Tokius ir kitokius tyrimus atlikę mokiniai praėjusiais metais laimėjo gamtamokslinius dalykus, technologijas, inžineriją, menus, tiksliuosius mokslus apimantį konkursą eksperimentas"="">eksperimentas"" target="_blank">„Mūsų eksperimentas“. Šį konkursą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras bei STEAM srities dalykų mokytojų asociacijos. Dabar jau pats metas teikti paraiškas dalyvauti šių metų konkurse. Konkursas finansuojamas ES fondų lėšomis.
Apie tai, kaip pateikti paraišką, apie tai, kad tai pasiekiama ir jūsų mokyklos mokiniams, lrytas.lt kalbėjosi su „Mūsų eksperimento“ vertinimo komisijos nare, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto Filosofijos katedros docente daktare Rita Makarskaite-Petkevičiene ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vadovu Almantu Kulbiu.
– Pone Almantai, kam skirtas šis konkursas?
– Šis konkursas sėkmingai vyksta jau šeštus metus. Jį inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o koordinuoti patikėjo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui. „Mūsų eksperimentas“ – tai galimybė mokiniams patirti atradimo džiaugsmą.
STEAM (mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos mokslai) konkursas – integralus konkursas. Mokiniai gali pasinerti į gamtos, matematikos mokslus, ieškoti ryšių su muzika, daile.
1–11 klasių mokinius kviečiame atlikti bet kurio STEAM mokslų ar jų grupių tematikos tiriamąjį darbą, eksperimento eigą nufilmuoti ir dalyvauti konkurse „Mūsų eksperimentas“. Konkurso sąlygose numatoma, kad konkurse dalyvauti gali ne daugiau nei penkių mokinių grupė.
– Ponia Rita, jūs vertinate darbus. Ką tyrinėja mokiniai?
– Darbai – labai skirtingi, apima ir chemijos, ir fizikos, ir ekologijos, ir geografijos, ir sveikos gyvensenos temas.
Mokiniai nuosekliai dalijasi tyrimo rezultatais su mokyklos bendruomene, pamato, ką reikėtų taisyti, plėsti.
Vaikai imasi tyrimų dėl įdomios veiklos, dėl mokytojo asmenybės, nes pedagogas gali vaikus patraukti savo požiūriu. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, jų santykis su gamta būna artimesnis, o vėliau kartais kažkodėl pradingsta.
– Pone Almantai, iš pradžių šiame konkurse galėjo dalyvauti tik vyresnieji, o dabar tyrimų imasi ir jaunesni mokiniai.
– Taip, iš pradžių „Mūsų eksperimente“ dalyvavo tik gimnazistai, o vėliau dalyvių būrys plėtėsi. Buvo pagalvota, o kodėl neįtraukus ir pirmokų, juk jie taip pat smalsūs, gali atrasti. Konkurse nedalyvauja dvyliktokai, mat jie ruošiasi egzaminams.
Pirmokai gali atrasti, tarkim, kad gėlė jų eksperimento metu gali pakeisti spalvą. O vienuoliktokai kuria beveik inžinieriaus lygio atradimus, kuriuos būtų galima netgi patentuoti.
Vertinimo komisija darbus vertina atskiromis amžiaus grupėmis, todėl pirmokai nekonkuruoja su vienuoliktokais. Tad labai įvairūs darbai atrenkami į baigiamąjį etapą.
– Pone Almantai, dabar metas rašyti paraiškas dalyvauti šiemetiniame „Mūsų eksperimente“. Kada ir kaip tai reikia padaryti?
– Reikia trumpo darbo aprašymo – aprašas turėtų apimti du puslapius. Tyrimo idėją reikia aprašyti aiškiai, trumpai ir paprastai.
Svarbiausia – filmukas, kuriame reikia parodyti tyrimo esmę. Jo trukmė – iki dešimties minučių, tačiau gali pakakti ir trijų minučių. Reikia parodyti eksperimento idėją, kaip ji buvo plėtojama ir kokie rezultatai, išvados. Mokiniai yra išties kūrybingi juos kurdami. Matyti, kad jiems įdomu ir malonu eksperimentuoti.
Pravartu filmuką paskelbti youtube kanale ir nuorodą įkelti į anketą, kuri įdėta lmnsc.lt rubrikoje „Mūsų eksperimentas“. Paskutinė diena, kai galima padaryti, – gegužės 13 diena 15 val. Jei kyla klausimų, galima skambinti telefonu 85 267 19 12. Šio konkurso koordinatorė Ingrida Kučiauskienė, ji atsakys į klausimus ir padės.
– Vadinasi, reikia paskubėti?
– Dar įmanoma iki to laiko ir patį eksperimentą atlikti.
– Susidaro įspūdis, kad vaikai daugiausia eksperimentuoja gamtamokslinių dalykų srityje. O kaip dėl menų? Kūrybiškumas, menų dalykai suranda vietos konkurse?
R.Makarskaitė-Petkevičienė: Žinoma, juk kūrybiškumą galima įžvelgti net fizikinių reiškinių aiškinime. Taip pat kuriant filmukus. Tačiau svarbu, kad nenukentėtų moksliškumas, tyrimo nuoseklumas. Mokiniai privalo vartoti mokslines sąvokas. Tačiau kūrybiškumui vietos tikrai lieka.
A.Kulbis: Pamenu filmuką, kur vaikai augino pupeles, tai darė apsirengę specialiais mokslininkų chalatais. Darbas nenugalėjo, bet buvo justi vaikų džiaugsmas tyrinėti gamtą. Buvo akivaizdu, kad tokiu darbu jie užsiims dar ne kartą.
R.Makarskaitė-Petkevičienė: Šis konkursas skatina ugdyti daug ir įvairių kompetencijų, tarp jų – ir meninius gebėjimus, ir socialinius. Juk vaikai diskutuoja, tariasi, bendrai ieško sprendimų.
– Kiek dalyvavimas šiame konkurse daro įtaką vaikų ateičiai? Kalbėjau su Šiaulių mokytojomis, kurios pasakojo, kad viena „Mūsų eksperimento“ dalyvė iki tol nesvajojo apie medicinos studijas, bet po konkurso pakeitė nuomonę ir ketina rinktis tokius mokslus. Arba vienas vaikinas, buvęs „Mūsų eksperimento“ dalyvis, dabar jau baigęs mokyklą, studijuoja biochemiją ir sako, kad tam jį įkvėpė būtent konkursas.
A.Kulbis: Matau iš socialinių tinklų, kad kai kurių mokytojų mokiniai po „Mūsų eksperimento“ eina mokslo keliu, išvyksta studijuoti į užsienio universitetus ir jau netgi pradėjo mokslinę karjerą.
R.Makarskaitė-Petkevičienė: Labai svarbu ir užgimstantis kitoks vaikų santykis su gamta. Net jei vaikai pasirinks kitokias sritis, tas jų buvimas mokyklos metais su gamta, šalia jos yra labai svarbu.
– Neretai sakoma, kad kaimo vaikai turi mažiau galimybių būti pastebėti.
A.Kulbis: Turėtume pasidžiaugti, kad beveik visos savivaldybės yra dalyvavusios šiame konkurse. Net mažose mokyklose, kur nėra įrangos, kaimuose, kur nėra mokslinių centrų, kuriuose galėtų pasikonsultuoti su specialistais, vaikai ir mokytojai aktyviai įsitraukia į „Mūsų eksperimentą“. Jiems reikia naujų idėjų, sumanymų.
R.Makarskaitė-Petkevičienė: Geografija išties labai plati. Tai ir Visaginas, Skuodas, Kazlų Rūda, Joniškis. Mokyklos įsitraukia.
Nuo rugsėjo 1-osios pradines mokyklas pasiekė ES fondų lėšomis nupirktos gamtamokslinės spintos, jose – cheminiai indai, mikroskopai, paprasčiausios lupos. Tai viskas, ko reikia tyrinėjimams. Esu tikra, kad tos priemonės suintensyvins eksperimentus.
Pastebėjau, kad kaimo vaikai neretai yra kruopštesni ir renkasi ilgiau trunkančius tyrimus, kur reikia net pusmetį stebėti pasirinktus objektus, sekti dinamiką.
– Nugalėtojų laukia prizas. Praėjusiais metais tai buvo kelionė į Suomiją. Ką ten veikė nugalėtojai?
– Į Suomiją keliavo pilnas autobusas mokinių. Helsinkyje vaikai aplankė mokslo centrą centrą „Heureka“, mokiniai galėjome jame viską išmėginti. Taip pat lankėmės Helsinkio universiteto medicinos fakultete ir tyrimų centre „Biomedicum Helsinki“. Ten mokiniai susitiko su doktorantu iš Lietuvos. Tai buvo įdomiau patiems vyriausiems, jie pamatė sudėtingą mokslinę aparatūrą, išvydo, kaip tyrinėjamos kamieninės ląstelės.
Kai kurių vyresnių mokinių svajonė – studijuoti ten ir atlikti tyrimus. Ši kelionė prisidėjo prie motyvacijos.
– O šiemetinis prizas?
– Tai kelionė į Berlyną, į Vokietijos technikos muziejų. Tai milžiniškas muziejus. Jis išskiriamas kaip vienas didžiausių ir įdomiausių šios srities muziejų pasaulyje. Taip pat papildome kelionę, kad vaikai pamatytų lankomą kraštą ir miestą. Juk daug ten vyksiančių vaikų pirmą kartą lankysis Berlyne.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
