Paklaustas, kodėl šis susitikimas nebuvo derintas su šalies vadovybe, R.Paksas tikino, kad neturi nieko su niekuo derinti, nes yra europarlamentaras ir atstovauja „savo šeimai, savo vaikams, savo anūkams ir nepritaria kareivių vanagų politikai, kurią vykdo dabartinis politinis istablišmentas“.
„Ar jis bus informuotas apie mano važiavimą, ar nebus, aš darysiu tą patį. Man labai įdomu bus, kokį klausimą užduosite man jūs nuoširdžiai, kai Rolandas Paksas grįš iš susitikimo su Donaldu Trumpu“, – įpykęs dėl žurnalistų užduodamų klausimų pareiškė R.Paksas.
Turėjo du tikslus
Taip jis kalbėjo penktadienį savo surengtoje spaudos konferencijoje „Naujos galimybės Lietuvai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo“ po to, kai ketvirtadienį susitiko su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka.
Europarlamentaras aiškino, kad vizitas į Baltarusiją buvo vizito į Rusiją tęsinys, nes po šio susitikimo R.Paksas parašė laiškus Vokietijos, Suomijos, Švedijos, JAV ambasadoms ir kitoms valstybėms dėl nusiginklavimo, o baltarusiai į laiškus atsiliepė pirmieji.
Konferencijoje R.Paksas, kalbėdamas apie vizito tikslus, daugiausia dėmesio skyrė būtent Astravo EA klausimui, dėl kurio su Baltarusijos prezidentu jis tikino kalbėjęs dvigubai ilgiau, nei buvo numatyta iš anksto – apie valandą.
„Situacija dėl Astravo AE tampa politine. (…) Saugumo pažadas tampa politikavimo pažadu. Nerealu, kad šita gamykla būtų neatidaryta. Nėra tokios veiklos, kuri priverstų neatidaryti šitos elektrinės ir nėra galimybės jos sustabdyti, vis tiek gruodį ji bus paleista“, – aiškino R.Paksas.
Jis teigė pasiūlęs A.Lukašenkai pakviesti nepriklausomus ekspertus, dėl kurių žodžių nekiltų abejonių bei taip sekti šios elektrinės saugumo situaciją, nes esą vienintelė Lietuva iš 66 Baltarusijoje apsilankiusių tarptautinių organizacijų, kurios yra susijusios su atominės elektrinės saugumu, turi EA pastabų.
„Gavau palaikymą iš prezidento A.Lukašenkos“, – tikino R.Paksas, pridurdamas, kad Baltarusijos prezidentas susitikime stebėjosi, kaip lietuviai gali manyti, kad jų teritorijoje statoma eletrinė gali būti nesaugi.
Susitikimo nederino
Žurnalistų paklaustas, kodėl toks vizitas nebuvo suderintas su prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija, R.Paksas supyko ir teigė, kad tai nėra nuoširdus klausimas, nes jis yra Europos Parlamento (EP) narys ir susitikimų esą neturi derinti su niekuo.
Europarlamentaras taip pat pareiškė, kad jo ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijos stipriai skiriasi, o ministerijos vadovybė apskritai negali eiti savo pareigų.
R.Paksas pabrėžė, kad klausimo, kodėl jis nederina susitikimų, žurnalistai jo galės paklausti, kai jis susitiks ne tik su V.Putinu ir A.Lukašenka, bet ir su JAV prezidentu D.Trumpu.
Europarlamentaras taip pat užsiminė apie susitikime su V.Putinu diskutuotą idėją dėl Kaliningrado ir Lietuvos demilitarizavimo.
Klausimas politizuotas
Kaip ketvirtadienį skelbė naujienų agentūra ELTA, A.Lukašenka po susitikimo kalbėjo, kad Lietuva ir Baltarusija į tam tikrus dalykus žiūri taip pat, tačiau atsiranda ir nesutarimų, o tai, sakė Baltarusijos vadovas, natūralu kaimyninėms šalims.
„Kadangi mes kaimynai, o jų nesirenkama, juos duoda Viešpats, mums teks gyventi kaip kaimynams, norime mes to ar ne. Kad gyventume taikiai ir draugiškai, o kito kelio Baltarusija ir nemato, jūs tai gerai žinote ir suprantate, reikia bendrauti ir kalbėtis įvairiomis temomis, pradedant nuo bendrų regiono saugumo problemų, kaip žinote, Europoje dėl to kilusi audra, duok Dieve, kad ji nurimtų.
Kita vertus, yra ir vietinės problemos. Pavyzdžiui, (Astravo, – red.) atominės elektrinės statyba – tema, kuri yra labai aktuali Lietuvai ir, mūsų nuomone, labai politizuota“, – kalbėjo A.Lukašenka.
R.Paksas taip pat tikino, esą Astravo AE statybos tema Lietuvoje yra smarkiai politizuota, o Lietuva turėtų sėsti prie derybų stalo ir su Baltarusija kurti tarptautinę ekspertų grupę, stebėsiančią Baltarusijos AE veikimą.
„Pasiūliau prezidentui sukurti tarptautinę ekspertų grupę nuolatiniam atominės jėgainės stebėjimui. Suprantu, kad elektrinė bus pastatyta, kad ji veiks. Dabar mums reikia susėsti drauge. Ne paslaptis, kad tam tikros politinės jėgos Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, išnaudoja AE statybą politiniams tikslams pasiekti.
Nemanau, kad baltarusiai sau statosi nesaugią jėgainę. Asmeniškai aš esu atominės energetikos šalininkas“, – po susitikimo žurnalistams kalbėjo R.Paksas.
Susitikimą iniciavo R.Paksas
Pasak europarlamentaro, kadaise Lietuva turėjo tris užsienio politikos tikslus: įstoti į NATO ir ES bei palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, tačiau trečiojo tikslo pasiekti Lietuvai neva nepavyko.
„Deja, su trečiuoju prioritetu mums nelabai pasisekė dėl daugelio priežasčių, o tai reikia taisyti. Su kaimynais reikia sugyventi taikoje ir santarvėje“, – tikino R.Paksas.
A.Lukašenka pridūrė, kad R. Pakso vizitas į Minską taps gera dvišalių problemų sprendimo pradžia. Pasak prezidento, dvišalių santykių pagrindu visada yra prekybiniai ir ekonominiai ryšiai.
„Nepaisant politinių nesutarimų, ekonominių santykių lygis labai aukštas. Mes visada su dideliu malonumu vežėme milijonus tonų prekių per Lietuvą, mums patogu dirbti jūsų uostuose. Daug žmonių turistiniais tikslais aplanko Lietuvą ir mes niekada netrukdome tam, kad lietuviai pas mus atvyktų“, – R.Paksui sakė Baltarusijos prezidentas.
Pasak baltarusių žiniasklaidos, susitikimas įvyko R.Pakso iniciatyva. Pats R.Paksas oficialaus vizito Baltarusijoje anksčiau nebuvo.
Laimėti rinkimuose nepavyks
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius ELTAI teigė, kad R.Paksui susitikimas su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka nepadės laimėti vietos Europos Parlamente (EP).
Pasak politologo, R.Paksas yra praeities politikas, kuris nebeturi nei politinės partijos palaikymo, nei apskritai rimtų politinių idėjų, pritraukiančių Lietuvos rinkėją.
„R.Paksui bus sunku kažką apčiuopiamo laimėti EP rinkimuose. Jo bei Tvarkos ir teisingumo partijos keliai išsiskyrė. Vienintelis dalykas, kurį R.Paksas gali daryti – tai išnaudoti savo žinomumo likučius ir taip pakliūti į naujienų antraštes tokiais skandalingais susitikimais su V.Putinu ar A.Lukašenka.
Kitaip tariant, R.Paksui lieka tik fokusų rodymas, nes rimtų politinių idėjų jis seniai neturi, išskyrus viena, kaip nors atkeršyti apkaltos tariamiems kaltininkams“, – susitikimą vertino V.Valentinavičius. Iš tokių R.Pakso susitikimų, politologas daro išvadą, kad europarlamentaras bando pritraukti sovietiniams laikams nostalgišką rinkėją.
„Kažkokios ypatingos žalos Lietuvai šių susitikimų, aš nemanau. Kadangi R.Paksas jau labai mažai reiškiasi Lietuvos politikoje. Jis sąmoningai orientuojasi į tarybinių laikų nostalgijos kamuojamus rinkėjus ir bando kurstyti tą nostalgiją susitikimais su V.Putinu bei A.Lukašenka.
Kažkiek tokių rinkėjų yra, bet aš nemanau, kad tai būtų reikšmingas skaičius R.Paksui“, – apibendrino politologas.
