Informacinis karas vyksta ir šiandien: pasitelkiami naujausi ginklai

Informacija – galinga jėga, kuri visais laikais buvo pasitelkiama ir karui. Informaciniai karai vyksta įvairiose srityse – politikoje, ekonomikoje, kultūroje, net socialiniuose santykiuose.

  Informaciniai karai vyksta įvairiose srityse – politikoje, ekonomikoje, kultūroje, net socialiniuose santykiuose.<br> 123rf. nuotr.
  Informaciniai karai vyksta įvairiose srityse – politikoje, ekonomikoje, kultūroje, net socialiniuose santykiuose.<br> 123rf. nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 15, 2019, 10:52 AM

Pagrindinis jų tikslas – daryti įtaką rinkėjų, politikų, net tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, NATO, Jungtinių tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ar Europos Parlamento sprendimams. Be to, informaciniais karais gali būti siekiama pakeisti žmonių dvasines ir moralines nuostatas, pažiūras ar įsitikinimus.

Vilniaus universiteto dėstytojas ir informacinių karų ekspertas Mantas Martišius sako, kad šiais laikais daugeliui žmonių pagrindiniu informacijos šaltiniu tampa internetas, todėl būtent jis yra išnaudojamas tokiam karui. Pasitelkiamos visos naujausios medijos, dažniausiai – socialiniai tinklai.

Draudimai nuo informacinio karo neišgelbės

Pasak M. Martišiaus, kažkas surenka informaciją, ją apdoroja, paruošia ir skelbia internete, todėl visa tai kažkam gali būti labai naudinga. Dėl to socialiniuose tinkluose gali nevaržomai plisti iškreipta, melaginga arba tik tam tikrus aspektus išryškinanti informacija.

Politologas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs, kad ją pažaboti yra sudėtinga. „Su draudimais nieko neišspręsi, nes teisine prasme drausti galima tiktai kažkokią aiškią dezinformaciją, smurto propagandą ir panašiai. Bet aš atkreipčiau dėmesį, kad vyksta savotiškas natūralus procesas. Auga mūsų jauna karta, kuri nebežino rusų kalbos, nebepatenka į tuos informacinius burbulus. Jeigu politine ir geografine prasme, mes iš sovietinės teritorijos išsivadavome prieš dešimtmečius, tai kultūrine prasme savotiškas išsivadavimas iš tokių priklausomybių, tokių teritorijų vyksta šiek tiek lėčiau. Bet jis įvyks savaime“, – mano N. Maliukevičius

Būdų pasiekti norimą auditoriją – daug

Tačiau M. Martišius perspėja, kad tie, kurie siekia paveikti auditoriją, visada atranda ir būdų, kaip ją pasiekti bei sudominti.

„Auditorija, kuri nemoka rusų kalbos, po truputį tampa vis labiau pilietiškai aktyvi. Rengiami specifiniai puslapiai, kurie yra iš principo išversti iš rusų kalbos į lietuvių kalbą tam, kad pasiektų tą auditoriją. Kai kurie iš jų žinomi – pavyzdžiui, Sputnik.lt – tai yra specifinis puslapis, kuris tarsi prisidengia, kad tai yra naujienos, patikimos žinios. Yra ir kitų, mažiau žinomų puslapių, kurie bando žvejoti auditoriją, kuri nelabai žino, nelabai susigaudo tam, kad turėtų tą auditoriją ir bandytų ją paveikti“, – kalba M. Martišius.

Ragina neprarasti budrumo

Ekspertai griežti – informacinis karas yra tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Mat toks karas dažnai vyksta virtualioje erdvėje, yra neatsiejamas nuo kibernetinių atakų, o šių tikslas – pasėti nerimą visuomenėje, priversti žmones abejoti, nepasitikėti ne tik vienas kitu, bet ir valdžia.

„Tai tiesiogiai kelia grėsmę valstybės suverenitetui, nepriklausomybei. Atjungus elektrą, sukėlus sąmyšį policijos tinkluose, užvaldžius užsienio reikalų ar saugumo sistemas galima sukelti chaosą šalyje ir įvesti vadinamus žalius žmogeliukus, daryti perversmą, užvaldyti legaliai mūsų išrinktą vadovybę. Ukrainos, Gruzijos patirtis rodo – informacinės atakos, netikros naujienos, chaosas visuomenėje, melas, viena kita kibernetinė ataka sutrikdanti ryšius ar portalų veiklą – žmonės nežino, kas vyksta ir tada ateina žmonės su ginklais ir jėga perima ištisus regionus“, – teigia Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

M. Martišius pridūrė, kad kol kas Lietuvoje, žiniasklaidos ir tarnybų dėka, turime gana gerą suvokimą, kas pasaulyje vyksta iš tiesų ir pakankamai neblogą imunitetą. „Bet užtenka atsipalaiduoti, užsimiršti, tapti kasdieniškais ir propagandistas įgaus tam tikrą pirmumą, iniciatyvą ir galės pateikti savo informaciją atsipalaidavusiai visuomenei“, – pabrėžia M. Martišius.

Specialistai sako, kad visuomenės imunitetas manipuliacijoms taip pat priklauso nuo pilietinės kultūros. Tam, kad žmonės patys mokėtų atskirti tikras naujienas nuo melagingų, galima būtų mokyklose įvesti specialius žiniasklaidos raštingumo kursus. Tada gyventojai jau jauname amžiuje išmoktų dar geriau skirti žurnalistiką nuo manipuliacijų ir taptų atsparesni informaciniam karui.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.