Prezidentinių debatų aptarime pirmadienį vakare dalyvavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Tarptautinių santykių ekspertas, VU TSPMI dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius, diplomatas Vytautas Plečkaitis ir gynybos ekspertas Ignas Stankovičius. Ekspertų diskusiją moderavo Ginas Dabašinskas.
Namų darbai – neatlikti
Gynybos ekspertas I.Stankovičius negailėjo kritikos dėl neatliktų namų darbų. Pasak I.Stankovičiaus, debatų metu trūko pasisakymų apie saugumo, gynybos ir hibridinių grėsmių klausimus.
O bendrą debatų atmosferą ekspertas apibūdino kaip „klampią, pilką, vienintelės kibirkštėlės kelios – tai pasišaudymas tarp gerbiamo Gitano Nausėdos ir Sauliaus Skvernelio“.
„Mano supratimu, kandidatai neturėjo paruošę tose srityse namų darbų – tai yra žinios, kuria, nepriklausomai kokį klausimą užduoda vedėjas, visada galima statyti tiltelius ir pereiti prie to, ką tu nori pasakyti.
Ekspertai pasakė, kuo kiekvienas kandidatas panašus į D. Grybauskaitę
Namų darbai buvo nepadaryti. Gali rinktis kandidatus tada, kada tu matai, kaip reaguoja žmonės į jiems aktualius klausimus. Saugumo klausimai, gynybos klausimai priklauso nuo valstybės vidinės nuostatos, o taip išeina, kad mes viską išspręsime dalyvaudami misijose.
Misijose mes galime tikėtis tam tikro lojalumo iš mūsų kolegų – NATO ar Europos Sąjungos (ES) narių. Bet jei nebus bendros nuostatos gintis ir būsime susiskaldę, tai gimsta negeras įtarimas, kad kol kas kandidatai į prezidentus apie tai negalvojo“, – prezidentų pasisakymus komentavo gynybos ekspertas.
Trūksta pokyčių ir konkretumo
Diplomatas V.Plečkaitis atkreipė dėmesį, jog iš to, ką ir kaip kalbėjo kandidatai į prezidentus, „susidarė įspūdis, kad Lietuvoje ko gero niekas nesikeis“.
„Jie lyg ir viską tęs tai, kas buvo. Kita vertus, viskas buvo labai aptaku ir žiūrovas buvo didvyris, jei iškentėjo tas dvi valandas.
Neįvardinta nei viena pavardė. Pavyzdžiui, jei tu būsi prezidentu, kas bus tavo užsienio reikalų ministras.
Nepaminėta tokia diskusija, kuri verda visuomenėje, ar užtenka 2 proc. gynybai, ar reikia daugiau. Ar mums palaikyti daugiau ES koncepciją, ar mes labiau europiečiai, ar proamerikiečiai. <..> Netgi apie Lenkiją nieko nepasakėme, apie Latviją tuo labiau“, – taip debatus vertino diplomatas.
V.Plečkaitis taip pat kritikavo trijų lyderiaujančių kandidatų išskyrimą.
„Nėra teisinga atskirti tik tris kandidatus, kurie jau seniai figūruoja. Dabar, kai yra tie tikrieji debatai, kai žinomi visi kandidatai, pavyzdžiui, Vytenio Andriukaičio arba Arvydo Juozaičio dalyvavimas įneštų tam tikrų vėjų, galbūt net išjudintų kitokiems pasisakymams“, – pastebėjo V.Plečkaitis.
Permainos nežadamos ir užsienio politikos srityje
Politologas, tarptautinių santykių ir užsienio politikos ekspertas L.Jonavičius, vertinęs kandidatų užsienio politikos pozicijas, prognozavo, kad šiokių tokių pokyčių ir poslinkių tikėtis galime nebent premjero S.Skvernelio sėkmės atveju.
„Pirma mintis yra ta, kad nei vienas iš kandidatų nesitiki, kad užsienio politika padės laimėti šiuos rinkimus. Bendras vaizdas toks, kad užsienio politika neturėtų keistis, išrinkus bet kurį iš šitų kandidatų. Galbūt su dabartinio premjero tapimu prezidentu atsirastų šiokių tokių poslinkių, nes jis pristatinėjo savo idėjas radikaliausiai, pragmatiškiausiai.
Atskleidė, ko trūko prezidentiniuose debatuose: tik didvyris galėjo tai ištverti
Kas dar išsiskyrė bendrame kontekste, tai gerbiamos Ingridos Šimonytės visa linija buvo paremta vertybine pozicija. Žodis „vertybės“ buvo pastoviai pabrėžiamas tiek santykiuose su Baltarusija, tiek su JAV, tiek su visais kitais veikėjais.
Priešingai premjero Sauliaus Skvernelio pozicijos buvo ekonomizacijos, saugumizacijos, pragmatiško požiūrio. Gitano Nausėdos politika aptakiausia, tinkanti bet kokiai situacijai, jis pats pabrėždavo, kad reikėtų žiūrėti kiekvieną atvejį konkrečiai“, – teigė L.Jonavičius.
Vis tik, pasak politologo, proveržio per šiuos debatus nepavyko pamatyti nei vieno kandidato pasisakymuose.
Matyti ir tai, apie ką kandidatai nepagalvojo
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas akcentavo, kad šie debatai atskleidė ne tik pretendentų apmąstytas ir išgrynintas pozicijas, bet ir neapmąstytas bei dėmesio kol kas stokojančias politikos sritis.
„Sudalyvavome skaidrumo pratime, buvo daug skaidrumo akimirkų, galėjome suprasti, ką kandidatai mano įvairiais klausimais, nes iš atsakymų buvo galima matyti, ne tik ką yra pasiruošę daryti, bet ir apie ką galbūt dar nėra pagalvoję. <..> Aišku, kad teisinės valstybės temai galėjo būti skirta daugiau laiko.
Aiškiai išgirdome kandidatų pasisakymus apie teismus. Yra takoskyra tarp pono Sauliaus Skvernelio ir pono Gitano Nausėdos, ir ponios Ingridos Šimonytės. Norėčiau, kad jie šiek tiek daugiau dėmesio kituose debatuose skirtų, kaip jie planuoja įtraukti visuomenę į pokalbį apie valstybę. Labai norėčiau išgirsti, ką jie mano apie pranešėjų apsaugą, kaip paskatins šito įstatymo įgyvendinimą“, – sakė S.Muravjovas.
I. Šimonytės atsakymas į S. Skvernelio klausimą privertė salę ploti ir kvatoti
Lygino ir su Dalia Grybauskaite, ir su Valdu Adamkumi
Lyginant kandidatų siūlomą ir dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės įgyvendinamą užsienio politiką, ryškiausia paralelė, anot L.Jonavičiaus, matoma tarp D.Grybauskaitės ir I.Šimonytės.
Susiję straipsniai
„Labai akivaizdu, kad ponia Ingrida Šimonytė yra artimiausia kandidatė dabartinei linijai visais klausimais: Baltarusijos klausimai, JAV klausimai, Europos klausimai.
Saulius Skvernelis galbūt visgi yra toliausiai, bet galbūt net ne skirtingų politinių tikslų prasme, bet jų pasiekimo būdų prasme“, – užsienio politikos aspektus komentavo L.Jonavičius.
Tuo tarpu V.Plečkaitis G.Nausėdą dėl jo laikysenos sulygino su Valdu Adamkumi. Šią poziciją palaikė ir I.Stankovičius.