Kandidatų debatai: klaidų pripažinimas, aštrūs klausimai, kalbos apie laimę ir abortus

Iki prezidento rinkimo liekant vos kelioms dienoms, devyni prezidento posto siekiantys kandidatai dar kartą susigrūmė „Lietuvos ryto“ televizijos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizuojamuose debatuose.

„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.lt nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.lt nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
 „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
 „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
 „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
 „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
„Lietuvos ryto“ televizijos eteryje vyko dar vienas prezidento posto siekiančių kandidatų susirėmimas. <br> lrytas.tv nuotr. 
Daugiau nuotraukų (25)

Lrytas.lt

May 9, 2019, 9:31 PM, atnaujinta May 10, 2019, 7:19 AM

Ši laida buvo skirta žiūrovų ir pačių kandidatų klausimams. Debatuose kandidatams teko atsakyti į gana suktus klausimus apie savo planus, požiūrį į esmines šalies problemas.

Prezidento rinkimuose dalyvauja devyni kandidatai: socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, valstiečių kandidatas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

M.Puidokui teko pripažinti savo klaidą

Debatai prasidėjo nuo kandidatų klausimų vieni kitiems. V.P.Andriukaitis turėjo užduoti klausimą oponentui M.Puidokui. Jis klausė apie socialinio teisingumo sampratą.

„Per trejų metų darbo patirtį vieną iniciatyvą jūs pasirašėte – atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio tuos ūkininkus, kurie papildomai perka daugiau nei 20 hektarų. Tai nepraėjo, bet po to jūs balsavote už pensijų reformą ir „Sodros“ mokesčių lubų įvedimą, kuris palengvina naštą turtingiesiems. Tai mano klausimas jums: kokia jūsų samprata dėl socialinio teisingumo?“ – klausė V.P.Andriukaitis.

M.Puidokas pareiškė, kad tą kartą suklydo, ir pripažino savo klaidą.

„Ta iniciatyva, kuri buvo teikiama dėl ūkininkų, buvo atsiimta, aš prisipažinau suklydęs. Manau, kad garbinga kiekvienam politikui tą pripažinti. Jeigu kalbėtume apie mokesčių reformą, kad ir dalinė reforma, bet ji vis tiek link progresyvumo. Žymiai blogiau būtų neturėti jokios reformos“, – į klausimą atsakė M.Puidokas ir mokesčių reformą įvardijo „mažesne blogybe“.

I.Šimonytei teko aiškintis dėl karo tarnybos

M.Puidokas turėjo užduoti klausimą I.Šimonytei. Jo klausimas buvo apie privalomą karinę tarnybą moterims.

„Kiek pats esu domėjęsis šiuo klausimu, Lietuva kaip maža valstybė turi ir demografinių problemų, tad moterims, kurias jūs visą laiką palaikote, ir taip sudėtinga integruotis į darbo rinką – jos turi ir mamos pareigas. Kaip jūs tai vertinate?“ – oponentės klausė M.Puidokas.

„Manau, kad čia du klausimai yra suplakti į vieną“, – savo atsakymą pradėjo I.Šimonytė. Ji tikino, kad turime didinti rezervą.

„Pirmiausia turime didinti rezervą, kad turėtume jį didesnį, jei iš tiesų mūsų poreikiai būtų tokie, kad mums jo reikėtų. Aš manau, kad nėra objektyvių priežasčių, kodėl negalėtume šaukti merginų. Mes kalbame apie jaunuolius, baigusius mokyklą, ir paprastai dabartiniame gyvenime motinystės sprendimai atidedami šiek tiek vėliau“, – atsakė kandidatė. Ji tvirtino, kad jei ji būtų buvusi pašaukta atlikti karinės tarybos, tikrai būtų tuo didžiavusis.

A.Juozaitis išdėstė požiūrį į moterų teises

I.Šimonytė klausimą uždavė A.Juozaičiui. Jos klausimas buvo apie moterų teises ir lyčių lygybę.

„Viename savo interviu jūs apsakėte, kad moteris turėtų susitaikyti (tas žodis man labai įstrigo) su tuo, kad jos vienintelės gali gimdyti vaikus, džiaugtis buvimu namuose. Tai noriu paklausti: ar moterys taip pat turi susitaikyti su tuo, kad uždirba mažiau nei vyrai, kad jos dirba mažiau apmokamus darbus, kad jų darbo vietas didesniu mastu nusineš ketvirtoji pramonės revoliucija? Ar jos neturėtų su tuo susitaikyti? Ir ką kaip šalies prezidentas būtumėte pasiryžęs dėl to padaryti?“ – klausimą uždavė kandidatė.

„Pirmiausia reikia remtis tuo, kad moteris turi būti laiminga“, – į klausimą atsakė kandidatas A.Juozaitis.

„Ir kaip ji įsivaizduoja tą laimę šeimoje, taip reikia ir gyventi su ja. Įvairiausi žodžiai nieko nekeičia, santykiai turi būti kuo geriausi, – tvirtino kandidatas. – Jūs sakėte, kad ketvirtoji revoliucija atims darbo vietas iš moterų. Duok Dieve, jos turi šventą darbą – tęsti giminę, Lietuvos giminę.“

S.Skverneliui  klausimas apie Stambulo konvenciją

A.Juozaitis uždavė klausimą S.Skverneliui apie Stambulo konvenciją.

„Kai aš mačiau, kad jūs palaikote Stambulo konvencijos ratifikavimą, kilo tas palyginimas su jūsų pozicija už stiprią šeimą ir ne už socialine inžinerija paremtą visuomenę. Bet Stambulo konvencija, nors ji vadinasi „prieš smurtą prieš moteris ir smurtą aplinkoje, bet ten įvedamas genderizmas, kuris viską keičia. Kaip dabar jūs įsivaizduojate, ar tikrai reikia ratifikuoti šitą konvenciją?“ – kandidato klausė A.Juozaitis.

S.Skvernelis tvirtino, jog jam nėra priimtina jokia smurto forma.

„Nesvarbu, kokia to žmogaus pasaulėžiūra, seksualinė orientacija, kokias tradicijas išpažįsta, kokios religijos jis yra, smurtas yra nepriimtas. Jei kalbama apie Stambulo konvenciją, tai yra teisės aktas, kuris apgina silpnesnį. O dėl vertimo ir socialinės lyties, čia didžiausios aistros kyla, man nėra priimtina, kad prieš silpnesnį yra smurtaujama, jis jaučiasi kitoks. Manau, kad pagrindiniai principai yra nukreipti prieš smurtą, ir aš tuos pagrindinius principus palaikau“, – sakė S.Skvernelis.

Aštrus S.Skvernelio klausimas G.Nausėdai

S.Skvernelis uždavė klausimą G.Nausėdai. Jis oponento reikalavo įvardyti bent vieną atvejį, kai gynė žmones, o ne kažkieno kito interesus.

„Mes gal ir nežinome kiekvienas apie save tiek daug, apie kitus dėl patirčių. Gal jūs galėtumėte iš savo profesinės karjeros atskleisti bent vieną pavyzdį, kada gynėte ne savo asmeninius, ne buvusios darbovietės – komercinio banko – interesus, bet Lietuvos žmonių interesus?“ – klausė S.Skvernelis.

G.Nausėda prisiminė savo patirtį Lietuvos banke.

„1996–2000 metais dirbau svarbiausiu pinigų politikos departamento direktoriumi Lietuvos banke. (...) Ir galiu drąsiai sakyti, kad buvau vienas iš vadinamosios Lietuvos banko pinigų politikos programos 1997–1999 metams kūrėjų. Reikėjo padėti labai daug pastangų, kad ta programa būtų priimta ir įgyvendinta. 2002 metais jos pagrindu litas buvo perorientuotas nuo dolerio prie euro. Ir šiandien aš tai laikau vienu iš didžiausių savo profesinių pasiekimų“, – sakė G.Nausėda.

V.Tomaševskis gynė Pietryčių Lietuvos padėtį

G.Nausėda klausimą uždavė V.Tomaševskiui. Jis oponento teiravosi apie padėtį Pietryčių Lietuvoje.

„Jūsų kaip politiko dėmesys yra fokusuotas į Pietryčių Lietuvos regioną. Ir niekas nedrįstų neigti, kad jame yra tam tikrų problemų, kurios susijusios ir su ekonomine, socialine raida, socialine atskirtimi. Ar jūs laikotės nuomonės, kad šio regiono problemas reikėtų spręsti specialios programos kūrimu ir specialaus statuso šitam regionui suteikimu, ar problemas būtų galima išspręsti bendrosios regionų politikos kontekste?“ – klausė kandidatas.

V.Tomaševskis pabrėžė, kad G.Nausėdos klausime yra netikslumų.

„Jūsų klausime yra netikslumų. Šitas regionas turi pakankamai gerą poziciją socialine ir ekonomine prasme. (...) Nėra taip, kaip konservatoriai bando rodyti viešojoje erdvėje“, – sakė kandidatas. Jis pabrėžė, kad Šiaurės Lietuvoje problemų daug daugiau ir ten „tuoj nebeliks žmonių“.

N.Puteikiui – klausimas apie abortų draudimą

V.Tomaševskis klausimą turėjo užduoti N.Puteikiui. Jis klausė apie abortų draudimą.

„Norėčiau užduoti klausimą iš vertybinės pusės – dėl negimusių vaikų. Šiandien įrodyta, kad nuo pradėjimo jau yra gyva būtybė. 21 dieną pradeda plakti negimusio vaiko širdis, bet pas mus iki 12 savaitės negimę vaikai yra žudomi, jie abortuojami. Per metus tokių yra 6 tūkstančiai. Koks jūsų požiūris?“ – oponento klausė V.Tomaševskis.

N.Puteikis, atsakydamas į klausimą, sakė, kad pritaria V.Tomaševskio išsakytai pozicijai.

„Tuo labiau kad Lietuvai, kurioje emigracija yra pati didžiausia, pragyvenimo trukmė smarkiai atsilieka nuo Europos vidurkio. Aš esu šalininkas to, kad abortai turi būti smarkiau ribojami“, – sakė N.Puteikis.

V.Mazuronio pažiūros

N.Puteikis uždavė klausimą V.Mazuroniui. Oponentas jo klausė, kokioje frakcijoje šis dirba Europos Parlamente (EP).

„Aš esu ALDE, liberalų demokratų frakcijoje“, – sakė V.Mazuronis.

„Ji iš esmės yra liberali frakcija, kuri pasisako už esmines vertybes, kurios man visiškai priimtinos: žmogaus teisės, gerovės valstybė, skurdo mažinimas ir taip toliau. Aš pradėjau savo karjerą nuo liberalų. Logiška, kad EP esu liberalų demokratų frakcijoje“, – sakė V.Mazuronis.

V.Andriukaitis aiškino, kas yra laimė

V.Mazuronis klausimą uždavė V.P.Andriukaičiui. „Kas yra laimė ir ar gali būti laimingas politikas ir prezidentas? Jei taip – kada?“ – klausė oponentas.

„Laimė yra tada, kai didelė dalis žmonių yra laimingi. Prezidento pareiga – žvelgti į vieną įdomų konstitucinį reikalavimą tarnauti bendrai tautos gerovei. Laimė yra savo širdyje turėti altruizmo, apdovanoti juo visus aplinkui“, – sakė kandidatas V.P.Andriukaitis.

G.Nausėdos akistata su rinkėjų kritika

Po kandidatų klausimų vienas kitam atėjo eilė ir visuomenės klausimams. Kiekvienam kandidatui debatų vedėja uždavė po du specialiai jam skirtus klausimus.

Pirmasis į klausimus atsakinėjo G.Nausėda. Jis turėjo atsakyti, kaip pavyks būti taikdariu ir išlaikyti objektyvumą.

„Norėjau paklausti, ar galėsite būti objektyvus tarp verslo ir samdomo darbuotojo, kai jūsų susitikimuose jums tarpininkauja Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus, o komandoje yra Tomas Davulis, kuris yra vienas iš dabartinio Darbo kodekso autorių, o darbuotojų jis vadinamas vergoviniu?“ – rinkėjo klausimo perklausė D.Žeimytė-Bilienė.

„Prieš keletą dienų, ko gero, kaip vienintelis kandidatas į prezidentus susitikau su profsąjungų judėjimo „Solidarumas“, taip pat kitų profesinių sąjungų vadovais. Mes kalbėjomės apie kolektyvinį dialogą, apie Trišalę tarybą, apie tai, kad valstybė negali stoti į darbdavių gretas ir žaisti dėl jų interesų. (...) Niekas nepradės sakyti, kad šiandien profsąjungų lyderiams yra lengva atstovauti savo žmonių interesams.

Aš stengiuosi girdėti visas puses. Taip, aš bendrauju ir su verslo žmonėmis, ir su profsąjungomis, ir su įvairių partijų atstovais“, – sakė kandidatas ir pabrėžė, kad tik tai leidžia gerai perprasti visų lūkesčius.

Kitas klausimas kandidatui buvo kiek sunkesnis. Jam teko atsakyti, ko Lietuvos žmonėms trūksta iki visiškos laimės.

„Galiu atsakyti su humoru: padaryti teisingą sprendimą prezidento rinkimuose. Tačiau gal reikėtų surimtėti. Niekas turbūt nesijaus laimingas, jei aplink visi jaučiasi nelaimingi“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

S.Skvernelis gynėsi esantis nepriklausomas nuo R.Karbauskio

S.Skverneliui rinkėjas suformulavo klausimą apie jo asmenines lėšas rinkimams: kiek konkrečiai eurų jis sutaupė, į susitikimus su rinkėjais važiuodamas ministrui pirmininkui suteikiamomis galimybėmis.

„Aš tikrai mielai vairuočiau automobilį, tai labai mėgstu daryti. Jau dvejus su puse metų to negaliu daryti, nors labai mielai eičiau ir gyvenčiau tokį gyvenimą, kaip buvau įpratęs: be apsaugos, be ypatingų reikalavimų man ir šeimai. Tai yra valstybės nustatyta valstybės vadovų apsaugos sistema, kuri nepriklauso nuo kandidato. Aš važiuoju ne tik į šiuos susitikimus, važiuoju krepšinio pažiūrėti, į parduotuvę, neturiu galimybės pasirinkti ir naudoti savo transporto priemonės“, – pabrėžė S.Skvernelis.

S.Skverneliui taip pat teko atsakyti, kokią įtaką jam turės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Dveji su pusę metų labai aiškiai parodė, kad aš esu nepriklausomas, savarankiškas, nieko nevaldomas ministras pirmininkas, toks būsiu ir prezidentas“, – sakė kandidatas.

V.Mazuronis įvardijo savo autoritetą

V.Mazuronis, paklaustas rinkėjo, negalėjo išskirti, kuris prezidentas jam yra autoritetas.

„Visus Lietuvos išrinktus prezidentus aš gerbiu, visi man jie yra autoritetai, juos išrinko tauta. Jei jūs paklausite, kuris yra artimiausias, jokia paslaptis, kad artimiausiai aš dirbau ir politikoje buvau su neteisėtai nuverstu prezidentu Rolandu Paksu“, – savo autoritetą įvardijo kandidatas.

V.Mazuronis tvirtino, kad jo požiūris į senjorus yra „labai geras“. „Ateitį aš manau, kad kuo ilgiau, linkiu ilgų, sveikų, laimingų gyvenimo metų. Ir kad jie jaustųsi mūsų valstybėje įvertinti, apsaugoti ir tada jie, jų vaikai, jų anūkai mylės mūsų valstybę, o tai reiškia, kad ji stiprės“, – sakė V.Mazuronis.

M.Puidokui teko konkrečiai įvardyti savo pajamas

M.Puidokui teko atsakyti į klausimą apie Europos Sąjungos (ES) ateitį.

„Man turime suprasti, kad jei ES ir toliau judės federacijos linkme, priverstinės federalizacijos linkme, galime turėti labai skaudžių padarinių“, – sakė kandidatas. Kaip pavyzdį jis pateikė „Brexit“ procesą, kuris esą net gali tapti „nuolatinis“.

„Kokios jūsų pajamos, kokia pinigų suma yra pakankama pragyvenimui?“ – rinkėjo klausimą perskaitė debatų vedėja žurnalistė D.Žeimytė-Bilienė.

„Esu Seimo narys, mano atlyginimas yra 2 tūkst. eurų. Esu įsitikinęs, kad esant dabartinėms kainoms bent pusantro tūkstančio eurų leidžia išlaikyti šeimą, gyventi pagal lūkesčius, turėti orų gyvenimą“, – kalbėjo kandidatas.

Jis prisiminė, kad kai dėstė universitete, kaip docentas gaudavo apie 650 eurų ir to šeimos pragyvenimui neužteko.

A.Juozaičiui – klausimas apie LGBT teises

A.Juozaičiui buvo užduotas klausimas, prašant įvardyti savo pastangas užtikrinant LGBT bendruomenės ir bendrapiliečių lygiateisiškumą.

„Klausimas, kokiu lygiu ką pripažinti. Šeima pagal Konstituciją yra neliečiama, tai yra vyro ir moters laisva sąjunga. O šita sąjungos forma, ką jūs dabar paminėjote, gali būti ir partnerystė, kuri įteisinama turtiniu pagrindu. Bet vadinti to šeima ar santuoka nereikėtų, nes tai yra socialinis eksperimentas, kuris apėmęs Europą. Jis viso labo teturi 30 metų, ar tai bus amžinai, niekas nežino. Tegul myli, kas kaip ką nori, tegul sudaro savo ūkines sutartis“, – sakė A.Juozaitis.

Kitas klausimas šiam kandidatui buvo apie Pergalės dienos šventimą Lietuvoje. „Pergalė, nežinia kaip, prieš ką ir kam, bet kad pasibaigė karas, su šita laime gyvena iki 1964 metų, kol Leonidas Brežnevas iš šios pergalės nesugalvojo sukurti sau papildomo mito. Tas dabar pergalės vajus nėra mūsų valstybės, čia nėra mūsų klausimas“, – sakė kandidatas A.Juozaitis.

Ar I.Šimonytė gyventų Turniškėse?

I.Šimonytės buvo klausiama, ar ji kraustytųsi gyventi į Turniškes.

„Visas valstybės nenaudojamas nekilnojamasis turtas turi būti įvertintas ir panaudotas taip, kad valstybė galėtų iš to uždirbti pajamų. O dėl asmeninio sprendimo esu sakiusi, kad daugiabutyje gyventi tapo tiesiog nepatogu, mielai likčiau gyventi naujai pasistatytame name. Bet kai mes kalbame apie valstybės vadovo ar ministro pirmininko rezidenciją, mes įsivaizduojame, kad čia kažkokia tuštybė. Bet yra žmonės, kurie dirba darbą, jie saugo pareigūną, jiems sudarytos sąlygos“, – sakė ji.

N.Puteikis džiaugėsi, kad oponentai persako jo idėjas

N.Puteikiui teko atsakyti, ką prezidentas gali padaryti dėl pensijų didinimo. Tai vienas iš esminių šio kandidato į prezidentus rinkimų šūkių.

„Prezidentas gali kalbėti. Viešas kalbėjimas yra politika, nuomonės formavimas. Puikus pavyzdys yra Lenkijos politikai. Atvažiuoja Lenkijos premjeras į Lietuvą ir kalba apie tai, kokia didžiulė problema, jog užsienio korporacijos iš šalies išveža šimtus milijardų eurų“, – sakė kandidatas.

Paprašytas išvardyti tris argumentus, kodėl prezidento rinkimuose rinkėjai turėtų balsuoti už jį, paminėjo tik vieną.

„Pirmas argumentas, kad aš bandau tą dvidešimties metų praktiką, kad prezidentas yra užsienio reikalais užsiimantis žmogus, keisti savo kalbėjimu“, – kalbėjo N.Puteikis.

Jis sakė, jog džiaugiasi, kad ir oponentai kartais perima jo mintis ir kalba apie prezidento svarbą vidaus politikoje. „Pavyzdžiui, I.Šimonytė nori skirtis nuo D.Grybauskaitės tuo, kad nori kištis į ekonomiką. Gal narciziškai nuskambės, bet jaučiu ir savo nuopelną. Šiuo atveju aš dirbu kaip jūsų atstovas spaudai“, – sakė N.Puteikis.

V.P.Andriukaitis kalbėjo apie skurdą

V.P.Andriukaičiui teko atsakyti, kokia Lietuva bus po 10 ar 20 metų.

„Lietuva jau šiandien gali pakeisti savo kryptį, ekonominį modelį, atsisukti veidu į Konstitucijos reikalavimus, kuriems reikia ne socialinės sutarties, bet Konstitucijos straipsnių vykdymo. Mums reikėtų padidinti perskirstymą per biudžetą, kad galėtume išspręsti ir mažų pensijų problemas, gyventojų atlyginimų problemas, keisti mokesčių sistemą. Dabar 800 tūkst. žmonių yra skurde arba skurdo rizikos zonoje“, – sakė kandidatas ir pabrėžė, kad Lietuva ateityje turi būti teisingesnė.

V.Tomaševskis siūlė negadinti santykių su Rusija

V.Tomaševskio rinkėjas klausė apie darbo imigrantus.

„Ekonomikai jie yra reikalingi, bet reikia atskirti du dalykus: savaiminę emigraciją ir dirbtinai sukurtą emigracijos vajų, kurį sukėlė Europos Sąjungos vadovai. Esu kategoriškai prieš tai. Mes turime daryti tokius sprendimus, kad emigraciją iš islamiškų šalių pradėtume riboti“, – sakė prezidento posto siekiantis V.Tomaševskis.

Šiam kandidatui taip pat buvo paruoštas antras klausimas: ką jis darytų, jei turėtų galimybę susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu?

V.Tomaševskis pabrėžė, kad nemato tokio susitikimo neigiamų aspektų.

„Neseniai įvyko Estijos prezidentės susitikimas su Vladimiru Putinu. Aš manau, kad tokie susitikimai yra reikalingi. Susitinka visi, visos pagrindinės šalys – ir Angela Merkel, Emmanuelis Macronas, tik ne mes. Tai yra vienas iš mūsų artimiausių kaimynų, Rusija yra krikščioniškos civilizacijos šalis ir mes turime vienyti savo jėgas, kad šitos grėsmės, kurios kyla – islamizacijos, dirbtinės emigracijos, –būtų sustabdytos“, – savo nuomonę išsakė kandidatas.

Jis tikisi, kad ateityje Lietuva turės geresnius santykius su Rusija. „Mes neturime gadinti šitų santykių“, – sakė jis.

Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad išankstinis balsavimas dėl prezidento rinkimų ir dviejų referendumų prasidėjo jau pirmadienį, o baigsis penktadienį. Balsavimo diena – gegužės 12 dieną.

Tiesioginė prezidento rinkimų rezultatų apžvalga sekmadienį 20 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.