Tiesa, politologų teigimu, debatuose išryškėjo ir tie, kurie apie užsienio politiką neturi jokio supratimo ir kalbėjo visiems seniai žinomais ir girdėtais lozungais.
Išskyrė lyderius
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas naujienų portalui lrytas.lt kaip debatų lyderius išskyrė tris visuomenės apklausose dominuojančius kandidatus.
Anot jo, labiausiai nustebino prezidento posto siekiantis premjeras S.Skvernelis, kurio pasisakymai buvo patys konkrečiausi ir kokybiškiausi. Vis dėlto, įtarimų sukėlė kandidato į debatus atsinešti lapai, iš kurių didžiąją dalį atsakymų į klausimus jis tiesiog perskaitė.
„Tai sudarė įspūdį, kad jis nėra labai savarankiškai pasiruošęs šiems debatams ir naudojasi iš anksto galimai komandos paruoštais užrašais. Nors jo pasisakymų turinys buvo bene konkrečiausias ir tikrai labai kokybiškas, tas kalbėjimo stilius, neužtikrintumas savo kalba ir nuolatinis žiūrėjimas į užrašus sudarė skeptišką požiūrį, ar S.Skvernelis iš tikrųjų žino ir supranta, ką kalba“, – vertino T.Janeliūnas.
Jis pridūrė, kad G.Nausėdos ir I.Šimonytės pasisakymai buvo gana panašūs, tačiau pastaroji atsakymus dėliojo aiškiau bei turėjo konkretesnius argumentus pagal savo vertybinius principus, pavyzdžiui, kalbant apie nuostatas dėl Rusijos, Kinijos ar Lietuvos sąjungininkų.
Tuos pačius tris lyderius išskyrė ir politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius. Jis taip pat akcentavo S.Skvernelio puikų pasiruošimą debatams, tačiau pažėrė kritikos dėl atsineštų paruoštukų.
„Tie paruoštukai iš vienos pusės atrodė juokingai, nes jis vienintelis skaitė iš lapukų, bet, kita vertus, kas juose buvo parašyta, tai beveik viskas buvo kryptinga ir gerai paruošta. Klausimas tik pasitikėjimo S.Skverneliu, nes daugelis dalykų tuose paruoštukuose neatitiko to, ką jis anksčiau kalbėjo apie tą pačią Rusija ar Kiniją“, – įžvelgomis dalijosi jis.
Iškart po debatų viešojoje erdvėje pasklido kalbos, neva S.Skvernelis atsineštuose lapuose turėjo atsakymus į klausimus. Į S.Skvernelio turėtus lapus dėmesį atkreipė ir politologai. Debatus vedęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo nuomone apie šias kalbas.
„Dabar trumpai paaiškinu apie „Skvernelis žinojo klausimus“: Skvernelis dažniausiai skaitė užrašus, kuriuos rašė studijoje kitiems kandidatams kalbant. Jis visą laiką rašė. Skverneliui iš kraštų stovėjo Puteikis ir Šimonytė, todėl matė geriausiai. Kiek aš mačiau, jis neatsinešė jokių paruoštukų, turėjo tik užrašų knygelę.
Jokių klausimų, jokių užuominų, bent žodžiu daugiu nei nurodyta tv programoje, niekas negavo, negaus ir niekaip negalėjo susiveikti“, – pabrėždamas, kad nė vienas kandidatas ar jo atstovas klausimų ir neprašė, rašė E.Jakilaitis.
Trečiadienį apie šias kalbas pasisakė ir premjeras S.Skvernelis. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis išplatino pirmadienį vykusių debatų „paruoštuką“.
„Po truputį pradedu ruoštis rytojaus LRT debatams saugumo ir gynybos temomis. Klausimus, be jokios abejonės, aš žinau, atsakymus – juo labiau :) P. S. Pridedu jau legendomis apaugti spėjusį „paruoštuką“ iš pirmųjų debatų. Klausimas apie tai, ką pasakyčiau JAV Prezidentui Donaldui Trumpui“, – socialiniame tinkle rašė premjeras.
Kas atėjo nepasiruošę
Vertinant debatuose prasčiausiai pasirodžiusį kandidatą, politologų nuomonės išsiskyrė. T.Janeliūno nuomone, labiausiai pasiruošimo trūko europarlamentarui Valentinui Mazuroniui.
„Tiek jo kalbėjimo stilius, tiek turinys atrodė turintis labai mažai sąsajų su nuoseklia vizija ar bent jau įsivaizdavimu, kas yra užsienio politika. Buvo tiesiog labai sudėtinga suvokti, kaip jis apskritai įsivaizduoja pagrindines problemas. Kiekvienas atsakymas į klausimus buvo tipinis demagogijos rinkinys apie viską, bet ne apie tai, ko klausiama“, – komentavo T.Janeliūnas.
V.Valentinavičiaus įsitikinimu, prasčiausiai debatuose atrodė parlamentaras Mindaugas Puidokas ir filosofas Arvydas Juozaitis, kuriems pritrūko naujų, įdomesnių idėjų.
„Nestatau į paskutinę vietą Naglio Puteikio, nes jis yra daugiau artistas, nei kandidatas ir Valdemaro Tomaševskio, nes mes žinome jo tekstus, jis nesikeičia daug laiko ir visada kalba tą patį. Tuo tarpu šie du žmonės (M.Puidokas ir A.Juozaitis, - Aut.) yra nauji veidai ir galima būtų iš jų tikėtis kažko įdomesnio, bet nieko panašaus nebuvo.
A.Juozaitis savo kraštutinio nacionalizmo poziciją dėstė nelabai įdomiai, grįždavo prie absurdiškos minties, kad pagrindiniai Lietuvos partneriai turėtų būti latviai dėl to, kad mūsų gimininga kalba. M.Puidokas politine prasme išsakė pačių keisčiausių minčių ir, ko gero, labiausiai iš visų kandidatų užsiiminėjo pigiu rinkiminiu politikavimu“, – tikino politologas.
„V.Mazuronio pasirodymas tikrai labai blankus, bet iš jo aš nieko daugiau ir nesitikėjau. Jį dėčiau į tą stalčių, kuriame nėra jokių siurprizų ir matomas standartinis pasirodymas“, – pridūrė jis.
Pozicijos švelnėjo
Abu politologai teigė pastebėję kai kurių kandidatų pozicijų tam tikrais klausimais sušvelnėjimą lyginant su ankstesniais jų pasisakymais. Labiausiai keitėsi S.Skvernelio pozicija, ypač kalbant apie santykius su Rusija, Ukraina ir JAV.
„Bent jau Rusijos atžvilgiu jis nebedaro tų klaidų kalbėdamas, kad reikės suaktyvintį politinį bendravimą, žinoma, primindamas, kad techniniu lygiu tie klausimai vis tiek išlieka. Jis priminė, kad Rusija pažeidinėja tarptautinę teisę, kad yra sankcijos iš ES, JAV pusės ir niekas neketina šito keisti. Tas požiūris atitinka dabartinę mūsų užsienio politiką“, – sakė T.Janeliūnas.
„Vienas dalykas yra labai rizikingas, ką jis sakė dėl ypatingų santykių su Izraeliu. Tai nėra labai patrauklus dalykas, nes skamba labai radikaliai ir kaip nepagrįsta avantiūristiška pozicija, kuri išduoda norą bet kokia kaina įtikti JAV. Čia kvepia persistengimu“, – pažymėjo V.Valentinavičius. Tiesa, paprašytas įvertinti tokį kandidatų pozicijų sušvelnėjimą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė nieko blogo tame nematantis.
„Kandidatai bando prisitaikyti prie kintančios situacijos, nes jų kalbėjimas nėra kaip nekintanti dogma. Kalbėjimas yra siekiant susikalbėti su visuomene, kuri klauso, siekiant tos visuomenės dėmesio ir norint, kad jie būtų išgirsti“, – portalui lrytas.lt sakė L.Bielinis.
