Portalo duomenimis, buvo patenkintas Kauno savivaldybės vaikų globos namų skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimtą sausio viduryje. Žemesnės instancijos teismas tuo metu atmetė užsieniečių poros prašymą dėl mergaitės įvaikinimo.
Kad vaiko skrydžiui į Naująją Zelandiją uždegama žalia šviesa, galima suprasti ir iš teismo pranešimo, mergaitės pasirinkimo.
„Buvo dar kartą išklausyta vaiko nuomonė. Priimdamas sprendimą teismas turi išklausyti vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams.
Įvaikinimo procese visais atvejais turi būti siekiama, kas naudingiausia vaikui dabar ir ateityje.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą vaiko interesų prioritetą, sprendė, jog laiko veiksnys tokio pobūdžio situacijose yra labai svarbus (tiek paties vaiko, tiek ir jį siekiančių globoti ar įsivaikinti asmenų atžvilgiu)“, – teigiama Apeliacinio teismo pranešime.
Vertindamas bylos duomenis Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į atsakingų vaiko teisių tarnybų aktyvumo stoką ieškant mergaitei potencialių globėjų ar įtėvių, bet pavienių klaidų ir pasyvumo nevertino kaip užkertančių kelią byloje priimti galutinį sprendimą.
Teismas priminė, jog įvaikinimų bylų duomenys yra nevieši, neskelbiamas nei sprendimas, bei rezoliucinė jo dalis.
Apeliacinio teismo verdiktą teoriškai galima apskųsti Aukščiausiajam teismui, bet tai padaryti neliko kam, buvę pretendentai į globėjus tokios teisės neturi.
Vaikas norėjo išvykti?
„Mergaitė savo nuomonės nepakeitė – labai nori, kad pora iš Naujosios Zelandijos ją įvaikintų, nori turėti šeimą“, – apie devynmetės apsisprendimą portalui lrytas.lt prieš kelias savaites buvo pranešusi Kauno vaikų globos namų direktorė Elena Trimonienė.
Antradienį direktorė patvirtino, jog mergaitės noras nepasikeitė, todėl įtėviais turėjo būti pripažinti naujazelandiečiai.
Pora iš Naujosios Zelandijos – ne vienintelė, kuri buvo pareiškusi norą įsivaikinti ar globoti mažametę.
Globoti vaiką siekė 49 metų alytiškė Renata Kantaravičienė, turinti erdvius, tvarkingus namus. Nepriekaištingos reputacijos Kantaravičių šeima yra užauginusi du vaikus, ugdytinį. Moters tvirtinimu, buvo daroma viskas, kad mergaitė nematytų kito kelio, tik gyvenimą Naujojoje Zelandijoje.
Mergaitės globėju norėtų tapti ir jos 26 metų brolis Arūnas Leščiauskas, šiuo metu gyvenantis Anglijoje.
Globos įstaiga ir vaiko teisių apsaugos specialistai tvirtina, kad tarp vaiko ir McClymonų yra užsimezgęs glaudus ryšys, jis nori vykti į jų šalį, tačiau R.Kantaravičienė ir A.Leščiauskas pateikia kitokį vaizdą.
Portalo šaltiniai antradienį tvirtino, kad R.Kantaravičienės galimybės tapti globėja rimtai net nebuvo svarstomos.
Vaikas pramoko angliškai
Bendrauti su sutuoktiniais iš užsienio mergaitei buvo sudarytos geresnės galimybės nei su kitais pretendentais.
Mažametė dažnai bendravo su zelandiečiais per programą „Skype“, susirašinėjo elektroniniais laiškais.
Pasak E.Trimonienės, nors bendraujama per vertėją, vaikas ir pats yra gerokai pramokęs angliškai.
„Mergaitė labai imli, pokalbių metu daug ką supranta ir be vertėjo. Norėčiau paprašyti Lietuvos gyventojų ne kritikuoti, o patiems tapti vaikelių įtėviais arba globėjais. Tada jiems nereikės važiuoti į užsienį“, – ragino globos namų direktorė.
Bendravimas staiga nutrūko
Pasak R.Kantaravičienės, jos bendravimas su mergaite buvo netikėtai nutrauktas – Kauno vaikų globos namų vadovė pareiškė, jog esą pats vaikas nenori susitikti.
Tokius žodžius pretendentė į globą pavadino melu – jai kalbantis su vaiku telefonu, jis nieko panašaus nesakė.
R.Kantaravičienė stebėjosi, kodėl mergaitei nebuvo sudaromos sąlygos bendrauti su galimais globėjais, artimaisiais.
Moteriai buvo uždrausta net pasivaikščioti su mažamete.
A.Leščiauskas tvirtino turintis vaizdo įrašą, kuriame sesuo sako nenorinti vykti į Naująją Zelandiją.
„Iš pradžių mano sesuo, kai gyveno su užsieniečiais Vilniuje, norėjo apsigyventi Naujojoje Zelandijoje.
O kai jie išvyko, po kurio laiko ji pasakė vyresniajai seseriai, kad nori likti Lietuvoje. Mes bendravome per socialinius tinklus ir aš turiu įrašą, kur ji pasakė man, kad nori likti Lietuvoje, jei čia atsirastų globėjai“, – kalbėjo A.Leščiauskas.
Brolis teigė, jog ir jis negali bendrauti su seserimi.
Tarnyba padarė klaidų
Iš aštuonių vaikų šeimos kilusiai mergaitei įtėvių pradėta ieškoti dar 2015 metais.
Mažametės tėvas yra miręs, o mamai apribotos motinystės teisės. Pasak vaiko teisių apsaugos specialistų, Lietuvoje neatsiradus norinčių ją įsidukrinti, nuo 2016 metų rugpjūčio užsiimta tarptautine įtėvių paieška.
Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog naujazelandiečių prašymo atmetimui įtakos turėjo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klaidos.
Pavyzdžiui, nebuvo susisiekta su užsienyje gyvenančiais mergaitės broliais.
Šiuo metu Lietuvoje veikia devynios akredituotos užsienio valstybių institucijos: keturios Italijos, po vieną JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos. Nuo 2005 metų užsieniečiai įvaikino 710 vaikų iš Lietuvos, iš jų 28 išvyko gyventi į Naująją Zelandiją.
