Dar vienas kandidatų į prezidentus susirėmimas – pateikė savo ekonomines vizijas Lietuvai

Prezidento posto siekiantys kandidatai ketvirtadienio vakarą susitiko jau ketvirtiesiems debatams Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) eteryje. Šio susitikimo tema – ekonomika ir regionų plėtra.

 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
 Ketvirtadienio debatuose susitiko 8 kandidatai į prezidentus iš 9. <br> D.Umbraso nuotr. 
Daugiau nuotraukų (25)

Lrytas.lt

May 2, 2019, 9:39 PM, atnaujinta May 3, 2019, 9:54 AM

Dėl prezidento posto varžosi 9 kandidatai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir Valderas Tomaševskis.

Tačiau šį ketvirtadienį LRT ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rengiamuose debatuose dalyvavo tik 8 kandidatai – A.Juozaitis nusprendė debatuose nepasirodyti. 

Ką daryti valstybei?

Pirmasis debatų vedėjos, žurnalisto Edmundo Jakilaičio klausimas susirinkusiems kandidatams buvo apie tai, kuo valstybė galėtų prisidėti, kad Lietuvoje būtų geriau apmokamos darbo vietos.

G.Nausėdos teigimu, valstybė turi sudaryti sąlygas tokioms investicijoms, kurios yra orientuotas ne į mažas pridėtinę vertę, bet į didesnę.

V.Tomaševskis, sakė, kad visų prima būtina kelti švietimo lygį šalyje, jis teigė, kad yra reikalinga, suteikti daugiau galimybių savivaldybėms. Kandidatas taip pat pabrėžė, kad sutvarkius šias sritis, atvažiuos ir daugiau kvalifikuotų žmonių.

S.Skvernelis tvirtino, jog viskas priklauso nuo investicijų ir investitorių, jiems reikalinga palanki verslo aplinka. Taip pat – skatinti technologinį atsinaujinimą.

N.Puteikis pabrėžė smulkaus ir vidutinio verslo svarbą.

I.Šimonytė tvirtino, kad politiniai šalies lyderiai turi aiškiai pabrėžti, kad dėl technologinės kaitos kai kurios darbo vietos išnyks, bet to nereikia bijoti.

V.Mazuronis teigė, kad reikia remti visą verslą, kuris kuria darbo vietos. O valstybė turi suteikti gyventojams daugiau pajamų, konkrečiai- vidutinio atlyginimo pakėlimas.

M.Puidokas tvirtino, kad Lietuvai reikia darbuotojų tiek aukštos, tiek ir žemos pridėtinės vertės sektoriuose.

V.Andriukaitis pabrėžė, kad privačių investicijų pritraukimas yra menkas.

Kokia jūsų ambicija ekonomikoje, kokio tikslo siekiate?

V.Tomaševskis, atsakydamas į žurnalisto Edmundo Jakilaičio pateiktą klausimą, kalbėjo apie žmonių gerovę ir didėjančias gyventojų pajamas. „Aišku, ekonomika turime sekti mūsų žmonių gerovės, turi didėti jų pajamos, jie turėtų daugiau pinigų, kad jie galėtų normaliai gyti, kokie yra būdai, tą pasiekti? Turime skatinti ekonomiką, gaila, kad to nedarome“, – sakė V.Tomaševskis.

„Mes turime turėti savo labai principingą poziciją ir galime skolintis, kad paskatintume ekonomiką“, – sakė kandidatas. Jis apgailestavo, kad Klaipėdos jūrų uostas nebegauna dalies krovinio iš Baltarusijos, būtent dėl pernelyg agresyvios retorikos jos atžvilgiu.

S.Skvernelis teigė, kad norėtų, jog Lietuva taptu itin konkurencinga regione. „Ambicija pagrindinė yra tapti konkurencingiausia šalimi ne tik Baltijos regione, bet ir centrinėje Europoje. Reikia ir mokestinės sistemos ir verslo sąlygos, nuo įvairiausių biurokratinių kliūčių mažinimo“, – sakė kandidatas S.Skvernelis.

N.Puteikis debatų metu prabilo apie tolygią mažų atlyginimų politiką. „Aš norėčiau, kad tiek dabartinė vyriausybė, tiek būsimos eitų priešingų keliu. Pabrėžtina mažų algų politika yra skatina emigraciją“, – sakė kandidatas.

I.Šimonytė tvirtino, kad jos pagrindinė ambicija yra „neįkliūti, ar pagaliau išlipti iš vidutinių pajamų spąstų rizikos“.

V.Mazuronis atsakydamas į klausimą kalbėjo ne tik apie spartesnį verslo vystymąsi, bet ir verslo autoriteto atkūrimą.

„Pirmas dalykas, ką mes turime padaryti, turime atkurti verslo autoritetą. Nes dabar aukščiausių vadovų lygmenyje yra sukurtas toks įvaizdis, kad visi verslininkai yra vagys“, – kalbėjo kandidatas.

M.Puidokas užsiminė, kad Lietuva galėtų tapti išskirtine, žaliosios ekonomikos valstybe.

V.Andriukaitis, atsakydamas į klausimą, sakė, kad laisva rinka nekuria naujų darbo vietų ten, kur tikrai reikia. „Valstybė negali būti pasyvi, ji turi būti aktyvi“, – kalbėjo kandidatas V.Andriukaitis.

G.Nausėda tvirtino, kad jo tikslas yra pasiekti „didelį šuolį“. „To ketinu siekti skatindamas inovatyvią ekonomiką, skatindamas didesnę Lietuvos eksporto orientaciją į naujas rinkas“, – sakė kandidatas, primindamas ir savo planus dėl gerovės valstybės.

Gyventojų apmokestinimas

„Ar dabartinė gyventojų pajamų apmokestinamo sistema yra gera, ar reikėtų kažką keisti?“ – kandidatų klausė žurnalistas E.Jakilaitis.

S.Skvernelis sakė, dabar nemato priežasčių, kodėl mokestinė sistema turėtų būti keičiama. „Ir tikrai nematau dabar didelės būtinybės dabar revizuoti mokestin reformą, manau, kad ji turi būti tęsiama“, – apie tęstinumą kalbėjo kandidatas.

„O kalbant apie kitokias veiklos formas, manau, kad reikėtų mažinti veiklos rūšių, gal užtektų 2-3 juridinių formų, nebūtų kalbama apie nelygybę“, – sakė S.Skvernelis.

„O gyventojų pajamų mokestis dabar nebepriklauso nuo profesijos, progresyvus mokestis jau yra įvestas. (...) ką mes turėsime daryti – mažinti Sodros lubas, taip priversti, kad progresyvumas pradėtų dar efektyviau veikti.

N.Puteikis teigė, kad premjero teiktoje reformoje įžiūri „vilties žvaigždę“. „Bet Vokietijoje apmokestinamos visos pajamos, mums reikėtų eiti šiuo keliu“, – sakė N.Puteikis.

I.Šimonytė tvirtino, kad mokesčių sistema turi atitikti du teisingumo reikalavimus: panašioje padėtyje esantys žmonės, mokėtų panašius mokesčius, o turintys didesnes galimybes prisidėti prie viešųjų gėrių finansavimo, prie jų ir prisidėtų didesniu mastu. Ji tvirtino, kad dabartinė mokesčių sistema to neatitinka.

V.Mazuronis išreiškė nuomonę, kad šis klausimas yra suformuotas dviems kandidatams į prezidentus. „Aš suprantu, kad jei mes čia rinktume finansų ministrą, gal taip. Bet nemanau, kad prezidentas turėtų nurodyti skaičius, atsakyti į tokius dalykus, tai buhalterių ir bankininkų darbas. Prezidentas turėtų reikalauti, kad mokesčių sistema mažintų socialinę atskirtį“, – savo mintimis dalijosi kandidatas V.Mazuronis.

M.Puidokas tvirtino, kad dabartinė mokestinė sistema nulėmė situaciją, kai milijonas gyvena skurde. „Mes matome situaciją, kad lietuviai yra labai darbšti tauta, bet jiems nėra sudaroma galimybė dirbti ir užsidirbti“, – sakė kandidatas. Jis užsiminė, kad yra reikalingas realus progresyvumas ir premjerui dėl mokestinės sistemos nereikėtų labai džiaugtis.

V.Andriukaitis vėl kalbėjo apie socialinę nelygybę. „Paklauskite žmonių bet kur, kur norite, jie jums papasakoks su šituo progresyvumo reforma“, – sakė V.Andirukaitis.

G.Nausėda teigė, kad Vokietijos pavyzdys yra net tik progresiniai mokesčiai, bet civilizuotas dialogas tarp socialinių grupių. O čia mums „dar mokytis ir mokytis“. „Taip, mes atlikome mokesčių reformą, ji nėra nukreipta teisinga linkme – sumažinti mokesčių naštą dirbantiesiems, bet mes pakrapijome visiems po truputį“, – sakė jis. „Visada logiškiausia yra apmokestinti pajamas pagal dydį, o ne pagal kilmę“, – teigė kandidatas.

V.Tomaševskis gyrė S.Skvernelio Vyriausybės mokestinę reformą. „Darbo mokesčiai sumažėjo, tai yra gerai, pirmas progresyvumas yra įvestas. Dabar reikia daryti kitus žingsnius“, - sakė V.Tomaševskis.

Kalbai pasisukus apie gyventojų apmokestinimo sistemą, konkrečiai, turto mokestį, debatų dalyviai pradėjo juokauti.

S.Skvernelis sutarė, kad kitam kandidatui V.Mazuroniui jis parduos savo namą už deklaruotą vertę. „Sutarėm“, – studijoje sakė S.Skvernelis. Žurnalistas E.Jakilaitis juokavo, kad kandidatas yra „žodžio žmogus“, o prieš darant šį sprendimą, reikėtų pasikalbėti su savo žmona. S.Skvernelis su tuo sutiko.

Regionų tuštėjimas

„Lietuvos regionai tuštėja, ar jie gali tapti traukos centrais ir augti?“ – tokį klausimą uždavė debatų vedėjas kandidatams.

V.Mazuronis sakė, kad regionai Lietuvoje nyksta ir jie tai daro geometrine progresija. „Viskas blogėja ir blogėja. Tas didžiulis turtas Lietuvoje – regioninė struktūra žymiai geriau išvystyta, nei pas kaimynus, mes tai prarandame“, – sakė jis. „Mes pasidarysime dviejų miestų valstybė ir tai bus neatitaisoma:“

M.Puidokas pasakė, ką darytų, jei taptų prezidentu.

„Prezidentas per savo patarėjus privalo aktyviai dirbti su miestų vadovais, susikviestų jo patarėjai verslo atstovus, kurie kuria darbo vietas. Ir išsiaiškinti, ko jiems reikia“, – sakė M.Puidokas.

V.Andriukaitis taip pat kritikavo, kad didžiausias pinigų sumas gauna didžiausi miestai. „Įsivaizduokite disproporcijas“, – kalbėjo kandidatas.

G.Nausėda tvirtino, jog centrinės valdžios prisidėjimo regionų plėtrai jis labai pasigęsta.

„Savivaldybės negali pasiskolinti jos nėra normalus subjektas. Jos turi labai ribotas galimybes darbo jėgos valdyme“, – apie savivaldybių padėtį

V.Tomaševskis sakė, kad būtina suteikti ne tik daugiau teisių savivaldai, bet ir rengti rinkimus seniūnijoms.

„Mes turime ne tik konstatuoti liūdną padėtį, bet ir siūlyti sprendimus. Mes turime stiprinti savivaldą, didinti jų finansavimą, turime įvesti antrą pakopą savivaldos seniūnijoje ir rinkti apskrities tarybą, kad ji dalinti ES paramą“, – siūlė V,Tomaševskis.

S.Skvernelis pabrėžė, kad kiekviename regione turi būti visas paslaugų paketas, kaip paskata likti regione.

N.Puteikis žiūrėjo į Lenkiją.

„Lenkijoje valsčiuose sutelktos pajėgos, kurios vertina, jei yra atleidimai iš darbo, tai jos rūpinasi, kad žmonės gautų kitą darbą. Tai pasiteisino Lenkijoje. Jei mes norėsime sudemokratinti savivaldybių valdymą, mes turime atkurti žemutinę pakopą. Bet Lietuvoje yra per didelė didelių prekybos centrų monopolija“, – sakė N.Puteikis.

I.Šimonytė tvirtino, jog centrinė valdžia kartais elgiasi prieštaraudama sau.

„Kol centrinė valdžia viena ranka sako, kad regionai gyvi, bet kita ranka mažina priežastis, dėl kurių į tuos regionus galėtų grįžti , visų primą – viešąsias paslaugas. Kalbant apie savivaldos lygmenį, visi nebus viskuo, kartais įsitikinimas, kad atneš ant lėkštes investuotoją, tikrai jis yra utopinis, taip pat reikalinga kooperacija vietoje konkurencijos tarp savivaldybių“, – savo mintimis dalijosi I.Šimonytė.

Kišimasis į laisvą rinką

„Valstybė turėtų labiau ar mažiau kištis į laisvą rinką? Į kokias sritis ir kodėl?“ – tai buvo paskutinis debatų klausimas.

„Valstybė yra tas instrumentas, kuris turi įsiterpti į laisvą rinką, kuris sukelia labai daug disproporcijų“, – savo nuomonę apie valdžios įsikišimą į laisvą rinką sakė V.Andriukaitis.

G.Nausėda teigė, kad valstybinis kapitalizmas nėra panacėja. „Jei mes galvojame, kad sukursime valstybinius prekybos centrus, mes einame neteisingu keliu. Bet valstybinis reguliavimas privalo būti, laisvai rinkai negalima atiduoti visko“, – sakė G.Nausėda

V.Tomaševkis sakė, kad į kai kurias sritis reikia kišis, kitas – ne.

„Į paslaugų sritį, neturi kištis, bet yra ir tokių paslaugų, kaip pensijų išnešiojimas, tai turi kištis. O apie kitas sritis, tai didžiųjų prekybos tinklų centrus, valstybė turi apriboti jų galią“, – sakė kandidatas.

S.Skvernelis tvirtino, kad yra sričių į kurias valstybė turi kištis „Manau, kad įsikišimas turi būti toks, kad būtų ginami vartotojo interesai, o jei reikalingas reguliavimas, kad ir su šilumos kainomis, atliekų kainomis tai yra institucijos, kurios reguliuoja ir gina vartotojų interesus“, – sakė kandidatas.

N.Puteikis pabrėžė, kad būtinai turi kištis, o Lietuva kišasi per mažai. „Didžiuosiuose prekybos tinkluose mes matome susitarimus, Konkurencijos tarybos nariai savo darbo neatliko“, – sakė kandidatas.

I.Šimonytė priminė, kad yra rinkos netobulumai, kuriuos valstybė turi pataisyti. „Ji turi spręsti tas problemas, kurios rinkoje objektyviai egzistuoja“, – sakė ji.

V.Mazuronis sakė, kad valstybė turi kištis tiek, kiek reikia. „Kai galingi bankai skriaudžia Lietuvos žmones turi ginti žmones, o ne bankus, tai žino puikiai G.Nausėda ir I.Šimonytė“, – sakė kandidatas.

M.Puidokas sakė, kad valstybė turi būti ne tik aktyvi, bet ir patikima. Bet dabartinė situacija nurodo, kad taip nėra.

Susirinko ne visi

Paskutinių debatų metu, praėjusią savaitę iš studijos išėjo filosofas A.Juozaitis. Jis tiesioginiame eteryje pareiškė, kad nebemato prasmės dalyvauti debatuose ir juose nebepasirodys, tada demonstratyviai paliko studiją.

Kandidatas prieš debatus prie LRT surengė mitingą, kuriame atsakinėjo į kelių dešimčių susirinkusių asmenų klausimus.

Tai jis žada daryti prieš kiekvienus debatus. Be šio ketvirtadienio susitikimo, kandidatai debatuos kitą savaitę dar du kartus.

LRT dėl A.Juozaičio kaltinimų kreiptis į teismą. 

Prezidento rinkimai rengiami gegužės 12 dieną. 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.