Savivaldos rinkimai rusišką žiniasklaidą domino menkai: suaktyvėjimo laukiama prieš prezidento rinkimus

Iššūkiu didžiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms tapęs propagandinis karas neaplenkia ir Lietuvos. Formuojamas melagingas mūsų šalies įvaizdis, Lietuva vaizduojama kaip rusofobiška, netinkamą energetinę kryptį pasirinkusi valstybė. 

Propagandine informacija siekiama konstruoti Lietuvos kaip silpnos, skurdžios, su vidaus ir užsienio politika sudėtingai susitvarkančios valstybės vaizdinį.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Propagandine informacija siekiama konstruoti Lietuvos kaip silpnos, skurdžios, su vidaus ir užsienio politika sudėtingai susitvarkančios valstybės vaizdinį.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Kasdienis žinučių, susijusių su Lietuva, skaičius Demaskuok.lt stebimuose portaluose.<br> Demaskuok.lt duomenys
 Kasdienis žinučių, susijusių su Lietuva, skaičius Demaskuok.lt stebimuose portaluose.<br> Demaskuok.lt duomenys
Portalai, kuriuose pasirodė daugiausia žinučių apie Lietuvą.<br> Demaskuok.lt duomenys
Portalai, kuriuose pasirodė daugiausia žinučių apie Lietuvą.<br> Demaskuok.lt duomenys
Dezinformacinių naujienų tematika.<br> Demaskuok.lt duomenys
Dezinformacinių naujienų tematika.<br> Demaskuok.lt duomenys
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 19, 2019, 7:42 PM, atnaujinta Mar 20, 2019, 9:29 AM

Reaguojant į nenutrūkstamą dezinformacijos srautą 2017 m. mūsų šalyje pradėjo veikti iniciatyva Demaskuok.lt.

Iniciatyvos taikomas technologinis netikras naujienas atpažįstantis ir jų plitimą stabdantis įrankis per praėjusius metus leido peržiūrėti 4 mln. 608 343 straipsnius ir identifikuoti propagandinėms žinutėms jautriausias temas.

Reiškinys – keliantis rimtą grėsmę

Dezinformacija sukuria iliuzinę alternatyvą objektyviems faktams, propagandinės žinutės gali neigiamai paveikti rinkimų rezultatus ir tampa rimtu išbandymu strateginiams šalies partneriams“, – portalui lrytas.lt teigė iniciatyvos Demaskuok.lt vadovas Viktoras Daukšas.

Veiklą pradėjusi kaip internetinė platforma, iniciatyva Demaskuok.lt sulaukė „Google“ dėmesio ir finansavimo bei tapo kanalu, kuriame savo pajėgumus dėl bendro tikslo vienija skirtingų sričių atstovai, konkurentai ir partneriai, valstybės ir atskirų bendruomenių nariai.

Iniciatyvos veikla apima keletą krypčių: techninė platforma padeda identifikuoti probleminius straipsnius ir daryti analizes, o prie iniciatyvos prisijungę žurnalistai dekonstruoja propagandines žinutes ir publikuoja straipsnius, pristatančius propagandos dekonstrukcijas bei analizių rezultatus.

Per praėjusius metus propagandinio pobūdžio žinučių paieška apėmė 1000 skirtingų informacijos sklaidos kanalų. Išviešinta daugiau nei 100 dezinformaciją dekonstruojančių straipsnių.

Pastebima, kad dezinformacijos aktyvumas ir srautai įprastai padidėja rinkimų laikotarpiu.

Nors, remiantis Demaskuok.lt analizės duomenimis, šių metų savivaldos rinkimų laikotarpiu ryškaus propagandos suintensyvėjimo neužfiksuota, iniciatyvos analitikai prognozuoja, kad rusišką žiniasklaidą labiau dominti turėtų artėjantys prezidento rinkimai.

Tokią prognozę sustiprina ir tai, jog dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės figūra neretai išnyra greta melagingos informacijos apie Lietuvą.

Pavyzdžiui, rusiškuose portaluose pasirodo straipsniai, kalbantys apie „5 knygas, kurias prieš miegą bijo skaityti D.Grybauskaitė“ ar teigiantys, kad „nepaisant apgailėtinos ištuštėjusios šalies padėties, rinkėjų akyse Lietuvos prezidentė buvusio savo autoriteto neprarado“ bei pristatantys panašaus pobūdžio teiginius.

Aktyviausi židiniai – rusiški interneto portalai

Savivaldos rinkimų laikotarpiu – savaitė prieš pirmąjį turą ir savaitė po jo (nuo 2019 m. vasario 25 d. iki kovo 10 d.) iniciatyvos Demaskuok.lt stebimuose rusiškuose interneto portaluose buvo užfiksuota 340 naujienų, susijusių su Lietuva.

Didžiausią dalį naujienų publikavo regnum.ru ir rubaltic.ru portalai. Šiuose portaluose per dvi savaites pasirodė atitinkamai 57 ir 55 žinutės, pristatančios žinias apie Lietuvą.

Naujienų, susijusių su Lietuva, suintensyvėjimo prieš savivaldos rinkimus nepastebėta – naujienų skaičius per dieną vidutiniškai siekia 28 žinutes, iš kurių 5-10 pristato neigiamą Lietuvos įvaizdį. Mažesni srautai būna savaitgaliais.

Kuriamas nesėkmingos valstybės įvaizdis

„Durnių laivas“ plaukia toliau“, „Latvija, Lietuva ir Estija pateko tarp penkių autsaiderių pasauliniame įtakingiausių šalių sąraše“, „išdidžiosios Baltijos šalys pasirodė esančios skalbimo mašina“, „Europarlamentas slepia tiesą apie politines represijas Baltijos šalyse“, „rusiškasis Kaliningradas pasirodė esąs sėkmingesnis už „europines“ Baltijos šalis“ – tokios skambios antraštės „puošė“ propagandines naujienas apie Lietuvą.

Dezinformacinės naujienos įprastai būna susijusios su Lietuvos kaip nesėkmingos šalies įvaizdžiu, kuriamu per gyventojų mažėjimo, nepatrauklumo turistams, reikšmės tarptautiniame lygmenyje neturėjimo, nepritekliaus įvaizdžius.

Propagandine informacija siekiama konstruoti silpnos, skurdžios, su vidaus ir užsienio politika sudėtingai susitvarkančios valstybės vaizdinį.

Lietuva taip pat neretai pristatoma kaip rusofobiška, klaidingą energetinę kryptį pasirinkusi šalis, bandanti perrašyti istoriją ir palaikanti partizanus, kurie, pasak propagandinių žinučių autorių, buvo teroristai.

Remiantis Demaskuok.lt duomenimis, nors rinkimų tema savivaldos rinkimų laikotarpiu pateko tarp trijų populiariausių temų, trečiąją vietą pagal populiarumą ji dalijosi su tarptautinių santykių tema. Be to, žinutės rinkimų tematika dažniausiai buvo pakankamai neutralios, pristatančios faktais grįstą informaciją.

Daugiausia melagingos informacijos apie Lietuvą skelbė straipsniai, apimantys NATO ir energetikos tematikas. Šių temų plėtojimas pristatė Bukarešto devintuko šalių išsakytą pozicija apie Krymo tiltą, o kartu neaplenkė premjero Sauliaus Skvernelio „plano chuligano“, pristatančio siekį Astravo atominę elektrinę paversti dujine.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.