„Mergaitė jau išskrido iš Lietuvos ir apsigyveno toje šalyje“, – naujienų portalui lrytas.lt penktadienį pranešė Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktorė Elena Trimonienė.
Pasak direktorės, mažametė naujuose namuose jaučiasi puikiai. Mergaitė bendrauja su Kauno globos įstaigoje likusia savo vyresniąja seserimi, dalijasi su ja įspūdžiais, siunčia filmuotus vaizdus iš savo namų Naujojje Zelandijoje, išvykų.
Mažametei gerai sekasi priprasti prie naujos aplinkos, ji pramoko angliškai.
Viliamasi, kad naujoje šeimoje vaikas augs laimingas.
Išskrido su vaiku
Apeliacinis teismas dar kovo pabaigoje pripažino įtėviais porą iš Naujosios Zelandijos, patenkinęs Kauno savivaldybės vaikų globos namų skundą ir panaikinęs užsieniečiams nepalankų žemesnės instancijos Vilniaus apygardos teismą sprendimą.
Po teismo sprendimo kurį laiką mergaitė dar buvo Lietuvoje.
Užsieniečių pora atskrido į Kauną ir išskrido namo jau su mažamete. Tai buvo pirmas ir labai ilgas jos skrydis lėktuvu.
Mergaitė apsigyveno šeimoje, kurioje auga du įvaikinti 9 ir 13 metų berniukai iš Lietuvos.
„Buvo dar kartą išklausyta vaiko nuomonė. Teismas turi atsižvelgti į jo norą, jei tai neprieštarauja jo paties interesams“, – paskelbė užsieniečiams mergaitę įvaikinti leidęs Apeliacinis teismas. Jūratės Varanauskaitės vadovaujama kolegija pareiškė, jog labai svarbus ir laiko veiksnys – delsimas priimti sprendimą gali tik pakenkti mažametei.
Buvo norinčių tapti globėjais
Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į pernelyg mažą vaiko teisių institucijų aktyvumą ieškant nepilnametei mergaitei globėjų ar įtėvių. Bet pavienės klaidos arba pasyvumas nebuvo vertinami kaip kliūtis priimti galutinį sprendimą.
Apeliacinio teismo sprendimą teoriškai buvo galima apskųsti Aukščiausiajam teismui, tačiau realiai tai padaryti neliko kam, nes buvę du pretendentai į globėjus tokios teisės neturi.
„Mergaitė savo nuomonės nepakeitė – labai norėjo, kad pora iš Naujosios Zelandijos ją įsivaikintų“, – apie devynmetės apsisprendimą „Lietuvos rytui“ anksčiau yra pasakojusi Kauno vaikų globos namų vadovė E.Trimonienė.
Pora iš Naujosios Zelandijos – ne vienintelė, kuri siekė įsivaikinti ar globoti mažametę.
Globoti vaiką pareiškė norą 49 metų alytiškė Renata Kantaravičienė, turinti erdvius, tvarkingus namus. Jos šeima yra užauginusi du vaikus ir ugdytinį.
Mergaitės globėju norėjo tapti ir jos 26 metų brolis Arūnas Leščiauskas, šiuo metu gyvenantis Anglijoje.
Patarė veikti, o ne kritikuoti
Mažametė nuolat palaikė ryšius su naujazelandiečių pora per programą „Skype“, susirašinėjo su ja elektroniniais laiškais.
Pasak E.Trimonienės, nors kalbama per vertėją, vaikas ir pats gerokai pramokęs angliškai, yra labai imlus. Tarp mergaitės ir sutuoktinių poros iš tolimos šalies yra užsimezgęs ryšys.
„Norėčiau paprašyti Lietuvos gyventojų ne kritikuoti, o patiems tapti vaikelių įtėviais arba globėjais. Tada jiems nereikės važiuoti į užsienį“, – teigė Kauno globos įstaigos vadovė.
Staiga uždraudė bendrauti
Sprendžiant mergaitės įvaikinimo klausimą, kilo nemažai aštrių diskusijų, ginčų.
Pasak R.Kantaravičienės, jos bendravimas su mergaite buvo netikėtai nutrauktas – Kauno vaikų globos namų vadovė pareiškė, jog pats vaikas nenori susitikti.
Tokius žodžius pretendentė į globą pavadino melu – jai kalbantis telefonu su mažamete ši nieko panašaus nesakė. R.Kantaravičienė stebėjosi, kodėl mergaitei nebuvo sudaromos sąlygos bendrauti su galimais globėjais, artimaisiais.
Alytiškei buvo uždrausta netgi pasivaikščioti su mažamete.
A.Leščiauskas tvirtino turintis vaizdo įrašą, kuriame sesuo sako nenorinti vykti į Naująją Zelandiją.
Buvo padaryta klaidų
Dėl įvaikinimo tarnyba yra padariusi klaidų Iš aštuonių vaikų šeimos kilusiai mergaitei įtėvių pradėta ieškoti dar 2015 metais.
Mažametės tėvas miręs, o motinai apribotos motinystės teisės.
Pasak vaiko teisių apsaugos specialistų, Lietuvoje neatsiradus norinčiųjų ją įsidukrinti nuo 2016 metų rugpjūčio užsiimta tarptautine įtėvių paieška.
Vilniaus apygardos teismas 2019 metų sausio viduryje pažymėjo, jog pretendentų įvaikinti iš Naujosios Zelandijos prašymo atmetimui įtakos turėjo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klaidos.
Pavyzdžiui, nebuvo susisiekta su užsienyje gyvenančiais mergaitės broliais.
Tiesa, Apeliacinis teismas šių klaidų jau nelaikė lemtingomis sprendžiant įvaikinimo klausimą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia devynios akredituotos užsienio valstybių institucijos: keturios Italijos, po vieną JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos. Nuo 2005 metų užsieniečiai įvaikino 710 vaikų iš Lietuvos, iš jų 28 išvyko gyventi į Naująją Zelandiją.
Nuo 2005 metų užsieniečiai įsivaikino 710 vaikų iš Lietuvos.
