Smuktelėjus labiausiai palaikomų partijų reitingams, žymiai išaugo gyventojų dalis, kuri nėra apsisprendusi už ką balsuotų, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai. Lyginant su ankstesne, prieš mėnesį vykdyta apklausa, tokia visuomenės dalis padidėjo net 9 procentais. Šiuo metu šis rodiklis siekia trečdalį (31,8 proc.) visuomenės. Prieš mėnesį neapsisprendusių arba balsuoti neketinančių dalis buvo 22,7 proc.
Ekspertų teigimu, tendenciją, kai šalyje išaugo visuomenės dalis, nežinanti už ką balsuoti Seimo rinkimuose, galėjo lemti tai, kad gyventojams, vaizdžiai tariant, galvas susuko savivaldos rinkimai.
Ekspertai užsimena ir apie kitas tendencijas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, žvelgiant į reitingus bei savivaldos rinkimus, galima sakyti, kad paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą jau yra įkalta.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos rodo, kad, jei artimiausiu metu būtų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Tėvynės sąjunga (šiuo metu partiją remia 16,2 proc. piliečių, prieš mėnesį tokių buvo 18,5 proc.) bei 14,6 proc. palaikymą turintys valstiečiai. Prieš mėnesį LVŽS rėmė 16,8 proc. gyventojų.
Trečioje vietoje su 7,8 proc. palaikymu rikiuojasi LSDP (prieš mėnesį ji turėjo 9,8 proc.) paramą. Nuo socialdemokratų nedaug atsilieka „darbiečiai“. Juos šiuo metu remia 7,2 proc. gyventojų (sausį tokių buvo 6,3 proc.). Ketvirtoji – Tvarkos ir teisingumo partija. Šią politinę jėgą remia 6,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 9,2 proc.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 4,8 proc.), Lietuvos centro partija (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 3,7 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (32,9 proc., prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,9 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,8 proc.).
Visgi vienas ryškiausių šios apklausos akcentų yra tai, kad padaugėjo neapsisprendusių už ką balsuoti. Pasak ekspertų, vienas iš esminių veiksnių, lėmusių tokį ryškų neapsisprendusių piliečių augimą, buvo tai, kad apklausa atlikta prieš pat savivaldos rinkimus.
TSPMI profesorės A. Ramonaitės nuomone, poreikis apsispręsti už ką balsuoti savo savivaldybėse galėjo tiesiog „susukti galvas“ žmonėms, paklaustiems, ką šie palaikytų nacionaliniuose rinkimuose.
„Gali būti, kad savivaldos rinkimai žmonėms susuko galvas. Pavyzdžiui, žmogus rinkimuose norėjo balsuoti už esamą miesto merą, tačiau to mero partija galbūt jam nėra prie širdies, ir jis nebūtų linkęs už ją balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Tad situacija, kai rinkėjai galvojo už ką balsuos savivaldos rinkimuose, šiek tiek sumaišo kortas bendrajai nuostatai apie nacionalinius rinkimus“, – samprotavo profesorė.
Ji pabrėžė, kad pakankamai aišku, jog šiuo metu sąsaja tarp savivaldos ir nacionalinės valdžios rinkimų pasidarė ganėtinai menka.
A. Ramonaitei antrino „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Jos teigimu, rinkėjai paprastai gilinasi į tai, kas jų gyvenamoje savivaldybėje darosi, tuo tarpu vykdytos apklausos yra nukreiptos į respublikinį pasirinkimą.
Sociologė taip pat pastebėjo, kad savivaldos rinkimai galėjo turėti įtakos ne tik išaugusiai daliai neapsisprendusiųjų. Jos teigimu, aktyvi Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho rinkimų kampanija, kovojant dėl mero posto Vilniuje, nors ir nebuvo sėkminga, tačiau nacionaliniu lygiu galėjo siųsti žinutes apie pačią partiją.
„Vilniaus rinkimų kampanija buvo aktyvi, ir reklama buvo rodoma visai Lietuvai, tai padidino partijos žinomumą“, – nedidelius, tačiau teigiamus Darbo partijos reitingų pokyčius aiškino R. Ališauskienė.
Kartu ekspertės sutarė, kad pastarosios apklausos ir savivaldos rinkimų rezultatai iš esmės liudija, kad nuo Gintauto Palucko vadovaujamos Socialdemokratų partijos atskilusių Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partijos projektas nepasiteisino. A. Ramonaitės manymu, apskritai galima jau kalbėti apie paskutinę vinį į šios partijos karstą.
„Apklausa buvo daryta iki savivaldos rinkimų pradžios, o savivaldos rezultatai – labai nepalankūs šiai partijai ir, iš kitos pusės, palankūs Gintauto Palucko vadovaujamiems socialdemokratams. Manau, kad čia turėtų būti paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą“, – sakė TSPMI profesorė.
Eksperčių nuomonės šiek tiek išsiskyrė dėl to, ar „socialdarbiečių“ nuosmukio tendencija turėtų lydėti ir apie naują partiją kurti kalbančius nuo Liberalų sąjūdžio atskilusius liberalus. Pasak TSPMI profesorės, jei visgi atskilusių rinkimų komitetų pagrindu būtų įkurta nauja liberalų partija, nebūtinai ją lydėtų liūdnas „socialdarbiečių“ likimas.
„Naująją liberalų partiją tarsi bandoma kurti kaip atsvarą seniesiems liberalams dėl to, kad ji pakliuvo į nemalonų teisėsaugos akiratį ir susigadino savo įvaizdį. Tad tikimasi, kad naujoji partija tarsi būtų švaresnė, neturinti neigiamo šleifo. Socialdemokratų atveju yra priešingai – būtent partijoje likę politikai siekia parodyti, kad gali atsinaujinti, nes senieji vilkai, kurie gerokai pabodo visuomenei, pasitraukė. Tad Socialdemokratų partija atrodo švaresnė nei „socialdarbiečių“, o liberalų atveju – naujoji partija atrodytų skaidresnė“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Tuo tarpu R. Ališauskienė neatmetė, kad Liberalų sąjūdis turi perspektyvas ir toliau likti konkurencingas politinėje erdvėje.
„Viskas labai priklausys nuo to, kaip atskilę liberalai, jei įkurs naują partiją, save pozicionuos. Kita vertus, kalbama, kad kol kas Gentvilo vedami liberalai patys keis pirmininką.
Visgi, žvelgiant į ankstesnius pavyzdžius, atskilimai liberalams nebuvo labai sėkmingi. Todėl tie, kas norėdavo už liberalus balsuoti, rinkdavosi tarp nors ir aptrupėjusio, tačiau senajai partijai priklausančio politikų rato“, – apibendrino sociologė.
