Suskaičiavo, kaip dažnai žiniasklaidoje minimi kandidatai į prezidentus

Praėjusią savaitę nuskambėjus ne favoritų kandidatų į prezidentus pasisakymams esą šiems trūksta žiniasklaidos dėmesio, Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) atlikta analizė rodo, kad jų teiginiuose tiesos yra. Anot VPAI, dažniausiai spaudoje minimi trys favoritai laimėti šalies vadovo postą – Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.

Statistika: dažniausiai žiniasklaidoje minimi kandidatai į prezidentus – S. Skvernelis, G. Nausėda ir I. Šimonytė.<br>lrytas.lt montažas.
Statistika: dažniausiai žiniasklaidoje minimi kandidatai į prezidentus – S. Skvernelis, G. Nausėda ir I. Šimonytė.<br>lrytas.lt montažas.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis<br>T.Bauro nuotr.
Valdemaras Tomaševskis<br>T.Bauro nuotr.
Valdemaras Tomaševskis<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Valentinas Mazuronis<br>T.Bauro nuotr.
Valentinas Mazuronis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Puidokas Arvydas Juozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Puidokas Arvydas Juozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Naglis Puteikis Mindaugas Puidokas<br>T.Bauro nuotr.
Naglis Puteikis Mindaugas Puidokas<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Juozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Juozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lukrecijus Tubys, ELTA

May 2, 2019, 2:47 PM, atnaujinta May 2, 2019, 3:00 PM

VPAI analizavo 101 lietuvišką internetinį portalą ir straipsnius, kuriuose kandidatai buvo paminėti bent vieną kartą. Sumuoti duomenys rodo, kad per pastarąjį mėnesį kas trečiame tekste, kuriame paminėtas bent vienas kandidatas, buvo ir S. Skvernelio pavardė (30,8 proc. nuo straipsnių.)

Tai yra dukart didesnis procentas negu antroje vietoje likusio Gitano Nausėdos (14,8 proc.) ir du su puse karto už Ingridos Šimonytės (12,1 proc.).

Ketvirtoje vietoje, pagal VPAI rezultatus, yra Arvydas Juozaitis. Per pastarąsias 30 dienų jis buvo minimas 8,4 proc. straipsnių. Ne daug nuo jo atsilieka ir Mindaugas Puidokas su 8,1 proc.

Kiek mažiau žiniasklaidos dėmesio sulaukė socialdemokratų kandidatas Vytenis Povilas Andriukaitis (7,3 proc.). Tiesa, šis procentas yra didžiausias per pastaruosius tris mėnesius,- per tą laikotarpį jo matomumas spaudoje paaugo 0,9 proc. punktais.

Valentino Mazuronio pavardė minima 6,5 proc. straipsnių, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidato Valdemaro Tomaševskio ir Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio – po 6 proc.

Pasak VPAI tyrimų vadovo Gintaro Šumsko, aukštas S. Skvernelio paminėjimo dažnis yra natūralus pagal jo užimamas pareigas ir yra sudėtinga atskirti, kur jis vaizduojamas kaip premjeras, o kur kaip prezidentas. Jis taip pat pažymi, kad dažniausiai žiniasklaidoje vaizduojami trys kandidatai yra ir dėl pačios žiniasklaidos veikimo principų.

„Yra labai aiškūs lyderiai. Tarkime net komercinės žiniasklaidos priemonės dažnai argumentuoja, kad pasiremia visuomenės nuomonės apklausomis, mato tris aiškius lyderiu ir taip argumentuoja (kodėl šiems skiria daugiau dėmesio – ELTA). Yra trys lyderiai, todėl apie juos kalba, apie juos kalba, todėl yra trys lyderiai“, – sakė G. Šumskas.

Kaip ELTA jau skelbė, praėjusią savaitę LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš prezidento posto siekiančių kandidatų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.

„Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (...). Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai, ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems – po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas – ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, – tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis.

Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių – ekonomistui G. Nausėdai.

„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau – kaip tautinę šventę su pasibučiavimais, su viskuo. (...) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, – piktinosi A. Juozaitis ir išėjo iš LRT salės, kurioje vyko tiesioginė transliacija.

LRT, reaguodama į kandidato į prezidentus A. Juozaičio pareikšimus apie nacionalinio transliuotojo korupciją teigė, kad filosofas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir padarė žalą LRT reputacijai. LRT tvirtino, kad savo reputaciją gins, jei reikia, ir teisinėmis priemonėmis.

Anot LRT, teiginys, kad G. Nausėda buvo rodomas „dvigubai ilgiau“ nei A. Juozaitis yra neatitinka tikrovės.

LRT suskaičiavo, kad reportažą apie A. Juozaičio pranešimą kandidatuoti į prezidentus „Panoramoje“ rodė ne tik rugsėjo 17 d., bet ir rugsėjo 14 d. Pirmojo reportažo trukmė – 3 min. 45 sekundės, antrojo – 2 min. 33 sekundės. Suskaičiavome A. Juozaičio interviu abiejuose reportažuose trukmę – 1 min. 10 sekundžių. Tuo tarpu A. Nausėda reportaže kalbėjo – 1 min. 7 sekundes“, – pranešime rašė LRT.

Vėliau kandidatai į prezidentus Valentinas Mazuronis, Naglis Puteikis, Valdemaras Tomaševskis taip pat teigė stokojantys žiniasklaidos dėmesio priešrinkiminiu metu, tad palaiko A. Juozaičio išsakytą kritiką nacionaliniam transliuotojui. Jų teigimu, vadinamosios „antrosios lygos“ kandidatams iš tiesų yra skiriama mažiau dėmesio.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.