Ypač pasisekė „Rokiškio sūrio“ bendrovei. Vasario 27 dieną SEB bankas ne tik pratęsė paskolos sugrąžinimo terminą, bet ir jos limitą nuo 4,1 mln. eurų už itin patrauklias palūkanas padidino iki 34,9 mln. eurų.
Didžiulė paskola buvo suteikta, nors pastaruoju metu „Rokiškio sūrio“ rodikliai nežibėjo. Praėjusiais metais bendrovės pelnas smuko keturis kartus – iki 1,9 mln. eurų, o metinis pinigų srautas tesudarė 13 mln. eurų.
Po paskolos sąlygų pagerinimo praėjus kelioms dienoms – kovo 8-ąją – bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa kandidatą į prezidentus G.Nausėdą parėmė 4,5 tūkst. eurų.
Kitą dieną tokią pat sumą pervedė ir jo tėvas – pagrindinis bendrovės akcininkas Antanas Trumpa. Kiek vėliau – kovo 31 dieną – tėvas ir sūnus G.Nausėdai paaukojo dar po 4 tūkst. eurų.
Iš viso beveik 17 tūkst. eurų parėmę buvusį SEB banko darbuotoją „Rokiškio sūrio“ akcininkai tapo stambiausiais šio kandidato į prezidentus finansuotojais.
Limitas gerokai padidėjo
Svariai prie G.Nausėdos finansavimo prisidėjo ir kitos didelės įmonės – „Grigeo“ – pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis.
Vasario 26 dieną jis šiam kandidatui pervedė 4 tūkstančius eurų.
Po poros savaičių – kovo 8 dieną – SEB bankas bendrovės „Grigeo“ paskolos limito sumą padidino nuo 3 milijonų iki 4,5 milijono eurų.
Purtosi bet kokių sąsajų
Abiejų banko pamalonintų bendrovių savininkai dievagojosi, kad paskolos limito padidinimas niekaip nesusijęs su parama G.Nausėdai.
Pagrindinis „Grigeo“ akcininkas G.Pangonis versiją, kad parama G.Nausėdai gali būti susijusi su gauta paskola iš SEB banko, pavadino eiline sąmokslo teorija: „Kai G.Nausėda dirbo banke, niekada nebuvo derinamos paskolos, o juo labiau jam išėjus iš banko. Jis nedarė jokios įtakos, su juo niekas nekalbėjo, be to, to mums ir nereikia.“
G.Pangonis teigė, kad „Grigeo“ kotiruojama akcijų biržoje ir turi pakankamai turto, kad bankas suteiktų paskolų.
Bankus galėjo rinktis?
„Rokiškio sūrio“ bendrovės direktorius D.Trumpa sakė, kad prastesni 2018 metai susiję ne su veiklos krize, o su pokyčiais įmonėje.
D.Trumpa teigė, kad su G.Nausėda, kaip su banko darbuotoju, anksčiau susitikdavo tik įvairiose konferencijose, tačiau jis nė karto nedalyvavo jokiuose pasitarimuose, kuriuose būtų sprendžiami įmonės reikalai.
„Ne vienas bankas buvo pasiruošęs mums suteikti paskolą, o SEB pasirinkome dėl gerų pasiūlytų sąlygų ir atsižvelgdami į ilgametį bendradarbiavimą.
G.Nausėda niekaip su tuo nesusijęs“, – tikino D.Trumpa.
Bendrovės akcininkas teigė, kad už suteiktą paskolą įkeistas įmonės turtas, tarp kurio yra pagaminta ir parduoti paruošta 53 milijonų eurų vertės produkcija.
Regi tik išskaičiavimą
Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, tai, kad po paskolos suteikimo buvo paremtas G.Nausėda, gal nėra vien sutapimas: „Stambūs pieno perdirbėjai labai priklausomi nuo kreditinių linijų, tad galima daryti prielaidą, kad bankai darė spaudimą jiems, kad paremtų buvusį bankininką G.Nausėdą.
Esą gausite paskolą, bet remkite mūsų žmogų.
Kai kas pasakytų, jog tai tik draugiškas gestas, bet, ko gero, jokio draugiškumo čia nėra – vien išskaičiavimas.“
Seimo nario A.Stančiko nuomone, G.Nausėda yra atėjęs iš banko, todėl mato tik didelius, stiprius rinkos žaidėjus.
„Smulkieji ūkininkai bankams juk neįdomūs. G.Nausėdai laimėjus Lietuvoje, ko gero, įsiviešpatautų stambusis kapitalas“, – nuogąstavo A.Stančikas.
Smulkiesiems bus riesta?
Rimtų grėsmių dėl galimo bankų ir stambiųjų pieno perdirbėjų sąsajų su G.Nausėdos finansavimu baiminasi ir ne vienas su pienininkyste susijęs smulkusis ir vidutinis verslininkas.
„Manau, kad stambieji pieno perdirbėjai deda dideles viltis, kad bus išrinktas G.Nausėda, tad ruošia sau tvirtovę Prezidentūroje, į kurią bet kada galėtų kreiptis dėl savo reikalų.
Gali būti, kad čia yra susipynę ir bankininkų interesai“, – kalbėjo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Juzefa Tamavičienė.
Šilutės rajone ūkininkaujanti moteris mano, kad bankų remiamiems stambiesiems perdirbėjams užvaldžius Prezidentūrą visiems melžiamųjų karvių augintojams gali būti riesta: „Mums bus gera pamoka, kad reikia domėtis ne tik kandidatais, bet ir jų rėmėjais.
Mes, vidutiniai pieno gamintojai, vis pagalvojame, kur perdirbėjai leidžia kiekvieną nuo mūsų nusuktą centą.
Pasirodo, dalis lėšų, kurių negavome už parduotą produkciją, nukeliavo į kandidato G.Nausėdos sąskaitą.
Vadinasi, perdirbėjai turi papildomų pinigų, bet vargu ar jiems rūpi pieno gamintojai ir visa Lietuva“, – samprotavo J.Tamavičienė.
Valdžia keičia žmones
Pati J.Tamavičienė jokių vilčių dėl naujo prezidento neturi, nes savo akimis matė, kaip pasikeitė šalies vadove tapusi buvusi jos dėstytoja Aukštojoje partinėje mokykloje Dalia Grybauskaitė: „Mes, tie, kurie mokėmės šioje mokykloje, kartais pasikalbame ir esame šokiruoti, kaip marksizmo idealams ištikima D.Grybauskaitė taip išvertė kailį.“
J.Tamavičienei ypač įstrigo D.Grybauskaitės, kai ji tapo prezidente, pomėgis kandidatus į ministrus egzaminuoti dėl anglų kalbos.
„Dėstydama partinėje mokykloje ji darė tą patį – tik tikrino visų studentų rusų kalbos žinias.
O tų, kurie prasčiau kalbėjo rusiškai, net prie įskaitų neprileisdavo. Ir per paskaitas bei egzaminus mes, jau būdami Lietuvos piliečiai, turėjome kalbėti tik rusų kalba“, – stebėjosi J.Tamavičienė.
Bankas tikino esąs niekuo dėtas
Ieva Kulvinskaitė
SEB banko komunikacijos skyriaus vadovė
„SEB bankas nedalyvauja politinėje veikloje, niekada nepalaikė kokio nors politinio kandidato ar partijos ir nesuteikė jam tiesioginės ar netiesioginės paramos.
Buvęs banko darbuotojas G.Nausėda niekada nebuvo kredito komitetų, kuriuose sprendžiami klientų finansavimo klausimai, narys.
Tai reiškia, kad jis niekada nebuvo įtrauktas į paskolų klientams teikimo procesus ir negalėjo daryti jiems įtakos.
Šiemet pratęsdamas kredito limitą bendrovei „Rokiškio sūris“ bankas vertino konkrečią įmonę, jos verslo planą, kreditavimo riziką, bendrovės finansinę padėtį, perspektyvas, akcininkus.
Banko vertinimu, tai yra viena sėkmingiausiai pieno perdirbimo rinkoje veikiančių įmonių, turinti tvirtą finansinį balansą ir stiprią rinkos padėtį.
Pratęsdamas kredito limitą įmonei šiemet bankas padidino ir viso kredito limito palūkanas atsižvelgdamas į rinkos sąlygas ir kliento kreditingumo vertinimą.“
Kandidatas regi sąmokslo teoriją
Kandidatas į prezidentus
„SEB banke niekada nedalyvavau priimant vienokius ar kitokius sprendimus dėl įmonių ar asmenų finansavimo, nes buvau atsakingas už makroekonomines įžvalgas. Buvusioje darbovietėje nedirbu nuo 2018 m. rugsėjo 7 dienos ir nuo tada neturėjau jokių kontaktų.
Esu nepriklausomas kandidatas, kuriam įtakos nedaro nei partijos, nei verslas, o vieninteliai mano rėmėjai yra Lietuvos žmonės. Visi rėmėjai yra deklaruoti įstatymo nustatyta tvarka, visų duomenys prieinami visuomenei.
Tačiau, nepaisant to, rinkimų išvakarėse desperatiškai bandoma mesti šešėlį ant manęs.
Kaip nepriklausomas kandidatas rinkimų kampanijos metu turėjau galimybę iš arti pamatyti Lietuvos politikos virtuvę ir metodus, kuriais joje veikiama. Todėl nesistebiu, kad iki balsavimo pradžios likus mažiau nei 100 valandų, šis pramanas vis dėlto pateikiamas visuomenei.
Vertinu tai kaip nevilties apimtų konkurentų veiksmus siekiant ant manęs mesti kad ir nepagrįstą įtarimų šešėlį.
Tokių pastarosiomis savaitėmis jau matėme ne vieną. Bet kuris mąstantis rinkėjas puikiai supranta, kas už viso to stovi ir kam naudinga paskutinę akimirką bandyti sukompromituoti vieną rinkimų lyderių.
Tokius triukus jau esame matę 2002 m. prezidento rinkimuose ir puikiai žinome, kas už jų stovėjo.
Savo kandidatūrą į prezidentus iškėliau būtent tam, kad ši purvinų susidorojimų su oponentais, intrigų ir melo politinė sistema būtų sugriauta.
Kad Lietuvos žmonės nebūtų įkaitais nesąžiningų politikų rankose, kad šalyje sutvirtėtų vertybės, kurias baigiame pamiršti, – pirmiausia pagarba žmogui.
Suprantu, kad tai, kaip ir mane palaikančių žmonių skaičius, kelia nerimą oponentams.
Todėl kviečiu žmones sekmadienį aktyviai ateiti į rinkimus ir pasakyti, kad politinių intrigų, anoniminių šmeižtų ir paruoštukų laikai Lietuvoje baigėsi.
Šmeižto platintojų išgalvotas sąsajas vertinu ypač griežtai. Remdamasis Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. ketinu kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad jos nustatytų žiniasklaidos priemonėms šmeižiančią informaciją skleidžiančius asmenis ir patrauktų juos baudžiamojon atsakomybėn.“
