Programa suskirstyta į šešias dalis: didesnį visuomenės įgalinimą, ekonominių santykių perkūrimą, socialinio teisingumo užtikrinimą visiems, darnią plėtrą, Lietuvos vaidmuo ES ateities ir užsienio politikai bei Lietuvos saugumas.
V.Andriukaitis pristatė ir savo komandą – joje ir dabartinė Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Yra Lietuva, yra jos žmonės, ne statistiniai vidurkiai, ne. Yra širdys, yra tai, kas vienija mus, spalvos, įsitikinimai, jausmai, yra tai, kas taip paprasta. Lietuva gali suburti tuos žmones, atsisukti į juos, grąžinti juos į politiką, su žmogišku veidu. Lietuva gali sutarti, kad ji renka aukščiausią pareigūną, vieną iš mūsų visuomenės, vieną iš tokių pačių žmonių, vieną, kuris nėra ekscelencija. Turime sutarti, kad demokratinėje valstybėje mes turime grąžinti galią žmonėms“, – kalbėjo V.Andriukaitis.
„Šiandien tokia kukli, bet manau, kad visa apimanti programa vadinasi „Lietuva gali“, kaip pasiūlymas mums, kaip atsakas tiems, kurie netiki, kad Lietuva gali“, – susirinkusiems sakė V.Andriukaitis.
Kandidatas pabrėžė, kad programinės nuostatos dar nėra baigtinės, visuomenė dar gali ją papildyti, siūlydama savo idėjas.
Visuomenės įgalinimas
V.Andriukaičio programoje pabrėžiama, kad tik trečdalis šalies gyventojų mano, kad jų balsas yra vertingas, dalyvavimas rinkimuose, anot jo, yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje.
Norint drauge kurti valstybę, kandidatas į prezidentus siūlo išplėsti vietos savivaldos galimybes, įvedant tiesioginius seniūnų ir seniūnijų tarybų rinkimus. Taip pat siūloma vykdyti strateginius pasitarimus su piliečiais.
Siekiant užtikrinti vidaus saugumą, reikalingas deramas atlygis policininkams, ugniagesiams ir pareigūnams. Siūloma išplėsti ir profesinių sąjungų teises, užtikrinti lyčių lygybę, panaikinant ir bet kokį asmenų diskriminavimą, tarp jų ir LGBT, bei kitų pažeidžiamų grupių.
Ekonominių santykių perkūrimas
„Šiandieninis lėtas produktyvumo augimas Lietuvoje yra ne atsitiktinumas, o klaidingos ekonominės politikos padarinys“, – rašoma V.Andriukaičio programoje. Jo teigimu, dabartinė situacija netarnauja Konstitucijoje nurodytai tautos gerovei. Būtina, anot kandidato, bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstyti daugiau nei 30 procentų, iki 2023 metų tikintis, kad šis skaičius pakiltų iki 34-35 proc.
Šioje programos dalyje siūloma gerinti verslo ir darbo sąlygas visiems, neišstumiant iš rinkos smulkių ir vidutinių įmonių, skatinti investicijas, teisingai apmokestini gyventojų pajamas.
„Skurdžiai gyvenančioms šeimoms turėtų būti įvestas neigiamas pajamų mokestis. Taip pat siūlytina visiems taikyti fiksuotą ir kainų atžvilgiu indeksuotą neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris būtų taikomas ir išlaikytiniams (vaikams ir nedirbančiam sutuoktiniui). Gyventojų pajamos iš darbo galėtų būti apmokestinamos, iš jų atėmus socialinio draudimo ir privalomojo socialinio draudimo įmokas“, – rašoma programoje.
Taip pat pabrėžiama, kad būtina kovoti su stambaus masto mokesčių vengimu, išplėsti mokestinę bazę. „Turėtų būti naikinamos mokestinės lengvatos ir peržiūrimi kapitalo mokesčiai. Kitų ES valstybių narių pavyzdžiu turi būti nustatytas adekvatus, diferencijuotas ir visiems privalomas turto mokestis“, – teigiama V.Andriukaičio programoje.
Kandidatas taip pat siūlo stiprinti darbo santykių apsaugą, įtvirtinant visoje Europoje Sąjungoje bendrą minimalios algos standartą.
Socialinis teisingumas
Lygios visuomenės pasižymi geresne gyventojų fizine ir psichine sveikata, vidutine gyvenimo trukme, žemesniais nusikalstamumo rodikliais, aukštesniu švietimo lygiu ir bendrai geriau išvystytais žmonių gebėjimais. Dėl didesnio socialinio teisingumo laimi visi, rašo kandidatas.
V.Andriukaitis programoje rašo, kad būtina visiškai panaikinti vaikų skurdą Lietuvoje, užtikrinti kokybišką ir visuotinai prieinamą ugdymą, planuoja stiprinti ir mokytojo profesijos prestižą, pertvarkyti studijų finansavimą.
Kandidatas pabrėžia, kad būti reformuoti esamą pensijų pakopų sistemą. „Su buvusia alga susieta ir iš Sodros biudžeto mokama pirmosios pakopos indeksuota pensija turi būti mokama tik socialiniame draudime dalyvavusiems asmenims, kaip papildoma pensija virš nacionalinės. Antrosios pakopos pensijų sistema turėtų būti transformuojama į privačiomis įmokomis finansuojamą kolektyvinio dalyvavimo sistemą. Dabartinė trečioji pensijų pakopa turi būti palikta privačiai asmenų iniciatyvai ir neremiama mokesčių lengvatomis“, – rašoma kandidato programoje.
Darni plėtra
Šis programos skyrius skirtas efektyvių sprendimų klimato atšilimo stabdymui paieškoms. Kandidatas pabrėžia, kad turi būti pereinama prie atsinaujinančios energijos šaltinių, atsisakant iškastinio kuro pirmenybės. V.Andriukaitis nori skatinti ir aplinkai draugišką transportą, rūpintis miestų ekologija ir siekti sumažinti energetinį skurdą bent iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Dėmesys atkreipiamas ir į socialinės atskirties problemas šalies regionuose. „Skurdo mastai ir rizika kaimuose yra daug didesni nei miestuose. Tuštėjančios gyvenvietės bei kartų kaitos stoka sukelia valstybei daugybę socialinių ir ekonominių problemų“, – rašoma programoje. Išspręsti šias problemas bandoma teisingiau dalinant paramą ūkininkams, stiprinti kaimo bendruomenes, rūpintis biologinės įvairovės apsauga.
ES ateities kūrimas
„Efektyviausias kelias - kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami bendrais ES sprendimais. Deja, realybėje to trūksta. Sunkiai suvokiame, kad Lietuva yra čia, bet ir ES yra čia, kur mes šiandien gyvename ir dirbame – būtent Lietuvoje. Priešpastatyti Lietuvą visoms kitoms mūsų ES partnerėms yra trumparegiška“, – rašoma kandidato į prezidentus programoje.
Jo teigimu, penkiems ES scenarijams, Lietuva gali pasiūlyti dar vieną – tai būtų socialinės Europos įgyvendinimo scenarijus. Juo būtų reikalaujama, kad ES struktūrinių fondų parama būtų siejama su šalies narės socialinės padėties rodikliais, ES bendras biudžetas būtų formuojamas ne mechaniškai.
Dalyje apie užsienio politikos gaires, yra užsimenama ir apie tai, kad Lietuva per ilgą laiką tapo žinoma „kaip vieno klausimo valstybė“. „Toks užsienio politikos susiaurinimas apriboja šalies galimybes įsitraukti į svarstymus, kaip išspręsti bendresnes tarptautinės politikos problemas. O jos vis labiau aštrėja – tiek Europoje, tiek visame pasaulyje“, – rašoma programos tekste. Tekste pabrėžiama, kad Lietuva nebegali likti įvykių nuošalyje.
Politika Rusijos atžvilgiu
Kandidato akimis yra būtina sustiprinti transatlantinę partnerystę, įgalinti veiksmingą kaimynystę su Baltijos ir Šiaurės šalimis.
Kandidatas pabrėžia, kad yra būtina pagyvinti santykius su Lenkija.
Rinkimų programoje santykius su Rusija V.Andriukaitis apibrėžia taip: „Bet koks visavertis dialogas su šia kaimyne gali prasidėti tik tada, jei ji pradės rodyti pagarbą tarptautinei teisei ir demokratijos vertybėms, – ir priduria, kad ekonominės sankcijos turi būti taikomos ir toliau, plečiant bendradarbiavimą su pilietine visuomene: – Klaidinga save izoliuoti arba vartoti agresyvią perteklinę retoriką.“ V.Andriukaičio programoje įvardijamas ir noras atkurti santykius su Baltarusija, suteikti naują impulsą Rytų partnerystei su Ukraina, Sakartvelu ir Moldova.
Lietuvos saugumas
Kalbėdamas apie saugumo situaciją šalyje ir Baltijos regione V.Andriukaitis pabrėžia, kad būtina ir toliau vykdyti Lietuvos įsipareigojimus NATO.
„Turime išlaikyti 2018 m. pasiektą 2 proc. nuo BVP gynybai skiriamų lėšų ribą bei subalansuotą ilgalaikį atsaką kylančioms saugumo grėsmėms ir iššūkiams atremti. Kartu būtina nepriešinti gynybos finansavimo ir Lietuvos piliečių socialinės atskirties problemų sprendimo“, – pabrėžiama kandidato programoje.
Jis taip pat siūlo ir toliau stiprinti patriotiškumą ir valią ginti valstybę, plėtoti Lietuvos gynybos pramonę, išlaikyti privalomąją pradinę karo tarnybą ir personalo rezervo rengimą.
Pažadai ir įpareigojimai kitoms valdžios institucijoms
Kandidatas V.Andriukaitis savo programoje įvardijo ir aiškias bei tikslias užduotis, kurių jis, jei taps šalies vadovu, reikalaus iš Vyriausybės, Seimo ir savivaldybių.
Per dvejus metus po laimėtų prezidento rinkimų V.Andriukaitis žada nemokamą ir kokybišką gydymą ir vaistus žmonėms nuo 75 metų.
Per trejus metus – nemokamas mokslas gerai besimokantiems studentams kolegijose ir universitetuose, kai gerai besimokančiųjų balai nuo 7 iki 10, vaikų skurdo panaikinimas.
Per ketverius metus V.Andriukaitis žada nemokamas profilaktinės ir prevencijos programas vaikams, nėščiosioms ir pensininkams, siuntimų pas specialistus sistemos panaikinimas dispanserizuotiesiems.
Per penkerius metus kandidatas žada programinėmis nuostatomis paremtos mokesčių reformos įdiegimas, nemokamas internetas kaimui ir provincijai, spartesnis pensijų didinimas ir išsami pensijų reforma, viešojo sektoriaus reforma ir investicijų į socialinius tikslus plėtra, skurdo sumažinimas bent trečdaliu ir visų Konstitucijoje numatytų Tautos gerovės reikalavimų įgyvendinimas.
Reitinguose trejetuko nepaveja
V.Andriukaitisi gana ilgai delsė pasakyti savo sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose. Paskutinės visuomenės nuomonės apklausoje V.Andriukaitis liko ketvirtas, aplenkė filosofą Arvydą Juozaitį.
Tačiau iki pirmo trejetuko jam gana toli: visuomenė labiausiai palaiko ekonomistą Gitaną Nausėdą (23,5 proc.), antroje vietoje – Ingrida Šimonytė (22 proc.), trečioje – Saulius Skvernelis (18,4 proc.). V.Andriukaitį kovo mėnesį palaikė 4,7 proc. apklausos dalyvių.
Prezidento rinkimai rengiami gegužės 12 dieną.
