400 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namą Kauno Šančių rajone ir nebaigtą statyti namą Kaliningrado srityje 27 metų dukteriai padovanojęs pensininkas šiuo metu yra benamis.
Infarktas, cukraligė, širdies ir kraujagyslių ligos, akmenligė – tik dalis sveikatos problemų, ištikusių vyrą, kuriam pripažinta vidutinė negalia.
„Mano pajamos – šiek tiek daugiau nei 200 eurų per mėnesį, iš jų 150 eurų išleidžiu vaistams. Santaupų neturiu – už 10 eurų išsinuomojau seną medinį garažą, kuriame laikau savo mantą“, – „Lietuvos rytui“ guodėsi pensininkas.
Pakaunės krašto gyventojai jam leido laikinai apsigyventi sodyboje, kurią jis prižiūri, kiek leidžia jėgos.
Netrukus daugiavaikiam tėvui galbūt teks persikelti į kitą Kauno rajono sodybą. Bet laikina tikriausiai bus ir ši stotelė.
Vyras prisipažino, kad jo ateitį gaubia migla. Jis nežino, kur ieškotis nuolatinio būsto, nes nuomai pinigų neužtenka.
Prieš keletą dešimtmečių kaunietis buvo pasiturintis – sovietmečiu dirbo aukštos kategorijos mechaniku ir laikrodininku, o atkūrus nepriklausomybę ėmėsi verslo, nuomojo įmonėms statybinę techniką.
Šančiuose erdvų būstą įsirengęs vyras įsigijo ir 100 kvadratinių metrų ploto nebaigtą statyti namą, esantį Kaliningrado srities Pionerskio mieste, prie pat jūros.
Pastogės vyras neteko po skyrybų su antrąja žmona ir teismų maratono su dukterimi, kuriai dovanojo brangų nekilnojamąjį turtą.
Jauna moteris yra sukūrusi šeimą ir šiuo metu gyvena Norvegijoje – ji turi nuosavą namą, įsigijo prabangų automobilį BMW.
Vyriškis iš pirmos santuokos turi tris, o iš antros – keturis vaikus.
Per teismą jam nepavyko panaikinti turto dovanojimo sutarčių, o procesą laimėjusi duktė kreipėsi į antstolį dėl tėvo iškeldinimo iš Šančiuose esančio būsto.
Dukra apie tėvą atsiliepia tik neigiamai – nuo vaikystės ji su dviem seserimis yra patyrusi didelę skriaudą.
„Kad ir koks, jos nuomone, tėvas būtų blogas, būtų neteisinga jį išvaryti. Juk dukra iš jo gavo du namus“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino pensininko advokatas Laimutis Jankauskas.
Kauno apylinkės teisme dar nebaigta nagrinėti kita byla – pateikęs ieškinį dėl leidimo name gyventi iki gyvos galvos, tėvas prašo įpareigoti vyriausią dukterį kiekvieną mėnesį jo išlaikymui skirti 450 eurų. Tačiau duktė namą Šančiuose jau pardavinėja.
Tėvo tvirtinimu, svarstant bylą dėl dovanojimo nuginčijimo dukra neprieštaravo, kad jis iki mirties gyventų Šančiuose esančio namo dalyje, – tai užfiksuota ir posėdžių protokoluose. Bet laimėjusi teismus ji persigalvojo.
Kaunietis aiškino, kad teisinės išlaidos ir namo statybos Kaliningrade įklampino jį į dideles skolas.
Susitarti geruoju su dukterimi jis nesitiki, kaip ir sulaukti pagalbos iš kitų vaikų.
Jauniausias sūnus, kuriam dabar 19 metų, kol kas gyvena tame pačiame name Šančiuose – sesuo taikos sutartyje pasižadėjo broliui sumokėti apie 17 tūkst. eurų, kai parduos šį namą.
Nuo vaikystės lydi kartūs prisiminimai
Su tėvu teismuose kovojusi emigrantė tvirtino, kad jis nuo vaikystės išnaudojo ją ir dvi jos seseris versdamas atlikti sunkius darbus.
„Jei ką nors padarydavome blogai, visada būdavome nubaustos – mums buvo tampomos ausys, nuo sukimo jos įplyšdavo. Klūpodavome ant žirnių, gaudavome lupti diržu, jis mus plakdavo ir rykšte. Išgėręs tėvas nuolat būdavo agresyvus – slėpdavomės nuo jo savo kambariuose. Jis mus sumušdavo – niekam mokykloje nesiskundėme, nes toks gyvenimas mums atrodė normalus, manėme, kad visi žmonės taip gyvena“, – prisiminė kauniečio duktė.
Motinai išvykus dirbti į užsienį vaikai liko gyventi Kaune su tėvu. Jo tikslas skiriantis buvo išlaikyti visą turtą savo rankose. Todėl jis ir dovanojo namus vyriausiai dukrai.
Merginai ištekėjus tėvas būdamas neblaivus ją ir jos vyrą terorizuodavo, atjungė elektrą, o vėliau – ir šildymą.
Kaunietė su vyru išėjo iš namų ir išsinuomojo būstą, o jaunėlėms dukterims tėvas ant šaldytuvo uždėjo spyną – lepino tik jauniausią sūnų.
