L. Linkevičius apie grėsmes iš Rusijos: „Kalbame ne apie tankus“

Penktadienį ryte prasidėjusioje metinėje tarptautinėje konferencijoje „Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“ buvo diskutuojama apie hibridinių grėsmių sampratą ir pakitusią saugumo aplinką.

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius nurodė, kad svarbiausias dalykas – suprasti pasikeitusią saugumo sampratą ir prigimtį.<br>Lrytas.lt montažas
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius nurodė, kad svarbiausias dalykas – suprasti pasikeitusią saugumo sampratą ir prigimtį.<br>Lrytas.lt montažas
Kalbėdamas apie hibridines atakas, Vytautas bakas akcentavo energetinius ir kibernetinius hibridinio karo aspektus.<br>T.Bauro nuotr.
Kalbėdamas apie hibridines atakas, Vytautas bakas akcentavo energetinius ir kibernetinius hibridinio karo aspektus.<br>T.Bauro nuotr.
Karo muziejus, kario uniforma, Linkevičius Linas, dovana<br>M.Patašiaus nuotr.
Karo muziejus, kario uniforma, Linkevičius Linas, dovana<br>M.Patašiaus nuotr.
Linas Linkevičius. <br>M.Patašiaus nuotr.
Linas Linkevičius. <br>M.Patašiaus nuotr.
NATO naikintuvai saugo Lietuvos oro erdvę.<br>R.Vitkaus nuotr.
NATO naikintuvai saugo Lietuvos oro erdvę.<br>R.Vitkaus nuotr.
NATO naikintuvai saugo Lietuvos oro erdvę.<br>R.Vitkaus nuotr.
NATO naikintuvai saugo Lietuvos oro erdvę.<br>R.Vitkaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 25, 2019, 2:03 PM

Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, hibridinių grėsmių kontekste svarbiausia yra neatsilikti ir tinkamai reaguoti į naujo pobūdžio grėsmes.

Dėmesio centre – energetinis ir kibernetinis saugumas

Konferencija „Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“ yra baigiamasis „Vilniaus saugumo forumo“, vykusio kovo 20–22 dienomis, renginys.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas džiaugėsi, kad Lietuva turi stiprų, tradicinį renginį, kuriame sudaromos galimybės pasikalbėti labai rimtais šiuolaikinio saugumo klausimas.

V.Bakas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiųmetė konferencija žymi ir simbolines sukaktis: švenčiamas NATO įkūrimo 70-metis ir 15-osios Lietuvos įstojimo į šią organizaciją metinės.

Pasak Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, Rusijos vykdomas hibridinis karas kelia rimtą grėsmę vakarų demokratinių valstybių stabilumui, o apie hibridinio pobūdžio grėsmes aktyviau pradėta kalbėti po Rusijos įvykdytos Krymo užėmimo operacijos

„Rusijos hibridinio karo arsenalas apima visą kompleksą priemonių: ekonominį ir energetinį spaudimą, informacinį, propagandinį poveikį, kibernetinius išpuolius ir žvalgybines operacijas. Lietuva gerai žino, kas yra Rusijos hibridinio karo poveikio priemonės: energetinis šantažas, kišimasis į politinius procesus, korupcijos eksportas“, – sakė V.Bakas.

Kalbėdamas apie hibridines atakas, jis akcentavo energetinius ir kibernetinius hibridinio karo aspektus.

Energetika kaip hibridinio karo priemonė – tai nuolatinis elektros energijos išteklių tiekimo trikdymas, manipuliavimas kainomis, taikant skirtingų rūšių sutartis, vertimas parduoti energetikos sektoriaus infrastruktūrą, monopolinės koorporacijos, kuriančios įvairias sofistikuotas tiekimo tarpininkų schemas, per kurias papirkinėja politinį elitą, valstybės tarnautojus, akademinės visuomenės atstovus, žiniasklaidą.

Mes turime priešintis energetiniams projektams, kurie silpnina mūsų bendruomenę. Visi kartu turime rūpintis energetinių išteklių diversifikacija, turime rūpintis alternatyvomis ir tai yra saugumo klausimas, tai nėra ekonomikos klausimas, tai nėra verslo klausimas.

Dar vienas hibridinio karo dėmuo susijęs su kibernetiniu saugumu. Kibernetinės grėsmės peržengia nacionalines šalių sienas ir yra globalios, todėl atsakas į jas turi būti kolektyvinis“, – sakė V.Bakas.

Saugumo samprata pasikeitė iš prigimties

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius nurodė, kad svarbiausias dalykas – suprasti pasikeitusią saugumo sampratą ir prigimtį.

„Šiandiena mes kalbame apie kitas grėsmes, kurios yra nekonvencinės, tai yra hibridinės, asimetrinės, kurių anksčiau nebuvo mūsų vadovėliuose.

Tai primena, kad mes pamažu pradedame suprasti, kad saugumo prigimtis iš esmės pasikeitė: kalbame ne apie tankus, o apie kibernetines grėsmes, komunikaciją, energetiką ir galbūt neatsitiktinai NATO kompetencijų centrai yra Baltijos šalyse“, - esamą situaciją apibrėžė užsienio reikalų ministras.

Anot L.Linkevičiaus pagrindinė užduotis yra neatsilikti nuo realių grėsmių, su kuriomis susiduriame dabar.

„Nepakanka skirti 2 procentus BVP gynybai. Svarbu skirti dėmesį tam, ką darysime su tais ištekliais. Jei neužtikrinsime aljanso pajėgumų derinimo, tai nebus pakankamai geras sprendimas.

Dabar labai populiaru sakyti atsparumas. Pats žodis yra dažnai vartojamas, bet nežinau, ar visi tinkamai jį supranta. Atsparumas strateginės komunikacijos atžvilgiu, propagandos supratimo atžvilgiu yra susijęs su informuotumu. Jei žmonės informuoti, jie labiau atsparūs, jie žino, ko tikėtis, kokios gali ateiti grėsmės“, – pastebėjo L.Linkevičius.

Jo teigimu, saugumui pavojų kelia ir šiuo metu Europoje egzistuojantis žmonių nepasitikėjimas valdančiaisiais.

„Yra didžiulis atotrūkis tarp valdančiojo elito ir paprastų žmonių. Mūsų lyderiai kartais nenori ar negali paaiškinti ir žmonėms. Žmonės tiesiog nebepasitiki jais ir per rinkimus pasitiki radikalais, paremia tas idėjas, kurios kenkia ne tik jiems bet ir visam kontinentui“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.