkimų nugalėtojais pagal bendrą merų skaičių. Kairieji jų turės 15.

Visuomeniniams rinkimų komitetams savivaldybių vadovų postuose atstovaus 12 politikų, o konservatoriams – 11.

Valdantieji valstiečiai ketvirtąją ir penktąją vietas dalijasi su smarkiai nukraujavusiu opoziciniu Liberalų sąjūdžiu – abi šios partijos turės po 6 merus.

Tiesa, liberalai turės keturiais merais mažiau nei 2015 metais, o valstiečiai – dviem daugiau nei prieš ketverius metus.

Taigi valstiečių rezultatas grumtynėse dėl merų kėdžių yra dar prastesnis nei dėl savivaldybių tarybų mandatų, kur jie po pirmojo turo užėmė ketvirtąją vietą.

Būtent į kur kas kuklesnius 2015-ųjų rezultatus bei partijos augimą vakar, kaip ir po pirmojo rinkimų turo, baksnojo valstiečių lyderiai su Ramūnu Karbauskiu priešakyje.

Valstiečių vadovų teigimu, nieko svarbaus nereiškia tai, kad prieš dvejus metus kovoje dėl Seimo nušlavusi visus konkurentus partija dabar liko už opozicinių jėgų ir komitetų nugaros.

Anot valdančiųjų, daug jų rinkėjų paviliojo komitetai, kurie kituose rinkimuose tuos rinkėjus sugrąžins.

„Tvarkiečiai“ pelnė penkis merų postus, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas, po vieną iškovojo Darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir Jurbarke save išsikėlęs Skirmantas Mockevičius.

Kartojosi matytas scenarijus

Bene daugiausia triukšmo ir susidomėjimo kėlė dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir buvusio sostinės vadovo Artūro Zuoko dvikova.

Šįkart su komiteto vėliava poste likti siekęs buvęs liberalų vedlys R.Šimašius po pirmojo turo buvo šios dvikovos favoritas. Antrajame ture galutinai paaiškėjo, kad Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas A.Zuokas neturėjo realių šansų – jis pralaimėjo 38,5 proc. prieš 60,3 proc.

Tai beveik toks pat rezultatas kaip ir prieš ketverius metus, kai A.Zuokas antrajame ture pralaimėjo R.Šimašiui santykiu 61,9 proc. prieš 36,8 proc.

Bet šįkart džiaugėsi abu dvikovos dalyviai: laimėtojas – kad išsaugojo kėdę, pralaimėtojas – kad gavo keliais tūkstančiais balsų daugiau nei 2015-aisiais.

Tiesa, A.Zuokas itin apgailestavo, kad prieš jį buvo vykdoma dar neregėtai purvina rinkimų kampanija.

Žmonės tiki tuo pačiu vadovu

Ypač daug dėmesio antrajame rinkimų ture sulaukė ir buvusių politinių bendrakeleivių dvikova dėl Panevėžio mero posto, kurią laimėjo nuo pareigų nušalintas dabartinis vadovas Rytis Mykolas Račkauskas.

Teisėsaugos įtarimų dėl korupcijos sulaukęs meras ryškia persvara įveikė anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai vadovavusį dabartinį Seimo narį Povilą Urbšį.

Už R.M.Račkauską balsavo per 16 tūkst. rinkėjų, tuo metu P.Urbšiui nepadėjo net įtakingos konservatorių atstovės Rasos Juknevičienės vieša parama.

P.Urbšys antrajame ture sulaukė kiek daugiau nei 10 tūkst. rinkėjų balsų ir guodėsi, kad savęs negerbtų, jei būtų likęs stovėti už kampo.

„Nepabuvęs areštinėje nebūsi geras meras, – perfrazuodamas garsiąją liaudies dainą vakar po pralaimėjimo bandė juokauti parlamentaras ir pridūrė: – Bet kokiu atveju atrodo, kad šiais laikais teisėsaugos persekiojimas politikui nėra trūkumas, o veikiau privalumas.“

P.Urbšys svarstė, jog varžovui esą pavyko sukurti aukos įvaizdį ir nemažai žmonių įtikinti, kad dėl iškeltos bylos kaltas yra jis, o ne meras.

Bet pergale neabejojęs R.M.Račkauskas įsitikinęs, kad balsavimo rezultatus lėmė ne politinės intrigos, o nuveikti konkretūs darbai.

Kitą savaitę teismas turės priimti sprendimą, ar pratęsti Panevėžio vadovui taikomą draudimą įžengti į savivaldybės patalpas.

Panevėžio miesto meras nuo pareigų nušalintas jau devynis mėnesius ir šis terminas netrukus pasibaigs.

Bet R.M.Račkauskas vakar tvirtino, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas jo veiklai nepakenks. Teisėsaugos įtarimus jis kategoriškai neigia.

Sulaukė skirtingų įvertinimų

Ant kulnų lipę teisėsaugos pareigūnai nepakenkė ir kai kuriems kitiems įtarimų sulaukusiems merams.

Tarp išsaugojusių postą – prieš dvejus metus įtarimų sulaukęs Panevėžio rajono vadovas Povilas Žagunis.

Valstiečių kandidatas antrajame rinkimų ture be didesnio vargo įveikė socialdemokratą Antaną Pocių.

Už pastarąjį balsavo 3,4 tūkst. rajono gyventojų, o P.Žagunis sulaukė 5,5 tūkst. rinkėjų paramos.

Taip pat dosnūs rinkėjai buvo praeityje reikalų su teisėsauga turėjusiam Radviliškio merui konservatoriui Antanui Čepononiui.

Tik šiemet galutinai išteisintas ilgametis rajono vadovas sulaukė beveik 7 tūkst. gyventojų palaikymo ir nuo savo varžovo socialdemokrato Kazimiero Račkauskio atitrūko 2 tūkst. balsų.

Trečią kartą tapti meru įtarimai nesutrukdė ir Šilutės vadovui Vytautui Laurinaičiui. Už „tvarkiečių“ kandidatą balsavo 7,2 tūkst. rajono žmonių, o konservatorių kandidatė Sandra Tamašauskienė sulaukė tūkstančiu balsų mažesnės paramos.

Utenos rajono gyventojai toliau vadovauti patikėjo ilgamečiam merui socialdemokratui Alvydui Katinui, kuris buvo tampomas teisėsaugos ir pirmųjų instancijų teismų netgi nubaustas.

Bet savo būsima pergale neabejojusiam, nors beveik prieš pat rinkimus teisėsaugos įtarimų irgi sulaukusiam Anykščių merui Kęstučiui Tubiui rinkėjai pasakė „sudie“ ir vėl atsigręžė į ankstesnį rajono šeimininką konservatorių Sigutį Obelevičių.

Nuo ilgai trunkančio kriminalinio serialo, regis, pavargo ir Visagino gyventojai, sekmadienį pasirinkę ne teisėsaugos akiratyje esančią dabartinę savivaldybės merę Dalią Štraupaitę, bet valstietį Erlandą Galaguzą.

Kovojo plačiu frontu

Kitai valstiečių kandidatei Ausmai Miškinienei sekmadienį pavyko nukarūnuoti ilgametį Lazdijų rajono šeimininką Artūrą Margelį, šįkart mero posto siekusį su rinkimų komitetu.

Toks manevras buvusiam konservatoriui neišėjo į naudą.

Prieštaringai vertinamas politikas tesugraibė 4,2 tūkst. rinkėjų balsų, o žemės ūkio viceministrė 32-ejų A.Miškinienė susižėrė 7 tūkstančius.

Beje, agitacijai už valstietę, kuri yra jo, kaip kandidato į prezidentus, komandoje premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę net paskyrė savo tėvadienį.

Tačiau iš Lazdijų rajono kilusi, bet nuo 2011 metų Žemės ūkio ministerijoje Vilniuje dirbanti A.Miškinienė mano, kad jos pergalė – sukaupto žmonių pasitikėjimo, atkaklaus darbo, bendravimo ir gyvo kontakto pasekmė.

Balsuoti už valstietę Lazdijų rajono gyventojus agitavo ne tik S.Skvernelis. Prieš dabartinį vadovą pečius surėmė ir kairieji, ir dešinieji.

O mero postą iškovojusi žemės ūkio viceministrė A.Margelio rinkimų kovą vertino kaip neskaidrią ir nesąžiningą.

Ignalinoje – perversmas

Panašių kaltinimų sulaukė ir Ignalinos rajono meras valstietis Henrikas Šiaudinis, antrajame rinkimų ture pralaimėjęs socialdemokratui Justui Rasikui.

Šio politikos naujoko sėkmė valstiečių ir ilgamečio rajono mero europarlamentaro Bronio Ropės tvirtove iki šiol laikytoje Ignalinoje – vienas didžiausių netikėtumų.

Regis, net pačiam 35 metų J.Rasikui pergalė prieš B.Ropės statytiniu laikomą H.Šiaudinį buvo staigmena.

Politikas pergalę rinkimuose pavadino perversmu, kurį atliko pokyčiams ilgai brendęs jaunimas: „Jam atsibodo klausytis tuščių pažadų, todėl sukilo.“

Tiesa, Socialdemokratų partijos gretas 2014 metais papildęs buvęs Ignalinos atominės elektrinės pardavimų specialistas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad kova nebuvo lengva: „Reikėjo daug dirbti, bendrauti su žmonėmis, kuriuos valstiečiai čia buvo pamiršę ir prisiminė tik paskutinę savaitę.“

J.Rasiko teigimu, H.Šiaudinis buvo patikėjęs, kad mero postas jam garantuotas, todėl sujudo tik prieš rinkimus: „Tada sukilo administracija, jos atstovai paskutinėmis dienomis ėmė vaikščioti po butus, bet žmonėms tai net nepatiko.“

Anot socialdemokrato, B.Ropė didžiulę įtaką dabartiniam merui darė net būdamas europarlamentaras, savivaldybėje jautėsi kaip namuose ir sprendimus priimdavo esą jis, o ne H.Šiaudinis.

„Meras yra geras, protingas, bet B.Ropė rajono iš savo gniaužtų nepaleido.

Europarlamentaras vis dar yra populiarus Ignalinoje, bet jau atitolo nuo paprasto žmogaus“, – svarstė J.Rasikas, žadantis kur kas daugiau dėmesio skirti žmonių socialinėms problemoms spręsti ir investicijų paieškoms.

Teks rinkti Seimo narius

Merais buvo išrinkti ir du Seimo nariai. Joniškio vadovu jau per pirmąjį turą tapo liberalas Vitalijus Gailius, o sekmadienį Klaipėdos rajono mero postą rinkėjai patikėjo buvusiam valstiečių žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui.

Pastarasis parlamentaru buvo išrinktas vienmandatėje Gargždų apygardoje, todėl tiek joje, tiek Žiemgalos apygardoje, kurioje buvo išrinktas V.Gailius, turės vykti nauji rinkimai į Seimą.

B.Markauskas mano, kad rinkėjų pasitikėjimo sulaukė už nuveiktus darbus, kurių dauguma susiję su buvusiomis žemės ūkio ministro pareigomis: „Man labiau patiko praktinis darbas, kai matai rezultatą, todėl ir pasirinkau kandidatuoti į merus.“

Kitiems dėl merų kėdžių kovojusiems Seimo nariams nepasisekė. Nuo pirmojo rinkimų rato favorito liberalo Ričardo Juškos staiga nusisuko Jurbarko rajono gyventojai, mero postą patikėję savarankiškai kandidatavusiam S.Mockevičiui.

O Marijampolei vadovauti siekusį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovą valstietį Kęstutį Mažeiką sutriuškino socialdemokratas Povilas Isoda. Kaip minėta, Seime teks likti ir P.Urbšiui.

Daugumą dvikovų laimėjo pirmavę kandidatai

Pakartotiniuose merų rinkimuose kovo 17 d. dalyvavo 41 politikų pora. 32 dvikovas laimėjo kandidatai, pirmavę kovo 3-iąją vykusiuose rinkimuose (rezultatai – preliminarūs).

Alytaus miestas. N.Cesiulis (LSDP) surinko 57 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų/pirmajame ture – 19,14; G.Daukšys (RK) 41/19,18 proc.

Alytaus rajonas. A.Vrubliauskas (TS-LKD) 52/45,48; A.Truncė (LVŽS) 47/31,24.

Anykščių rajonas. S.Obelevičius (TS-LKD) 64/24,33; K.Tubis (RK) 34/20,95.

Elektrėnai. K.Vaitukaitis (LS) 49,79/38,47; S.Lengvinienė (RK) 49,61/21,21.

Ignalinos rajonas. J.Rasikas (LSDP) 54/30,2; H.Šiaudinis (LVŽS) 45/43,41.

Jurbarko rajonas. S.Mockevičius (IP) 51/22,06; R.Juška (LS) 48/32,95.

Kaišiadorių rajonas. V.Tomkus (TS-LKD) 61/37,18; D.Vilimas (LVŽS) 37/16,04.

Kalvarija. V.Plikaitis (TT) 57/32,88; V.Aleknavičius (TS-LKD) 42/19,6.

Kazlų Rūda. M.Varaška (RK) 58/29,05; J.Kazla (LSDP) 41/20,82.

Kelmės rajonas. V.Andrulis (LSDP) 52/35,07; D.Viliūnienė (LS) 47/14,4.

Kėdainių rajonas. V.Tamulis (RK) 51/42,89; S.Grinkevičius (LS) 48/31,57.

Klaipėdos miestas. V.Grubliauskas (RK) 55/31,15; A.Vaitkus (LVŽS) 44/22,82.

Klaipėdos rajonas. B.Markauskas (LVŽS) 58/20,91; R.Petrauskienė (TS-LKD) 40/18,36.

Kretingos rajonas. A.Kalnius (RK) 54/15,17; V.Domarkas (LSDP) 44/27,86.

Kupiškio rajonas. D.Bardauskas (TS-LKD) 57/49,31; V.Paliulis (LVŽS) 42/29,50.

Lazdijų rajonas. A.Miškinienė (LVŽS) 62/28,26; A.Margelis (RK) 37/28,98.

Marijampolė. P.Isoda (LSDP) 61/42,85; K.Mažeika (LVŽS) 37/21,15.

Mažeikių rajonas. V.Macevičius (TT) 70/27,69; L.Rimkienė (TS-LKD) 29/26,47.

Molėtų rajonas. S.Jauneika (TS-LKD) 57/40,37; M.Kildišius (RK) 42/28,61.

Pagėgiai. V.Bendaravičius (TT) 57/26,95; E.Kuturys (RK) 42/19,18.

Pakruojo rajonas. S.Margis (LSDP) 75/49,35; S.Gegieckas (LLS) 24/18,3.

Panevėžio miestas. R.M.Račkauskas (RK) 59/28,62; P.Urbšys (RK) 38/18,01.

Panevėžio rajonas. P.Žagunis (LVŽS) 61/48,71; A.Pocius (LSDP) 37/18,80.

Plungės rajonas. A.Klišonis (LS) 51/38,6; A.Beierle-Eigirdienė (TS-LKD) 48/23,69.

Prienų rajonas. A.Vaicekauskas (LSDP) 60/32,27; L.Jakinevičienė (TT) 39/13,12.

Radviliškio rajonas. A.Čepononis (TS-LKD) 57/46,25; K.Račkauskis (LSDP) 42/15,38.

Raseinių rajonas. A.Bautronis (TS-LKD) 56/20,04; E.Jonyla (LSDP) 43/18,38.

Rokiškio rajonas. R.Godeliauskas (RK) 51/18,29; A.Vagonis (RK) 48/22,09.

Skuodo rajonas. P.Pušinskas (TS-LKD) 52/34,30; S.Gutautas (LVŽS) 47/25,72.

Šilalės rajonas. A.Meiženis (TT) 51/29,75; J.Gudauskas (TS-LKD) 48/35,49.

Šilutės rajonas. V.Laurinaitis (TT) 53/26,71; S.Tamašauskienė (TS-LKD) 46/18,01.

Tauragės rajonas. D.Kaminskas (LS) 50/27,28; D.Petrošius (LSDP) 49/33,09.

Telšių rajonas. K.Gusarovas (LSDP) 59/18,92; P.Kuizinas (DP) 39/19,64.

Trakų rajonas. E.Rudelienė (LS) 61/41,47; K.Vilkauskas (LSDP) 38/17,84.

Ukmergės rajonas. R.Janickas (DP) 58/25,41; A.Balčiūnienė (TS-LKD) 40/22,93.

Utenos rajonas. A.Katinas (LSDP) 54/42,08; M.Kaukėnas (RK) 44/22,88.

Varėnos rajonas. A.Kašėta (RK) 65/46,63; V.Mikalauskas (CP) 34/15,75.

Vilkaviškio rajonas. A.Neiberka (LSDP) 60/48,52; Ž.Gelgota (RK) 39/30,31.

Vilniaus miestas. R.Šimašius (RK) 60/37,33; A.Zuokas (LLS, IP) 38/22,7.

Visaginas. E.Galaguzas (LVŽS) 59/27,52; D.Štraupaitė (LLS) 39/26,21.

Zarasų rajonas. N.Gusevas (LSDP) 50/22,85; K.Stankevičius (LS) 48/19,91.

Santrumpos. CP – Centro partija, DP – Darbo partija, LS – Liberalų sąjūdis, LLS – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), LRA ir RAK – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, LSDDP – Lietuvos socialdemokratų darbo partija, LTRS – Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TT – „Tvarka ir teisingumas“, RK – rinkimų komitetas, IP – išsikėlė pats.

Per pirmąjį rinkimų turą išrinkti merai

Akmenės rajonas. V.Mitrofanovas (LSDP) 60,42; S.Bucevičius (LS) 18,70.

Birštonas. N.Dirginčienė (LSDP) 54,84; J.Aleksandravičius (LSDDP) 20,71.

Biržų rajonas. V.Jareckas (LVŽS) 51,9; V.Valkiūnas (LTRS) 25,19.

Druskininkai. R.Malinauskas (RK) 70,5; A.Balkė (TS-LKD) 12,55.

Jonavos rajonas. M.Sinkevičius (LSDP) 57,36; A.Gasys (LVŽS) 11,96.

Joniškio rajonas. V.Gailius (LS) 62,21; V.Aleknavičienė (LSDP) 21,04.

Kauno miestas. V.Matijošaitis (RK) 79,59; J.Šiugždinienė (TS-LKD) 12,68.

Kauno rajonas. V.Makūnas (LSDP) 59,72; J.Urbanavičius (TS-LKD)19,59.

Neringa. D.Jasaitis (LSDP) 64,29; A.Bagdonas (LS) 19,44.

Palanga. Š.Vaitkus (TS-LKD) 75,97; S.Grigorian (LSDP) 12,11.

Pasvalio rajonas. G.Gegužinskas (TS-LKD) 50,46; N.Trinskienė (LVŽS) 20,88.

Rietavas. A.Černeckis (LS) 62,53; A.Mockus (LSDP) 33,80.

Šakių rajonas. E.Pilypaitis (TS-LKD) 50,89; D.Jakavičius (LSDP) 14,77.

Šalčininkų rajonas. Z.Palevičius (LRA ir RAK) 75,06; J.Butkevičienė (LSDP) 11,17.

Šiaulių miestas. A.Visockas (RK) 52,98; V.Simulikas (RK) 10,45.

Šiaulių rajonas. A.Bezaras (LVŽS) 50,8; V.Motiejūnas (TS-LKD) 14,94.

Širvintų rajonas. Ž.Pinskuvienė (RK) 70,81; V.Mateika (LLS) 8,71.

Švenčionių rajonas. R.Klipčius (LLS) 63,64; Z.Jedinskis (LRA ir RAK) 9,79.

Vilniaus rajonas. M.Rekst (LLR ir RAK) 52,48; G.Kazėnas (TS-LKD) 21,66.

Merai ir tarybos – statistikos veidrodyje

38 savivaldybėse merai liko tie patys, o 22 išrinkti nauji.

Jauniausi merai: D.Kaminskas (30 m., Tauragė), P.Isoda (31 m., Marijampolė) A.Bautronis (32 m., Raseiniai), A.Miškinienė (32 m., Lazdijai).

Vyriausi merai: P.Žagunis (66 m., Panevėžio r), A.Bezaras (63 m., Šiaulių r.), V.Makūnas (63 m., Kauno r.).

Tarp 60 merų – 5 moterys: N.Dirginčienė (Birštonas), Ž.Pinskuvienė (Širvintos), M.Rekst (Vilniaus r.), E.Rudelienė (Trakai), A.Miškinienė (Lazdijai). Tiek pat moterų buvo išrinkta ir per 2015 m. rinkimus.

Į savivaldybių tarybas išrinktos 436 moterys (2015 m. – 375). Daugiausia moterų yra Šalčininkų (48 proc. tarybos narių), Vilniaus rajono (45 proc.) ir Kupiškio (43 proc.) valdžioje, mažiausiai – Marijampolės (11 proc.), Rietavo (12 proc.) ir Skuodo (14 proc.) savivaldybėse.

Pagal išrinktų tarybos narių amžiaus vidurkį jauniausios savivaldybės yra Kazlų Rūdos (43,4 metų), Vilniaus miesto (44,1), Marijampolės (45,5), o vyriausios – Biržų (57), Panevėžio rajono (56,4) ir Kelmės rajono (55,2). Bendras tarybos narių amžiaus vidurkis – 51,1 metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.