Kritinis mąstymas – geriausia apsauga nuo informacijos „trolių“ ir sukčių

Gyvendami informacinėje visuomenėje esame tiesiog apgulti informacijos – ja mus maitina žiniasklaida, politikai, sprendimų priėmėjai, mūsų elektroninio pašto dėžutės kemšasi nuo komercinių pasiūlymų ir reklamos, dar daugiau žinių gauname ir jomis dalijamės per socialinius tinklus. Informacijos gausoje tik nedidelė dalis sudaro ta, kuri mums iš tiesų reikalinga ir naudinga – dažnai esame tiesiog bombarduojami informacinio šlamšto ir nė nesusimąstydami tampame informacijos bei finansinių sukčių potencialiomis aukomis ir bendrininkais.

 Politologas, Vytauto didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pastebi, kad netikra informacija geriausiai sklinda aptikusi tinkamą psichologinę terpę.<br> D.Umbraso nuotr.
 Politologas, Vytauto didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pastebi, kad netikra informacija geriausiai sklinda aptikusi tinkamą psichologinę terpę.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-04-17 12:56

Kaip atskirti grūdus nuo pelų, kaip susigaudyti, kas yra objektyvi tiesa, o kas – tik komercinis ar politinis „trolinimas“ arba dar blogiau – manipuliavimas mūsų nuomone.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad netikrų naujienų skleidėjai dažniausiai taikosi į mūsų emocijas. Tikrus ar tariamus faktus įvilkę į emocijų rūbą jie mus skatina veikti taip, kaip to siekia manipuliuotojai arba priešingai – niekaip neveikti.

Būtent Kremliaus įtakoje esančių politikų buvo pasistengta, kad prieš „Brexit“ turėjusi agituoti britų leiboristų partija – nieko neveiktų. Britų analitikai išsiaiškino, jog sabotažą leiboristų partijoje surengė savo prorusiškomis pažiūromis garsėjantis partijos lyderis Džeremis Korbinas (Jeremy Corbyn), o jam talkininkavo partijos strategijos ir komunikacijos direktorius Sėjumas Milnas (Seumas Milne). Šis buvęs žurnalistas dažnai lankydavosi Rusijoje ir anot britų žiniasklaidos svariai prisidėjo prezidentui Vladimirui Putinui pateisinant Rusijos veiksmus dėl Krymo okupacijos, formuojant palankią pasaulio nuomonę apie Rusiją.

Didžioji dauguma britų leiboristų su tuo neturėjo nieko bendra, tačiau jų nuomone buvo manipuliuojama.

Svarbu ne žinios, o emocijos

Politologas, Vytauto didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pastebi, kad netikra informacija geriausiai sklinda aptikusi tinkamą psichologinę terpę. Todėl netikros ar melagingos žinios pagrįstos ne argumentais ir faktais, bet emocijomis.

Tokiomis emocijomis, kaip gailestis, nerimas, baimė, pyktis dėl patiriamos skriaudos grindžiamos diskusijos įvairiausiomis temomis: apie Labanoro miškų kirtimus (neva erdvės reikia NATO poligonams ar raketų aikštelėms statyti), audringa visuomenę priešinanti diskusija apie vaikų paėmimą iš rizikos šeimų. Emocijomis buvo grįsti protestai prieš amerikiečių kompaniją „Chevron“, tiriant galimybę išgauti skalūnų dujas Šilutės ir Tauragės rajonuose, ir daugybė kitų.

„Jeigu žmogus jaučia nerimą, jam rūpi ta tema apie kurią skleidžiamos žinios – labai nesunku pasiųsti signalus, kurie tą nerimą sustiprina. Tuomet netikras faktas įsitvirtina informacijos gavėjo sąmonėje. Toks žmogus imlus patikėti netikra informacija“, – aiškina L. Bielinis.

Todėl svarbus kritinis mąstymas, kurį pasitelkus galima būtų atskirti ar teikiama informacija yra pagrįsta faktais ar „jautrias stygas“ užgaunančia emocija.

Supuvusių kiaušinių dėsnis

„Kai girdime ar skaitome informaciją pirmiausia turime blaiviai suvokti, kad pateiktas atskiras plikas faktas dar nieko nereiškia – jis turi būti pakartotas kitose žiniasklaidos priemonėse, patvirtintas autoritetų. Dažniausiai užkimbame už fakto, nors jokie kiti šaltiniai jo nepatvirtina. O jeigu tai atitinka mūsų psichologinę būseną – mes juo patikime. Tuomet jau savo galvose informaciją mitologizuojame – suteikiame jai „tiesų“, kurios nė neatitinka tos informacijos, kurią gauname. Todėl labai svarbu vadovautis racionaliu protu ir atsakingai vertinti gaunamą informaciją“, – aiškina politologas.

Žmonės linkę pasitikėti daugumos nuomone ir ne kiekvienas pajėgus atsispirti, nesutikti su tuo, ką sako dauguma. Būtent taip sklinda vadinamasis „trolinimas“ per socialinius tinklus – sunku nepritarti nuomonei, kurią formuoja kelios dešimtys ar šimtai žinučių.

„Tai socialinis psichologinis dėsnis. Jeigu visi aplinkiniai turguje šaukia, kad parduodami supuvę kiaušiniai – dažniausiai tuo patikėsime. Nors įsitikinti, ar kiaušiniai buvo supuvę ar geri, galėjome tik tą kiaušinį perskėlę“, – pabrėžia L. Bielinis.

Emocijomis grįsti komentarai, ašaros, šauksmai „mušantis į krūtinę“ – nėra įrodymas, jog yra būtent taip, o ne priešingai. Deja, pastebi politologas, dažniausia tam, kad įsitikintume, paieškotume įrodymų ar paneigimų – neturime nei laiko, nei gebėjimų. Todėl, kitas patarimas, bent jau paieškoti informacijos, ką apie tai kalba autoritetai.

Autoritetas – objektyvi žiniasklaida

Vienu iš tokių autoritetų galima laikyti autoritetingą, nešališką, objektyvią žiniasklaidą, kuri puoselėja esmines nepriklausomos žiniasklaidos vertybes – skleisti tik kelių nesusijusių šaltinių patvirtintą informaciją, pateikti priešingų pusių argumentus, komentarus atskirti nuo informacijos.

Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas pabrėžia, kad objektyvi žiniasklaida iš esmės skiriasi nuo socialiniais tinklais ir kitais sklaidos kanalais skleidžiamos informacijos, nes yra pasirengusi prisiimti kolektyvinę ir asmeninę žurnalistų atsakomybę už skleidžiamą turinį. Tai nulemia pati žiniasklaidos misija – objektyviai informuoti visuomenę, taip pat visuotinai pripažįstamos žurnalistų veiklos taisyklės – Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kurio objektyvi žiniasklaida yra įsipareigojusi laikytis. Tuo tarpu socialiniams tinklams, vadinamiesiems naujienų agregatoriams bei paieškos portalams būdingas subjektyvus požiūris į aplinką.

„Išskirtinis tokių kanalų bruožas – kategoriškas neigimas savęs, kaip žiniasklaidos kanalo dėl nenoro prisiimti atitinkamų įsipareigojimų ir atitinkamų atsakomybių rizikų. Paprastai tokiuose kanaluose sunku atrasti skirtingų nuomonių sklaidą, juose vyrauja emocijos ir pakelti tonai, o turiniui būdingas perdėtas negatyvumas, nusivylimo nuotaikos ir sensacingumas, kuris grindžiamas sunkiai patikrinamais išgalvotais ar netikrais faktais ir išgalvotais liudininkais ar visuotinai nežinomais šaltiniais“, – pabrėžia R. Barysas.

Be to, tokie kanalai paprastai viešai nenurodo savininkų, darbuotojų kontaktų, neskelbia jokių autorių veiklą apibrėžiančių nuostatų.

Pinigų išviliojimo menas

Emocijomis žaidžia ne vien socialinių tinklų „troliai“ ar manipuliuotojai nuomonėmis. Panašiai savo veiklą grindžia ir vadinamieji interneto ar telefoniniai sukčiai, besistengiantys iš lengvatikių išvilioti pinigus, asmeninius duomenis. „Gerais pasiūlymais“ susigundę lengvatikiai tampa ne tik aukomis, bet ir nusikaltimų bendrininkais. Tokia „populiaria“ apgavyste dabar yra tapusi prekyba netikrais lėktuvų bilietais, plintanti per socialinius tinklus. Jos esmė ta, kad sukčiai pigius bilietus – net ir už vieną eurą, žada už tai, kad jų pasiūlymą potenciali auka išplatintų per savo socialinio tinklo paskyrą. Tokiu būdu, žmogus tampa ne tik auka, nes sumoka už neegzistuojantį bilietą bei patiki sukčiams savo asmeninius duomenis, bet ir nusikaltimo bendrininku, nes savo artimiausiems bičiuliams bei bendradarbiams išplatina neva puikų pasiūlymą. Kuris dėl to, kad persiųstas patikimo žmogaus, tampa dar patrauklesnis

Pasiūlymų gali būti ir įvairesnių – ne vien pigus skrydis, bet ir neva puiki finansinė investicija ar pelningos akcijos už „labai gerą“ kainą.

„Lietuvos bankų asociacija“ įgyvendina informavimo kampaniją „#CyberScams“, kurioje pateikia dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo atvejų bei patarimų kaip to išvengti. Sukčių veiklos metodai įvairūs, tačiau svarbiausias bruožas bendras – sukčiai veikia, manipuliuodami potencialios aukos emocijomis.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius išskiria kelis požymius, kai būtina suklusti – jeigu finansinis pasiūlymas yra labai geras ir jeigu siūlytojai reikalauja apsispręsti tuojau pat. Anot M. Zalatoriaus, būtina leisti sau bent dieną pagalvoti.

„Jeigu ir toliau esi spaudžiamas priimti sprendimą tuojau pat – atsisakyk jo“, – pataria M. Zalatorius.

Informacijos „troliai“, nuomonių manipuliuotojai, finansiniai sukčiai veikia per informacijos gavėjų emocijas ir spaudžia impulsyviai veikti priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Informacijos amžiuje pasiduodami tokiems impulsams rizikuojame tapti „trolių“ aukomis ir, to nė neįtardami, jų bendrininkais. Būtina neskubėti priimti sprendimus, juos apgalvoti, patikrinti informaciją, pasitarti su autoritetais. Kitaip tariant – pasitelkti kritinį mąstymą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.