– Rengiate tarptautinį forumą, pavadintą „Pasaulis be universiteto“. Kaip vertintį tokį provokuojantį pavadinimą – tai abejonės universitetų reikalingumu ar, priešingai, tikėjimas, kad jie lems pasaulio ateitį?
– Teisingai sakote, kad tai provokuojantis pavadinimas, kuris siūlo apmąstyti, kam reikalingi universitetai, kokios jų funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje. Kai kada pamirštamos jau beveik tūkstantį metų universitetų skleidžiamos amžinosios vertybės, kurios yra istorijos kuriančioji jėga.
VU – priklauso seniausių Europos universitetų plejadai, mūsų Alma mater yra maždaug penkiasdešimties senųjų aukštųjų mokyklų organizacijos narė.
Už universitetus Europoje senesnė tik Romos bažnyčia ir kelios monarchijos, jie išsilaiko per epochas, išgyvena karus.
Tokį ilgaamžiškumą lemia universitetų skelbiamos vertybės. Tai akademinė laisvė, kritinis mąstymas, gilaus pažinimo siekis. Apie šias vertybes, kuriančias pasaulio ateitį, ir bus kalbama VU 440 metų sukakties proga rengiamame tarptautiniame forume.
Manau, kad universitetų reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje ne tik nenyksta, bet ir plečiasi, nes naujos technologijos atveria vis daugiau pažinimo galimybių, išlaisvina nuo rutinos, leidžia daugiau individualiai dirbti su studentais.
– VU 1979-iais surengtas 400 metų minėjimo jubiliejus buvo visos Lietuvos šventė, ugdžiusi tautinę savimonę, padėjusi suvokti lietuviams, kad jie gali didžiuotis kultūriniu paveldu. Kaip šiais laikais senos istorinės šaknys padeda VU kelti savo tarptautinį autoritetą?
– Sena istorija – vienas iš mūsų universiteto patrauklumo ženklų. Tačiau šiais laikais jaunimas daugiausia orientuojasi į studijų kokybę, o gilios praeities tradicijos, kultūringa aplinka – VU yra ir kultūros centras, turintis vertingą architektūros ansamblį – papildomi mūsų privalumai.
Universitetai – gana konservatyvios organizacijos, jiems nebūdinga greitai keistis, reaguoti į trumpalaikę madą, bet kartu reikia būti ir dinamiškiems, mokėti prisiderinti prie kintančių sąlygų, žengti koja kojon su šiuolaikinės visuomenės, kultūros raida.
Dabar svarbiausi mūsų tikslai – universiteto tarptautinimas ir studijų kokybės gerinimas. Rūpinamės, kad mūsų absolventai gebėtų kurti kuo didesnes vertes visuomenei. Na, o tarptautiškumo siekis nereiškia, kad norime visam pasauliui rengti specialistus. Tikslas kitas – aktyviai įsitraukti į pasaulinio mokslo mainų procesą.
Laikoma, kad 15-20 proc. užsieniečių ir dėstytojų universitetams reikia pritraukti norint gerai vykdyti savo nacionalinę misiją – parengti tarptautinėje aplinkoje gebančius sėkmingai veikti absolventus. Jau studijuodami jie turi pažinti įvairias kultūras, mąstymo būdus.
Juk konkuruojame ne palyginti siauroje buvusios Sovietų Sąjungos teritorinėje erdvėje, kaip švenčiant VU 400 metų jubiliejų, o pasauliniu mastu. Esame tarp 500 geriausių pasaulio universitetų pagal vieną autoritetingiausių reitingų.
– Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) paskelbė, kad pirmasis Lietuvoje pateko į geriausiųjų šimtuką. Gal imate atsilikti nuo VGTU?
– VGTU į šimtuką pateko tik pagal vieną studijų kryptį – civilinę, kitaip sakant, statybų inžineriją. Tačiau reikėtų pažiūrėti iš kokio skaičiaus universitetų parinktas tas šimtukas. Civilinė inžinerija – gana reta specialybė, ji dėstoma tik technologijos aukštosiose mokyklose ir dar anaiptol ne visose.
Tuo tarpu VU pateko į pirmąjį penkiašimtuką iš reitinguotų maždaug 25 tūkst. aukštųjų mokyklų. Vadinasi, esame tarp 2 proc. geriausių pasaulio universitetų.
Žinoma, universitetams reikia save reklamuoti, pasigirti, kur įmanoma. Reitingai tarnauja aukštųjų mokyklų rinkodarai, bet nėra savitiksliai. Kai patekome tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, labai išaugo užsieniečių susidomėjimas, padaugėjo klausiančių apie galimybes pas mus studijuoti ir atvyksta vis daugiau užsienio studentų.
Kita vertus, aukšta vieta reitinguose skatina dar labiau pasitempti.
– Gal ateityje VU paklius ir į pirmąjį universitetų šimtuką?
– Vieta reitinguose labai priklauso nuo aukštosios mokyklos finansinių išteklių. Pirmojo šimtuko universitetai – milijardieriai, jų biudžetai siekia bent pusę milijardo dolerių ar eurų.
VU pagal savo finansines galimybes užima labai garbingą vietą. Vienam mūsų studentui ar dėstytojui tenka gerokai mažiau lėšų palyginti su reitingų kaimynais pagal biudžetų mastais. Jeigu pirmojo šimtuko universitetai turėtų tiek pinigų, kiek mes, dar pažiūrėtume, ar jie neatsidurtų žemiau mūsų.
Galiu drąsiai tvirtinti, kad dirbame efektyviau negu daugelis garsių užsienio universitetų.
– Užsiminėte apie vertingą paveldą – VU senųjų pastatų ansamblį. Ar dar ketinate juos gražinti, tęsti restauravimą?
– Unikalus mūsų universiteto istorinių pastatų ansamblis – viena turistų lankomiausių Vilniaus vietų. Tai milžiniški srautai, šiek tiek net nudėvintys VU aplinką. Bet šis ansamblis – mūsų ir visos Lietuvos pasididžiavimas, jo maketas įrengtas Briuselyje visas ES šalis pristatančiame Europos parke, todėl skatiname turizmą.
Tęsiame ir restauravimą, bet dabar daugiausia lėšų reikia gerai pastatų ansamblio būklei palaikyti.
Šiuo metu restauruojame labai vertingų senovinių gaublių kolekciją. Prie šio darbo prisideda ir mecenatai, ir mūsų darbuotojai. Netrukus ši kolekcija bus restauruota ir eksponuojama. Tai viena iš mūsų 440 metų sukakties dovanų Lietuvai.
Išvis VU gimtadienio proga mes nelaukiame dovanų, o patys norime jas teikti visuomenei. Vyks šimtai atvirų paskaitų, kultūrinių renginių.
Numatėme dovanų ir savo bendruomenei – šiais jubiliejiniais metais 200 tūkst. eurų skirsime šimto socialiai remtinų studentų stipendijoms.
