Rasos Kazėnienės pėdomis pasekusi pastabi FNTT tyrėja pasijuto mindoma

Kalėjimų departamentą supurčiusi Rasa Kazėnienė tapo kovos su neskaidrumu simboliu, bet jos pėdomis išdrįsusi pasekti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėja iš pradžių sulaukė mandagaus pasiūlymo išeiti iš darbo, o vėliau – ir grasinimų.

Prezidentė D.Grybauskaitė pernai FNTT kriminalinės žvalgybos viršininkui M.Kūlokui yra įteikusi valstybinį apdovanojimą. Dabar FNTT tyrėja šį aukštą pareigūną įtaria dėl galbūt neskaidrių susitikimų su advokatais.<br>Prezidentūros nuotr.
Prezidentė D.Grybauskaitė pernai FNTT kriminalinės žvalgybos viršininkui M.Kūlokui yra įteikusi valstybinį apdovanojimą. Dabar FNTT tyrėja šį aukštą pareigūną įtaria dėl galbūt neskaidrių susitikimų su advokatais.<br>Prezidentūros nuotr.
Tyrėją išeiti iš darbo gražiuoju kalbino ir žemesnio rango FNTT pareigūnai, ir tarnybos direktorius A.Mikulskis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tyrėją išeiti iš darbo gražiuoju kalbino ir žemesnio rango FNTT pareigūnai, ir tarnybos direktorius A.Mikulskis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 24, 2019, 6:01 AM, atnaujinta Apr 24, 2019, 10:56 AM

Į Generalinę prokuratūrą su pareiškimu ir šūsnimi dokumentų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nuėjo pirmadienį, balandžio 8 dieną.

Pranešėjo apsaugos įstatymas turi garantuoti asmens konfidencialumą, tačiau jau antradienį moteriai kavos išgerti ir draugiškai pasikalbėti pasiūlė FNTT Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Almantas Gudonis. Tyrėja atsisakė. Pareigūno būta atkaklaus, jis kavos išgerti pasiūlė trečiadienį.

Anot tyrėjos, susitikus viršininkas kalbėjo mandagiai, sakė, kad pasikalbėti liepęs pats FNTT vadovas Antonis Mikulskis: „Jis kalbėjo direktoriaus vardu, galiu apibendrinti: man primygtinai siūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu.“

Skyriaus vedėjas netgi pažadėjo sumokėti šešių mėnesių išeitinę kompensaciją. „Na, tu mane supratai“, – tokiais žodžiais esą baigėsi jųdviejų pokalbis. Bet išeiti iš darbo tyrėja nepažadėjo.

Kitą dieną pareigūnė elektroniniu paštu sulaukė FNTT direktoriaus pavaduotojo Raimondo Kajėno įspėjimo, kad jam esą asmeniškai telefonu paskambino Vilniaus apygardos prokuroras Ruslanas Boiko ir pasiskundė dėl tyrėjos netinkamo darbo, nevykdomų pavedimų.

„Aš iškart parašiau prokurorui elektroniniu paštu, klausiau, ko nepadariau, galiu ištaisyti“, – kalbėjo pranešėjos statuso paprašiusi tyrėja.

„Lietuvos rytui“ prokuroras pareiškė nenorintis apie tai kalbėti ir teikti informacijos negalintis.

Įdomu tai, kad R.Boiko su tyrėja tiesiogiai nedirba, jis tik vadovauja prokurorams, kurie kuruoja šios pareigūnės tiriamas bylas. Tiesiogiai su tyrėja dirbantys prokurorai priekaištų jai neturėjo.

Atsakymą iš prokuroro R.Boiko tyrėja gavo, bet ten nebuvo nurodyta nė vieno pažeidimo ar neįvykdyto pavedimo.

Kai tyrėjos neišgąsdino ir R.Kajėno perspėjimas, ją pasikvietė pats FNTT vadovas generolas A.Mikulskis. Sekretorė liepė palikti mobilųjį telefoną pas ją ant stalo, kad tyrėja negalėtų įrašyti pokalbio su direktoriumi.

A.Mikulskis pavaldinei esą aiškino, kad jos darbu nepatenkinti aukšti prokurorai ir kad visa tai bus surašyta į oficialius skundus, nebent ji apsispręstų palikti tarnybą gražiuoju.

„Aiškino, kad yra daug atėjusių raštų ir dar ateis raštų iš prokuratūrų dėl manęs. Iš pokalbio supratau, jog siekiant, kad išeičiau iš darbo savo noru, jau buvo pajungti ir prokurorai.

Direktorius sakė, kad su manimi labai blogai, kad jau blogai buvo, kai aš dirbau ekonominėje policijoje. Bet ten aš dirbau labai seniai ir manau, kad viskas buvo gerai, dėl to mane ir pasikvietė dirbti į FNTT“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo tyrėja.

Naudojasi įstatymo spragomis

Taigi vis aukštesni viršininkai moterį spaudė išeiti iš darbo gražiuoju, nors oficialiai jai turėjo galioti pranešėjo prašančiam asmeniui taikoma garantija – savotiška neliečiamybė.

Gal FNTT vadovai nežinojo, kad jų institucijos darbuotoja kreipėsi su informacija dėl pranešėjo statuso?

„Mane daug kas vadina naivia, bet netgi būdama tokia negalėčiau patikėti, kad jie nežinojo. Manau, žinojo“, – svarstė tyrėja.

Anot pareigūnės, kvietimas išgerti kavos ir pasikalbėti jau buvo aiškus signalas.

Sprendimą dėl pranešėjo statuso prokuratūra turi priimti per savaitę. Pranešėjų apsaugos įstatyme taip pat numatyta, kad jeigu informaciją pateikęs ir pranešėjo statuso paprašęs asmuo yra persekiojamas, turi būti informuota prašymą tirianti Generalinė prokuratūra.

Tai buvo padaryta. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorei Daivai Alechnavičienei savaitės pabaigoje buvo pranešta apie daromą spaudimą.

Pagal įstatymą, prokurorė turėjo įspėti pareiškėjos vadovybę, kad jai apsaugą garantuoja įstatymas. Tokio asmens negalima atleisti iš darbo, skirti nuobaudų, daryti spaudimo, persekioti, grasinti. Bet visa tai vyko.

Kodėl? Arba prokurorė savo pareigos neįvykdė, arba FNTT vadai į pranešimą numojo ranka.

Pati D.Alechnavičienė su „Lietuvos rytu“ kalbėti atsisakė paaiškinusi, kad informacija, susijusi su pareiškėja, yra konfidenciali.

„Kokia reali apsauga? Įstatyme ji yra, bet jei žmogus praneša informaciją ir jam daromas neigiamas poveikis, darbdavys įrodinės, kad tai nėra susiję su pranešimu, o susiję su netinkamu darbu ar elgesiu, gal padaryta žala“, – kalbėjo advokatas Karolis Rugys, kuris anksčiau atstovavo ir R.Kazėnienei.

Anot teisininko, įstatyme daug spragų, kuriomis patogu naudotis.

„Kai rengėme įstatymą, sakėme, kad jeigu atsitiks taip, kai informaciją pateikusiems pranešėjams nesuteiks garantijų, nesuveiks apsauga, pati idėja bus diskredituota.

Bus tuščias neveikiantis įstatymas“, – kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narys Bronislovas Matelis, pasiryžęs ištirti šį atvejį.

Susitikimai su advokatais

Generalinei prokuratūrai skundą parašiusi tyrėja pranešė, kad vienos advokatų kontoros advokatai į FNTT ateina tarsi į savo biurą. Jie yra buvę šios tarnybos pareigūnai.

Tyrėja nurodė konkrečią datą, kada FNTT kriminalinės žvalgybos viršininkas Mindaugas Kūlokas tarnyboje esą susitiko su dviem advokatais, kurių atstovaujama kontora gali turėti interesų tarnybos tiriamose bylose.

Kiekvienas tarnyboje apsilankęs asmuo turi būti registruotas specialiame žurnale. Tačiau tyrėja padarė žurnalo nuotrauką – tą dieną apie advokatų apsilankymą tarnyboje įrašų nebuvo.

Be to, advokatai arba jų ginamieji gali susitikti su konkrečią bylą tiriančiais tyrėjais, o ne su kriminalinės žvalgybos viršininku.

Pats M.Kūlokas, paklaustas apie susitikimus su advokatais, kurių neužfiksavo žurnale, kalbėti nenorėjo: „Negaliu šito nei patvirtinti, nei paneigti.“

„O kodėl negalite paneigti? Gal dėl to, kad tai tiesa? Gal iš tiesų sausio 24 dieną susitikote su advokatais ir apie tai neįrašėte žurnale?“ – pasitikslinome, bet kriminalinės žvalgybos viršininkas padėjo telefono ragelį.

Sutapimas: po tyrėjos skundo M.Kūlokas suskubo teikti interesų deklaraciją, kurioje nurodė sandorius. Aukštam pareigūnui kažkas skolina pinigų tik žodiniu sutarimu. Kas tie asmenys, viešai neskelbiama.

Kriminalinės žvalgybos viršininkas valdo itin jautrią ir vertingą visos tarnybos informaciją, jis žino, kokie veiksmai planuojami, kokie asmenys sekami ir pan.

Pranešime Generalinei prokuratūrai taip pat nurodyta, kad su advokatais, galinčiais turėti interesų tarnybos tiriamose bylose, bičiuliaujasi FNTT direktoriaus pavaduotojas R.Kajėnas.

Beje, pastarasis privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad bendrauja su advokatų kontoros „Konsus“ advokatais.

Jie atstovauja įtariamiesiems bylose, kurias tiria FNTT.

Tarnyboje sklando terminas

FNTT koridoriuose vartojamas neoficialus terminas „pardavė ikiteisminį tyrimą“. Taip sakoma, kai byloje nei iš šio, nei iš to pakeičiamas tyrėjas, iš vieno byla atimama, kitam perduodama. Ir tai esą dažnai įvyksta po to, kai tarnyboje apsilanko suinteresuoti advokatai.

Anot buvusių pareigūnų, jei būsi naivus ir paprašysi paaiškinimo, išgirsi atsakymą, kad blogai dirbi. Dėl to tokie bylų „vaikščiojimai“ esą mandagiai nutylimi.

Kad iš vienų tyrėjų galbūt be pagrindo atimamos bylos ir perduodamos kitiems, nurodyta ir tyrėjos skunde Generalinei prokuratūrai.

Vienija profesinė sąjunga

Ir sukčiavimo schemas narpliojantys pareigūnai, ir įtariamuosius ginantys advokatai priklauso tai pačiai FNTT pareigūnų profesinei sąjungai. Taigi su advokatu užkluptas tyrėjas gali bet kada pasiteisinti, kad susitiko aptarti profsąjungos reikalų.

„Advokatai gali toliau likti FNTT pareigūnų profsąjungos nariais, jeigu prieš tai dirbo tarnyboje“, – paaiškino šios sąjungos pirmininkas Miroslavas Kazakevičius. Bet jis nepaaiškino, kaip profsąjunga gali ginti advokatų interesus.

„Lietuvos rytas“ priminė, jog pernai rudenį į Berlyno šviesų festivalį važiavo ir FNTT pareigūnai, ir advokatas, kurio kontora gina klientus sukčiavimo bylose. Dalį kelionės išlaidų apmokėjo profsąjunga.

„Profsąjunga patvirtina renginius, paskelbia savo nariams, ir jų teisė, kur dalyvauti“, – paaiškino M.Kazakevičius.

Priminus, kad generolas A.Mikulskis nuolat ragina pavaldinius vengti draugysčių su advokatais, atstovaujančiais įtariamiesiems finansinių nusikaltimų bylose, profsąjungos vadovas sutiko, kad abejonių neturėtų kilti.

Tačiau M.Kazakevičius nenorėjo atskleisti, kokie advokatai priklauso profesinei sąjungai, paminėjo tik Teisučio Milickio pavardę. Su šio advokato vadovaujamos kontoros advokatais ryšius nurodė palaikantis FNTT direktoriaus pavaduotojas R.Kajėnas. Tos pačios kontoros advokatai buvo pastebėti ir susitikime su kriminalinės žvalgybos viršininku M.Kūloku.

Ėmė nepasitikėti vadovais

Apie įtartiną ir nuslėptą M.Kūloko susitikimą su suinteresuotais advokatais tyrėja elektroniniu paštu pranešė FNTT direktoriui A.Mikulskiui vasario 8 dieną.

Tačiau iki šiol – jokių rezultatų, nors patikrinti nesunku. FNTT įėjimai ir patalpos filmuojamos. Užtektų peržiūrėti konkrečios dienos įrašą ir patikrinti, ar visi asmenys įrašyti žurnale.

Kaip „Lietuvos rytą“ informavo A.Gudonis, tyrimas dar neatliktas.

Tačiau per tą laiką tyrėjos tiesioginis viršininkas Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Edgaras Leškevičius pasiūlė ją perkelti į žemesnes pareigas.

Šis siūlymas pateiktas kovo 7 dieną, balandžio 3 dieną tokiam sprendimui pritarė vertinimo komisija, o balandžio 4-ąją – ir FNTT direktorius.

Po šio įvykio tyrėja teigė supratusi, kad apie tokius pažeidimus reikia informuoti ne tarnybos vadovą, o Generalinę prokuratūrą.

„Aš pasitikėjau vadovu, jis per susirinkimus nuolat akcentuodavo, kad nesusitikinėtume su advokatais, nors ir buvusiais kolegomis, kad tai slidu, pavojinga, kad mes esame stebimi. Bet aš mačiau, kad vadovo žodžių aukšti pareigūnai negirdi. Dabar matau, kad tai buvo tik žodžiai, nes veiksmai kitokie“, – kalbėjo FNTT pareigūnė.

Tačiau Generalinės prokuratūros prokurorei D.Alechnavičienei irgi nesukėlė įtarimų tyrėjos pateikta informacija apie aukštų pareigūnų ir advokatų draugystę.

Prokurorei taip pat pasirodė normalu, kad šie susitikimai neatsispindi tarnybos žurnale.

Todėl apie galimus pažeidimus pranešusiai tyrėjai nebuvo suteiktas pranešėjo statusas.

Šį prokuratūros sprendimą dar galima skųsti, valstybės garantuota apsauga turėtų galioti dar bent 30 dienų, kurios suteiktos skundui pateikti.

Gresia drausminė byla

Tuo metu FNTT direktorius praėjusią savaitę sukvietė darbuotojus į susirinkimą ir pranešė, kad tarnyboje yra nelojalių žmonių.

Anot tyrėjos, A.Mikulskis taip pat neišleido jos Velykų atostogų, nors jas suteikė pusšimčiui kitų tarnybos darbuotojų. Ši pareigūnė atostogų prašė, nes viena augina mažametį vaiką, o šią savaitę mokiniai atostogauja.

Negana to, apie galimą korupciją po FNTT stogu prabilusiai pareigūnei švenčių išvakarėse, praėjusį penktadienį, buvo pranešta, kad dėl jos elgesio pradėtas tarnybinis patikrinimas, nutarta jai iškelti drausminę bylą.

Patarėjas laukia atsakymų

O kaip į šią situciją reaguoja Vyriausybė?

„Lietuvos ryto“ kalbintas premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas patikino, kad FNTT vadovybė nebus dangstoma. Jis tvirtino išsiuntęs FNTT oficialų paklausimą dėl šios situacijos, tačiau atsakymo dar negavęs.

S.Malinauskas sutiko, kad advokatai neturėtų vaikščioti pas pareigūnus į kabinetus, nes gali kilti įtarimų, ar nevyksta neskaidrūs, galbūt korupcinio pobūdžio susitarimai.

„Blogiausia, kad apie tokius dalykus pranešusi pareigūnė negavo pranešėjo statuso.

Problema akivaizdi – sistema veiks, jeigu pranešėjai sulauks realios apsaugos ir jeigu Generalinė prokuratūra veiks skaidriai.

Turi būti garantuojamas absoliutus konfidencialumas.

Jeigu žmogus kreipėsi ir paaiškėjo, kad ta informacija nutekėjo, prasideda pasekmės, Pranešėjų apsaugos įstatymas gali būti diskredituotas. Tikėtis, kad po to kas nors teiks jautrią informaciją, yra naivu“, – kalbėjo S.Malinauskas.

Pavaldinei norėjo tik padėti

Su pačiu FNTT direktoriumi A.Mikulskiu pasikalbėti nepavyko. Sutiktas koridoriuje jis tepasakė „ačiū jums“, įėjo į kabinetą ir užsidarė.

Kalbėti tarnybos vardu buvo įpareigotas Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A.Gudonis. Tačiau šis pareigūnas nežinojo ir negalėjo paaiškinti, kodėl po advokatų apsilankymų iš tyrėjų atimamos kai kurios bylos. Anot jo, toks darbo organizavimas.

Skyriaus vedėjas taip pat negalėjo atsakyti, ar nekyla interesų konfliktų, kai tarnybos pareigūnų profesinei sąjungai priklauso ir advokatai. Esą čia profsąjungos reikalas.

Pasiūlymo tyrėjai išeiti iš darbo A.Gudonis nesusiejo su skundu Generalinei prokuratūrai.

Anot jo, tai viso labo sutapimas, nes tyrėja blogai dirbo, jos darbas įvertintas nepalankiai, dėl to ir buvo pasiūlytos nuobaudos.

Skyriaus vedėjas aiškino, jog tyrėjai siūlęs išeiti iš darbo šalių sutarimu tik dėl to, kad norėjo jai padaryti gera: „Tiesiog socialinio dialogo būdu aš siūliau variantą, klausiau, kaip, jos nuomone, ar įmanomas, ar neįmanomas toks dalykas.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.