„Jei Lietuvos visuomenė nepasitikės mumis abejuose artėjančiuose rinkimuose, tokiu atveju mes neįvaizduojame, kaip galėtume dirbti valdančiojoje daugumoje. Tuomet pasitrauksime iš valdančiosios daugumos“, – po valdybos posėdžio žurnalistams sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Anot jo, valdyboje išsakytos pozicijos taip pat bus aptartos Seimo frakcijos posėdyje, o galutinį sprendimą dėl partijos dalyvavimo ar nedalyvavimo valdančiojoje koalicijoje priims taryba.
„Mes tikrai nesitrauksime iš politikos ir neatsisakome savo vizijos, bet nacionaliniai rinkimai yra gera proga pasiklausti visuomenės, ar mes turime pasitikėjimą tiems darbams tęsti. Jei tas pasitikėjimas bus išreikštas, tą darbą tęsime“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Anot jo, kadangi po prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus, pralaimėjimo atveju „partija valdančiosios koalicijos formavime nedalyvaus“.
Pralaimėjus vienerius rinkimus, partija atskirai spręstų dėl galimybės likti valdžioje, teigė R. Karbauskis.
Jis praėjusią savaitę paskelbė, kad valstiečiai trauktųsi iš valdžios, jei pralaimėtų prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
„Jeigu iš tikrųjų konservatoriai turės savo prezidentą, o tai yra arba I. Šimonytė, arba G. Nausėda, mūsų įsitikinimu, tai yra tas pats, tai yra du konservatorių kandidatai, ir mes, pavyzdžiui, Europos Parlamento rinkimuose, kaip partija, nelaimime, gali būti, ir aš tą pasiūlysiu – pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Valstiečių ir žaliųjų sąjungai“, – BNS praėjusį ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.
Jo teigimu, rinkimus pralaimėjus partijos kandidatui Sauliui Skverneliui ir prezidentu išrinkus konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę arba savarankiškai kandidatuojantį ekonomistą Gitaną Nausėdą, konservatoriai sustiprintų įtaką politiniams procesams ir dar labiau padidintų spaudimą valstiečiams.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją yra pasirašiusios LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija, jos dar turi bendradarbiavimo susitarimą su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime. Tai sudaro 69 balsus Seime iš 141.
Per balsavimus dažnai valdantieji sulaukia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių palaikymo. Pridėjus šiuos balsus, susidaro 77 mandatai.
