Debatuose dalyvavo Darbo partijos sąrašo atstovas Vigilijus Jukna, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) sąrašo vedlys Artūras Zuokas, Lietuvos centro partijos sąrašo narė Nina Puteikienė, Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo lyderis Remigijus Lapinskas, Visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ sąrašo lyderis Paulius Kunčinas bei Visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ vedlys Rolandas Paksas.
Teko teisintis dėl praeities skandalų
Pirmasis savo atstovaujamos partijos vizijas ir tikslus turėjo pristatyti darbietis V.Jukna, tačiau visą pasisakymai skirtą laiką jis išnaudojo kalbėdamas apie savo karjerą, darbinę patirtį ir nuveiktus darbus. Paklaustas, kodėl partijai atstovauja ne jos lyderis Viktoras Uspaskichas, V.Jukna aiškino, kad jie tarpusavyje yra pasiskirstę darbus bei susitikimus. „Kadangi esu antras sąraše, manau, galiu tinkamai atstovauti“, – tikino jis.
D.Žeimytės-Bilienės paklaustas, kodėl būdamas Žemės ūkio ministru (2012-2014 metais, – red.) jis neišdirbo visos kadencijos ir ar tam turėjo įtakos prezidentės Dalios Grybauskaitės jam išreikšta kritika, V.Jukna kalbėjo, kad tam turėjo asmeninių priežasčių.
„Jų aš šiandien nekomentuosiu, bet tai visiškai nebuvo susiję su profesine karjera ar darbu. Tiesiog tai buvo asmeninės priežastys, taip aš ir nurodžiau savo atsistatydinimo pareiškime. Prezidentės kritika, ji buvo, bet prezidentė man aiškiai pasakė, kad galiu tęsti darbus. Atkreipė dėmesį, į ką reikia atkreipti, bet iš prezidentės buvo palaikymas“, – atsakė jis.
Debatų vedėja taip pat priminė dar vieną su V.Jukna susijusį skandalą, kuomet po jo atsistatydinimo buvo kalbama apie iš šalies biudžeto jam skirtus šimtus tūkstančių eurų, skirtus mokyti vaikus apie karves ir vištas.
„Visiškai neteisingai bandė kažkas kažkokias sąskaitas suvedinėti. Iš tiesų, galbūt tai ir žinomi žmonės, kas tai bandė daryti ir kompromituoti tiesiog neturėdami jokių aiškių įrodymų bandė nepagrįstus kaltinimus pateikti. Vis dėlto, buvo atlikti ir keli auditai, tyrimą atliko ir Viešųjų pirkimų tarnyba – niekur nebuvo nustatyta jokio pažeidimo“, – tikino darbietis.
Klausiamas apie išmokas iš Europos Sąjungos (ES), jis apgailestavo dėl esą netinkamo ūkininkų finansavimo bei teigė, kad patekęs į EP stengtųsi suvienodinti išmokų dydį visoms ES narėms.
Sieks aukščiausių postų
A.Zuokas savo minutę taip pat išnaudojo praeities žygdarbių pristatymui, vardijo ir svarbiausius komandos narius. Paklaustas, ar tai paskutinis jo bandymas, ar dar turi kokių nors tikslų, A.Zuokas atsakė, kad pagal jo amžių dar jį matysime ir EP nariu, ir Lietuvos prezidentu, o kai jam bus 90 metų – ir eurokomisaru.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai, jog yra teistas, įtakos EP jam neturės, nes „politinės bylos yra labai aiškiai atskiriamos nuo bylų, kurios yra už tam tikrus kriminalinius nusižengimus ir EP yra ne vienas asmuo, kuris turi teistumą“.
„Be to, nėra amžinos kaltės“, – rėžė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) sąrašo vedlys, pridurdamas, kad teistumas jam nesutrukdė būti ir Vilniaus metu.
Laidos žiūrovų klausiamas, kokia, jo manymu, yra pagrindinė ES silpnybė ir stiprybė, A.Zuokas vardijo, kad didžiausias ES privalumas yra judėjimo laisvė, o minusas – didžiųjų ES valstybių noras įgyvendinti tam tikrus sprendimus, primetant juos ir mažosioms ES narėms.
EP kels pensijas lietuviams
Lietuvos centro partijos sąrašui atstovaujanti N.Puteikienė per duotą laiką kalbėjo, kad ši partija yra auganti ir stiprėjanti Lietuvos politinė jėga, kuri į rinkimus eina su laimingu – septintuoju numeriu. N.Puteikienė svarstė, kad partija turi didelį potencialą, nes ji esą geba sujungti „tai, kas yra gero kairėje ir dešinėje“.
„Pagrindinė mūsų idėja yra ta, kad ES būtų išduodami ne tiktai vienodi žaisliukai kiaulėms tvartuose, bet ir vienodos pajamos tiems, kurie mūsų šalyje yra silpniausi – pensininkai, neįgalieji ir kiti žmonės, patiriantys atskirtį“, – tikslus pristatė ji.
Paklausta, kaip būdama EP ji sieks, kad Lietuvos gyventojams būtų didinamos pensijos, N.Puteikienė konkretaus atsakymo taip ir nepateikė: „Taikant bazines pajamas. Tai yra, kad iš tikrųjų kiekvienas ES pilietis turi patirti tai, kas vadinama ES sanglauda. Jeigu mes esame ES nariai, mes turime teisę gyventi vienodomis sąlygomis su kitais šios bendrijos šalių piliečiais.“
Į D.Žeimytės-Bilienės repliką, kad EP pensijų nedidina, N.Puteikienė atrėžė, kad tai neva nėra tiesa.
„Netiesa, nereikia manęs klaidinti. Mūsų kitas uždavinys yra išnaudoti istorinį šansą padaryti įtaką EP įstatymų ir poįstatyminių aktų leidybai, kurie leistų realiai vienodinti gyvenimo lygį, o ne tiktai lozungais. Aš nešnekėsiu apie pensininkus. Jie dar turi namus, bet ką daryti tiems neįgaliesiems, kurie neturi nei stogo virš galvos, nei euro kišenėje?“ – dėl pensininkų persigalvojo ji.
Klausiama, ar jos vertybės sutampa su partijos sąrašo viršuje esančio europarlamentaro A.Guogos vertybėmis, N.Puteikienė sakė, kad jos vertybės sutampa su jos pačios ir su partijos, o A.Guogos vertybių ji teigė neklaususi.
„Jeigu turėčiau tiek pinigų, kiek A.Guoga, daryčiau tą patį: remčiau „Bėdų turgų“, statyčiau bažnyčias, investuočiau į tas sritis, kurios duoda greitą grąžą ir augina mūsų vaikus. Aš kalbu apie virtualios realybės produktų kūrimą“, – aiškino kandidatė į EP.
LVŽS išvadino populistais
Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo lyderis R.Lapinskas per jam skirtą minutę kalbėjo, kad eidama į rinkimus partija siekia labiausiai akcentuoti klimato kaitą ir resursų bei išteklių taupymo būtinybę.
„Dėl to skatinsime žiedinę ekonomiką, kalbėsime ir akcentuosime gerovės ekonomiką, kurios esminiai dalykai yra socialiai atsakingas verslas ir teisingesnis sukurtų rezultatų paskirstymas tarp visų visuomenės narių. Mes, be abejo, akcentuosime žmogaus teises“, – vardijo jis.
Paklaustas, kodėl 2010 metais paliko kompaniją „Rubicon group“, kurios vienu iš įkūrėjų jis buvo, R.Lapinskas teigė, esą verslo darymo ypatumai ir tradicijos nesutapo su jo asmeninėmis vertybėmis, nes jis matė „perdėtą agresyvumą“.
Aiškindamas savo ideologines vertybes, Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo lyderis minėjo darnios politikos principo laikymąsi, tiksliau, kaip jis pats įvardijo, „balanso ieškojimą tarp valstybės poreikio vystyti ekonomiką, tarp žmogaus ir visuomenės poreikio būti išreikštam ir turėti savo teises bei poreikio plačiąja prasme poreikio“.
Jis kalbėjo nenorintis priskirti savęs nei dešiniesiems, nei kairiesiems, nes tai esą tėra sąvokos, skirtos supriešinti žmones. R.Lapinsko teigimu, jo partija akcentuoja telkiančią ideologiją. Kaip vieną didžiausių problemų rinkimuose jis išskyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) dalyvavimą rinkimuose, nes dėl partijų pavadinimų panašumo jos dažnai yra maišomos.
„Mes nesame populistai, mes vykdome tai, ką sakome ir mūsų tezės yra paremtos programiniais dalykais, kurie yra akcentuojami ir paremti mokslu, faktais, argumentais. Su populizmu mes neturime nieko bendro“, – savo partijos ir LVŽS skirtumus pateikė jis.
Rinkimų naujokas
Visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ sąrašo lyderis P.Kunčinas per jam skirtą laiką prisipažino, kad rinkimuose yra naujokas. „Kaip Gabrielius Landsbergis sakė: politinis startuolis“, – juokavo jis. Tačiau pridūrė, kad jis yra ekonomistas ir priminė visiems apie savo tėvą, Jurgį Kunčiną, kuris yra romano „Tūla“ autorius.
Paklaustas, kokią visuomenės grupę atstovauja jo komitetas, P.Kunčinas aiškino, kad jis atstovauja naująją kartą, nes jam svarbiausia yra pažanga ir reformos.
„Visus lietuvius. Jeigu labai tiksliai, tai yra žmonės, kurie svarsto išvažiuoti arba yra išvažiavę ir nori sugrįžti. Aš norėčiau pakeisti kryptį mūsų emigracijos politikoje“, – kalbėjo kandidatas į EP, pridurdamas, kad pats yra už laisvą judėjimą.
„Tai yra pirmas žingsnis, nes mums dabar (rinkimuose, – red.) prognozuoja 0,1 proc. Čia yra politinės sistemos atsakymas – į bet kokį startuolį žiūri iš karto atstumiančiai. (...) Mes kuriame skaitmeninę demokratiją, turėsime savo programėlę, per kurią galės jungtis visi, kurie naudojasi pažangiomis technologijomis. Mums svarbu, kad į politiką ateitų nauji žmonės, kurie turi naujas idėjas“, – pabrėžė P.Kunčinas.
„Aš esu ekonomistas, kuris vis dar tiki kapitalizmu. Aišku, esu nusivylęs demokratiniu procesu, bet tikiu, kad jį reikia apsaugoti. Aš tikiu ES, bet netikiu, kad reikia siekti federalizmo. Manau, kad per daug yra nuvažiavęs tas federalizmo traukinys. Per daug elitas sau leidžia žmonių sąskaita“, – apibendrino jis.
Sulaukė klausimų apie vizitus Rusijoje ir Baltarusijoje
Visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ vedlys R.Paksas per duotą laiką pristatė kelis savo komandos narius ir moto, su kuriuo komitetas eina į rinkimus. „Daugiau Lietuvos pasaulyje, daugiau Lietuvos Europoje ir daugiau Lietuvos Lietuvoje“, – tokį šūkį paskelbė jis.
Į D.Žeimytės-Bilienės klausimą, ką tuomet pastaruoju metu jis veikia Rusijoje ir Baltarusijoje, R.Paksas atsakė, kad Lietuva prieš dešimtmetį esą turėjo puikius užsienio politikos prioritetus – NATO, ES ir geros kaimynystės principą.
„Buvo pasiekti pirmieji du, tačiau su gera kaimynyste, man atrodo, mums šiek tiek nepavyko. Lietuva susipyko praktiškai su visais, su kuo galima susipykti. Aš manau, kad parlamentaras būtent turi būti ten, kur jis labiausiai reikalingas. Ir mano paskirtis ir noras būtent ten, kad santykiai tarp Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos gerėtų“, – poziciją pareiškė europarlamentaras.
Jis teigė nemanantis, kad susitikdamas su Rusijos ir Baltarusijos vadovais ir nederindamas tų susitikimų su mūsų šalies vadovybe peržengia Lietuvos interesų ribas, o jeigu kažkas, jo žodžiais, „iš dabartinio politinio istablišmento nenori to daryti arba tarnauja kitiems šeimininkams, tai kažkas turi tai daryti (siekti bendradarbiavimo, – red.)“.
„Taip, aš turėjau pokalbį su V.Putinu. Tai buvo gruodžio šeštą dieną ir tęsinys tos pačios idėjos, šito regiono saugumo užtikrinimo, t.y. Kaliningrado ir Lietuvos saugumo užtikrinimo, įvyko vakar – tai susitikimas su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka. Aš gavau palankias nuostatas, kad tai reikėtų tęsti (...) kad šitas regionas ne ginklais, o diplomatine kalba taptų saugesnis“, – dėstė R.Paksas.
Kaip pagrindinį susitikimo su A.Lukašenka tikslą jis įvardijo Astravo EA saugumo klausimą. Klausiamas, kokia būtų jo pozicija dėl ES taikomų sankcijų Rusijai, R.Paksas teigė, kad, nors Lietuvos valdžia ir pritaria šioms sankcijoms, reikėtų nepamiršti, kad Rusija neva yra ir pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė.
„Sankcijomis neišspręsime problemų. Aš manau, kad tik sėdint ir kalbant, ieškant kompromisų šitą problemą galima išspręsti. Aš siūlau kalbėtis, kad (sankcijas, – red.) atšauktume“, – aiškino europarlamentaras, kuris vienintelis pasisakė, kad sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos.
Daugiau kandidatų pasisakymų išgirskite „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Europos Parlamento rinkimų laida“ 21 val.
