L. Linkevičius – apie refrendumą dėl dvigubos pilietybės turi dvi žinias: vieną blogą, kitą gerą

Jau po mėnesio visi keliausime prie balsavimo urnų ir rinksime ne tik būsimąjį šalies vadovą, tačiau ir pareikšime valią referendume dėl dvigubos pilietybės.

Linas Linkevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Linas Linkevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Linas Linkevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Linas Linkevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dalia Henke<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalia Henke<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-04-10 21:57

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi bei Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke Dalia Henke.

– Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa ir paaiškėjo, kad referendume ketina dalyvauti 74 proc. apklaustųjų. Tačiau Konstitucijos pakeitimui, dvigubai pilietybei, pritaria tik 47 proc. Akivaizdu, kad skaičiai nėra pakankami, jei norime pakeisti Konstitucijos straipsnį. Ponia Henke, tiek jus, tiek kitus užsienyje gyvenančius lietuvius, gąsdina tokie skaičiai?

D.Henke: Mane gąsdina tai, kad ne apie dvigubą pilietybę eina kalba, o apie pilietybės išsaugojimą. Ir tai yra esminis žiniasklaidos ir viešuosiuose ryšiuose pokytis. Tai esmė – tą, ką žmonės gavo gimimu, galėtų išsaugoti išvažiavę į Europos Sąjungos, NATO ir EBPO šalis. Tai yra esminis skirtumas ir reikėtų apie tai kalbėti. Ir skaičiai keisis tada.

– Bet tokie skaičiai jūsų turbūt netenkina?

D.Henke: Todėl, kad problema tiesiog neišsispręs. Vadinasi, ją vis vien reikės spręsti – ar kartoti referendumą, ar kitais būdais. Dabar koncentruojamės, kad gegužės 12 d., tikiuosi, liko 4 savaitės, žmonės išgirs tuos atsakymus į neatsakytus klausimus, nesusipratimus ir mitus. Gal tie 47 proc. ir pasikeistų, jeigu būtų pakankamai informacijos viešojoje erdvėje.

Beje, ir iš valstybės vadovų lūpų turėtų išeiti tokia informacija ir ką reiškia pilietybės išsaugojimas valstybei, nes valstybei reikalingi piliečiai. Taip pat iš partijų vadovų, Seimo narių, ministrų visų. Gerbiamas ministras L.Linkevičius yra tas, kuris ir tiki tuo, lankosi bendruomenėse ir gyvus žmones susitinka, gyvenančius ne Lietuvoje.

– Ministre, kaip jūs reaguojate į tuos skaičius? Konstitucijai pakeisti reikia apie 1,3 mln. balsų.

L.Linkevičius: Dvi žinios: viena bloga, kita gera. Bloga ta, kad referendumo kartelė taip aukštai užkelta, kad sudėtinga yra išpildyti. Matom pagal statistiką, čia tokia nelabai optimistinė žinia. Bet gera žinia ta, tikiuosi ji ir bus patvirtinta, kad dauguma pasisakys už pilietybės išsaugojimą ir tai bus signalas, moralinis įpareigojimas politikams, Seimo nariams, kandidatams į prezidentus ir visiems, kuriems svarbūs tie dalykai, kad reikia spręsti.

Dabar jei neišspręsim šio referendumo metu, rankų nenuleisim, ir toliau kartosim šitą pratimą. Sklaida didėja, suprantančių žmonių daugėja. Viena iš suprantančių problemų, jų yra daugiau – aktyvumas, kad žmonės daugiau ateitų, apskritai pasakytų kažkokią nuomonę.

Tas neaktyvumas truputį baugina, nes reiktų truputį daugiau reikštis gyvenime ir reikšti savo nuomonę visais klausimais ir šiuo taip pat. Tikiuosi, kad mes išmoksim pamokas, eisim toliau tol, kol laimėsim. O laimėsim jau ir tuo, kad dauguma, tikiu, pasisakys už pilietybės išsaugojimą.

– Bet jūs jau dabar kalbate, kad gali būti rengiamas antras referendumas. Jūs jau laidojate šį?

L.Linkevičius: Aš nelaidoju, tik sakau objektyviai pagal situaciją. Ta statistika ir sociologiniai tyrimai – negalim jų ignoruoti ir apsimesti, kad viskas labai gražiai vyksta. Sunku, bet nepaneikit, jeigu dauguma pasisakys, tai irgi yra gera žinia.

Kaip besibaigtų, mes eisim tolyn, kol išspręsim šį klausimą, nes jis yra svarbus Lietuvai, kiekvienam žmogui. Čia ne tik sparnuotos frazės ar poezija, kai sakom: kiekvienas lietuvis mums svarbus. Bet pagalvokim, mūsų 3 mln. nepilnai, čia dabar grįžta šiek tiek daugiau nei išvažiuoja, džiugu, bet apie milijonas išvažiavę.

Nėra tokia didelė mūsų tauta, kad mes skirstytume ją į ateivius, išeivius, pavydą demonstruotumėme. Kiekvienas žmogus yra reikalingas ir tas žmogus turi pajausti, kad jis reikalingas Lietuvai. Čia proga 101-ais nepriklausomybės metais apie tai priminti ir drąsiai pažvelgti į šitą situaciją, be kažkokio dvigubo dugno. Niekas čia nieko neprašo, kažkokių skolų neturim, tėvynę turim vieną, kur begyventumėm. Gal proga būtų tą pademonstruoti.

– Ponia Henke, kaip jums mintis, kad mes jau kalbame apie dar vieną referendumą?

D.Henke: Koncentruojamės į gegužės 12 d. Lietuva kaip motina mums ir vaikai pabirę po pasaulį ir reikia tuos lietuvius, pabirusius po pasaulį, bent jau išlaikyti piliečiais. Ir tikrai turėtume pasekti mūsų kaimynų lenkų pavyzdžiu.

Lenkų yra 16 mln. piliečių gyvenančių užsienyje ir 40 mln. šalyje. Jie sako: mums nesvarbu, lenkai kokias pilietybes turi, svarbiausia, kad jie turėtų Lenkijos. Vadinasi, kad lietuvis svarbiausia turėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę, nesvarbu, kur jis gyvena.

Dabar eina kalba tik apie lietuvius, išvykusius po 1990 m. Apie tuos, kurie gal Baltijos kelyje prieš 30 metų stovėjo, gynė Lietuvos Seimą ir televiziją – būtent apie tą žmonių grupę. Nes iki 1990 m. išvykę lietuviai turi galimybę išsaugoti, jų vaikai ir vaikaičiai. Tai yra žmonių grupė, kuri Lietuvai, kaip piliečiai, reikalingi bet kuriuo atveju.

– Bet ar neskamba keistai, kad mes jau iš karto svarstome apie dar vieną referendumą? Galbūt tas nepavyks, dar vieną rengsime.

L.Linkevičius: Būtų keista, jei nesvarstytume objektyviai situacijos. Jeigu dabar sakytų, kokie čia naivuoliai, apie ką čia kalbate. Mes dabar kalbame apie gegužės 12 d. ir turime laimėti bent jau teigiama žinia. O jeigu nepakaks to barjero įveikti, vis tiek toliau dirbsim. Čia nėra ruošimasis pralaimėti, jeigu taip norite formuluoti klausimą, čia tiesiog tikėjimas pergale, kuri vis tiek ateis.

– Ar valdžia, Vyriausybė viską padarė? 230 tūkst. tam skirti – kas už juos buvo padaryta? Labai daug neaiškumų, patys žmonės dar nežino iki galo, dėl ko balsuoti reikės.

L.Linkevičius: Pakalbėsiu apie mūsų užduotį. Užsienio reikalų ministerija turi skleisti tą žinią tarp tų, kurie gyvena užsienyje. Jeigu 2016 m. buvo užsiregistravę 19 tūkst. balsuoti – tikrai nedidelis skaičius. Dabar kas dieną žiūrim, čia kaip toks azartas, kaip šįryt patikrinom – 27,5 tūkst. ir tikiuosi, kad pasieksime du kart daugiau negu buvo.

Mes turime paskleidę informaciją mūsų tinklapyje, „Facebook“, „Globalios Lietuvos“ tinklapyje, galima labai lengvai susirasti informaciją. 900 tūkst. pasiekė ši informacija, 70 tūkst. pasidalino, paskleidė kitur. Ta plėtra vyksta, per „Facebook“ rašyta, yra įvairūs klipai, kurie cirkuliuoja, kur Andrius Mamontovas, Jurgis Didžiulis, Ričardas Doveika, Benediktas Vanagas ir kiti. Tas irgi kažkiek atsiliepia. Į tai žiūriu, kad sklinda žinia geriau negu anksčiau. O ar pakanka, matyt, niekada nebus per daug.

– Buvo galima padaryti daugiau?

L.Linkevičius: Be abejo, gal ir turėjo būti padaryta daugiau. Bet dabar susitelkim ir padarykim tai, kas įmanoma. Liko 32 dienos, tikrai visai nedaug. Bet tuoj finišo tiesioji. Mes turime sparčiau finišuoti ir emocinio impulso tikrai reikia, kad visi suvoktų, kad čia darom gerą darbą.

Nepamirškite, kai rinkome idėją Lietuvai, laimėjo ši idėja pirmą vietą. Tai nebuvo kažkoks referendumas ar įpareigojimas, bet moralinis priminimas. Žmonės tikisi, tai neignoruokim.

D.Henke: 10 metų jau apie tai kalbam ir galų gale kulminacija gegužės 12 d. Ir tuo pačiu ta pilietybė yra kaip raktas žmogui, grįžta iš užsienio būtent į Lietuvą. Nereikia to nuvertinti, nes žmonės tikrai, kai 2 pasai ant stalo guli ir gal net 3, ir vienas iš jų lietuviškas, jis tikrai greičiausiai pasirinks kelią namo.

Ir pilietybė jau vien dėl to yra svarbu. Kaip žinote, skaičiai rodo – išvažiuoja truputį daugiau negu grįžta lietuvių, tai be galo svarbus momentas. Svarbiausia, kad visi šalies vadovai tą įvertintų ir galų gale pasisakytų labai aiškiai ta tema, kad valstybei reikalingi piliečiai. Partijų vadovai, Seimo nariai, ministrai – kad šnekėtume, informuotume tautiečius, kurie darys tą sprendimą gegužės 12 d.

– Paskutiniais duomenimis, užsienyje gyvenančių lietuvių, užsiregistravusių dalyvauti referendume, skaičius nesiekia 30 tūkst. Tai neskamba kaip labai didelis skaičius. Ponia Henke, kodėl taip yra? Juk būtent užsienyje gyvenančius lietuvius labiausiai turėtų jaudinti šis reikalas.

D.Henke: Visų pirma, pasidžiaugsiu. Jau beveik papultume į Gineso rekordų knygą, nes tai yra 40 proc. daugiau negu rinkimuose 2016 m. Procentaliai žiūrint, tai jau labai gražus mūsų skaičius. Žinoma, pagal tai, kad 300 tūkst. Lietuvos piliečių oficialiai gyvena ne Lietuvoje, tai gal ir per mažai. Bet taip pat reikėtų atsakyti į klausimus.

Išryškėjo nesusipratimų, žmonės, kurie išsiregistruoja, deklaruoja išvažiavimą, dažniausiai net nežino, kad jie neprarado teisės balsuoti. Ir apie tai reikėtų šnekėti. Kai jis deklaraciją užpildo, gal turėtų būti didžiulė informacija, kad nesvarbu, kad tu kirtai Lietuvos sieną, tavo pilietiškos teisės neprarandamos. Taip pat norėčiau paminėti pašto problemą. Pietų Amerikoje gyvenantiems lietuviams, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, nesuvaikšto paštas.

– Jie negaus biuletenio ir negalės balsuoti?

D.Henke: Taip, jie negalės balsuoti arba turi atskristi į San Paulą iš Argentinos, Buenos Airių, kad galėtų balsuoti, dalyvauti rinkimuose ir išreikšti pilietišką valią.

– Ministre, kaip jums tai?

L.Linkevičius: Kiek galim, taisom situaciją. Papildomus punktus įsteigsim. Visus, kas yra piliečiai, kurie išvažiavo, deklaravo, kviečiam registruotis. Jeigu dels, tai nespės. Amerikoje 7 dienos, Pietų Amerikoje sunkiau, už tai nereikia laukti paskutinės minutės.

Nuo šalies priklauso tie dalykai. Kai kurie gal balsuos mūsų diplomatinėje atstovybėje, mes papildomas 5 vietas įsteigę – 3 Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Australijoje Melburne, taip pat ir Kanadoje Toronte bus. Tikrai bus gana patogu.

– Jūs galėtumėte duoti pažadą, kad visi, kurie užsienyje gyvenantys pageidaus, galės tai padaryti?

L.Linkevičius: Jeigu laiku sureaguos. Jeigu pradės rūpintis tuo likus 5 dienoms iki gegužės 12 d., tai nesuvaikščios laiškai, čia objektyvu.

– Bet biuleteniai iš Lietuvos spės nukeliauti?

L.Linkevičius: Tiek, kiek mes užsiregistravusių gausime paštu, jie visi gaus biuletenius. Tik reikia susirūpinti laiku, o ne paskutinę minutę.

– Ponia Henke, galbūt toks mažas skaičius rodo, kad tik mažai daliai reikia pilietybės išsaugojimo? Galbūt didžiajai daliai tai visai neaktualu?

D.Henke: Iš kitos pusės atsakyčiau į jūsų klausimą. Ne užsienyje gyvenančiam lietuviui reikalinga pilietybė, bet Lietuvai, Lietuvos piliečiams Lietuvoje reikalinga pilietybė. Nes nei vienas greičiausiai nežino, ar rytoj jūsų gyvenimo sąlygos taip nesusiklostys, kad jūs pats išvyksite į kurią nors Europos Sąjungos ar NATO šalį.

Nenoriu sakyti, nežiūrėkim būtinai į užsienio pusę – žinoma, mes gyvenam kiekviena diena ir leidžiame vaikus į lituanistines mokyklas, kurių yra 211 visame pasaulyje, sporto žaidynes rengiame, šokame, dainuojame ir visas tradicines šventes švenčiame. Tai yra viena žmonių grupė ir tada pajauti nostalgiją savo valstybei, Lietuvai, nes ji kaip mama. Bet kalbėkim apie tą milijoną ir daugiau reikalingų balsų – būtent Lietuvai reikalinga pilietybė.

L.Linkevičius: Aš sakyčiau net 30 tūkst., nes palyginsi, kiek buvo. Jau daug ir bus dar daugiau. Bet jie visi piliečiai, ir tie, kurie deklaravę, yra piliečiai. Jie jau turi pilietybę ir norėčiau į juos kreiptis, kad jie suvoktų, kad jie savo reikalus jau susitvarkė ar jų nepraradę, kad pasirūpintų tais, kurie neturi pilietybės, jie gi negali balsuoti, gal ir norėtų. Jiems rūpi, bet jie negali balsuoti dėl savęs – balsuos tie, kurie yra piliečiai.

– Kas liečia Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius, „Brexit“ chaosą – jūsų žiniomis, daug Lietuvos piliečių jau pasirenka Jungtinės Karalystės pilietybę ir dėl to atsisako Lietuvos paso?

L.Linkevičius: Yra ta dinamika ne tik dėl Lietuvos. Jungtinės Karalystės piliečiai dabar apskritai siekia gauti Europos Sąjungos pilietybę. Mūsų ta pati tendencija. Aš dabar neatsakysiu į tą klausimą, mintinai neatsimenu. Tik galiu pasakyti, kad padaugėjo susirūpinusių dokumentais. Supraskime, čia krūvis mūsų konsulinei tarnybai.

Jeigu potencialiai apie 200 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gali gyventi, tai gal ir nesirūpino, kad paso galiojimas pasibaigęs ir panašūs dalykai. Kai visi užplūsta konsulines įstaigas, tai po 4 mėnesius jiems reikia laukti. Bet manau, kad kaip nors išsispręs situacija. Kiek galėsim lanksčiai į tai žiūrėsim, tam įstatymų pataisos ruošiamos, kad mobilios konsulinės grupės galėtų dirbti, žmonės būti aptarnaujami kuo paprasčiau ir greičiau.

– Skamba lyg studentas paskutinę naktį prieš egzaminą – mėnuo tik beliko, o dar įstatymo pataisos tik ruošiamos.

L.Linkevičius: Įpročiai nesikeičia, žmonės įpratę tvarkyti savo reikalus paskutinę minutę, tai nieko nepadarysi. Taip jau yra.

– Ponia Henke, jūsų kolegos važinėja po Lietuvos regionus, aiškina Lietuvoje esantiems gyventojams, kas tai per referendumas ir dėl ko balsuoja. Žmonės žino apie tai?

D.Henke: Žmonės turi labai daug klausimų ir nesusipratimų, mitų, kurie tiesiog neatsakyti. Pagrindiniai – dėl mokesčių mokėjimo. Nemoka Lietuvoje mokesčių ir nori pilietybės. Bet mokesčiai nesusiję su pilietybe. Vokietijos pilietis, gyvendamas Lietuvoje, moka Lietuvai mokesčius – nieko bendro su pilietybe neturi.

Jeigu lietuvis gyvena Jungtinėje Karalystėje, jis moka toje šalyje, kur uždirbami pinigai. Ypač Europos Sąjungoje tai puikiai sureguliuota, kad nereikėtų ir ten, ir ten mokėti. Taip pat yra mitai dėl socialinės apsaugos draudimo. Jeigu jis nemokėjo, neturi draudimo, tai jis atvažiavęs iš Vokietijos susimoka grynais už savo kiekvieną stomatologijos paslaugą.

Dar yra karinė tarnyba. Esminis momentas yra pilietybės išsaugojimas būtent Europos Sąjungos, NATO ir EBPO šalyse gyvenantiems lietuviams, kurie pasiimtų tos šalies pilietybę. Vėlgi, NATO – mes jau 15 metų esame NATO erdvėje, tai taip pat reguliuojama įstatymais. Arba pensijos. Jeigu tu nemokėjai į pensijinį fondą, tu ir Lietuvoje negausi su pilietybe pensijos – tik toje šalyje, kur užsidirbai.

Į metus apie 1 tūkst. Lietuvos piliečių priversti atsisakyti ar jiems atimama Lietuvos pilietybė vien dėl to, kad jie kitų šalių pilietybes priversti paimti ar padaro tą sprendimą. Po „Brexit“, manau, kad Britanijoje gyvenančių lietuvių, kurie turės padaryti sprendimą, padaugės. Arba jie pakeis šalį.

L.Linkevičius: Žmonės ima kitos valstybės pasą dar ir todėl, kad jeigu ten gyvena, jiems tikrai labai sudėtinga spręsti įvairius klausimus. Jie tikrai nenori atsisakyti, bet pagal mūsų įstatymus tiesiog negali turėti dviejų pilietybių. Jie praranda tai, kas yra prigimtinė teisė, kurią gavo gimdami. Moraliai labai neteisinga, todėl raginčiau visus, kurie skeptiškai žiūri, dar kartą pagalvoti ir tą solidarumą pademonstruoti tautiečiams.

– Kelionės po Lietuvos regionus, miestelius, kalbėjimaisi su čia gyvenančiais Lietuvos piliečiais – tai daroma savanoriškai pagrindais. Kodėl valstybė tuo neužsiima? Šviesti valstybė turbūt turėtų?

L.Linkevičius: Turėtų ir aš tą sakau ir kolegoms, Seimo nariams. Ir šiandien kalbėjom, reikia iniciatyvinę grupę registruoti kuo greičiau, ta grupė turi veikti.

– Tai kas kaltas dėl tokios situacijos?

L.Linkevičius: Vangumas, gal apsukos tų, kurie turėtų tą daryti. Mes su Dalia darom, kiek galim, ir jūs darykit, jeigu pritariat.

– Ministrų kabinetas, Vyriausybė?

L.Linkevičius: Ministrų kabinetas irgi gali dalyvauti agitacijoje už ar prieš, jeigu kas galvoja. Mes, kaip ministerija, negalim agituoti, kaip buvo išaiškinta Vyriausiosios rinkimų komisijos, tai mes bent jau agituojam, kad ateitų. Yra visokių suvaržymų, bet manau, kad čia daugiau pasiteisinimai. Mes turime būti aktyvesni ir priekaištai visiems. Būkim visi aktyvesni.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.