Visos Europos gyventojus sprogimas turėtų sudrebinti 2022 metų sausio 20 dieną, kai Kaunas oficialiai taps Europos kultūros sostine.
Apie tai pranešė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinių ryšių ir programų vadovė A.Čižauskienė.
Pasak jos, 2022-aisiais Europos kultūros sostine tapsiantis Kaunas ta proga nori susprogdinti nenaudojamą pastatą vaiduoklį ir tokiu būdu padėti tašką buvusiam laikotarpiui, kai miestas buvo primirštas, primigęs ir nemylimas.
Vienas įspūdingiausių Kaune likusių pastatų vaiduoklių – Kęstučio gatvėje stovintis viešbutis „Britanika“.
Viešbučiu jį vadinti nelabai teisinga, nes viduje kartais apsigyvendavo tik benamiai ar girtuokliai, o į viršutinius aukštus lipdavo romantikos bei grafičių mėgėjai.
Kai keli jaunuoliai nukrito ir užsimušė, statinio šeimininkai pasirūpino patikimesne tvora ir apsauga.
Projekto tarptautinių ryšių ir programų vadovė prasitarė, kad dėl neįprasto renginio vyksta konsultacijos su pirotechnikos ekspertais, tačiau iškart nuramino, kad „Britanikos“ fiziškai sprogdinti neketinama – tai būtų pernelyg pavojinga. Galbūt sprogimas bus imituojamas tik menine išraiška.
Kauno centre gyvenantys kauniečiai iškart lengviau atsikvėpė, mat pakišus po „Britanika“ kelias dėžes sprogmenų ir spustelėjus mygtuką apie Kauną tikrai dar būtų ilgai kalbama visame žemyne, o visos žinių kanalų naujienų laidos prasidėtų naujausiais duomenimis apie žuvusiųjų skaičių.
Tačiau sumanymo surengti sprogimą Kaune neatsisakoma. A.Čižauskienė net paragino kauniečius pranešti projekto sumanytojams, ką būtų galima mieste susprogdinti. Pasiūlymų ilgai laukti turbūt nereikės.
Juk ne vienas kaunietis griežia dantį ant kaimyno dėl neteisėtai užtvertų kelių pėdų žemės, pernelyg aukštų tvorų, ant pravažiavimo paliekamo automobilio ar savaitgaliais iki paryčių trunkančių linksmybių.
Norinčiųjų ką nors susprogdinti gali atsirasti tiek daug, kad projekto iniciatoriai pritrūks lėšų įvykdyti visus užsakymus. Ir visai nereikėtų stebėtis, kad kauniečiai tokiu būdu nori išspręsti kylančias problemas.
Pavyzdžių – gausybė. Štai 1941 metų birželį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, sovietų kariškiai susprogdino Aleksoto (dabar – Vytauto Didžiojo) tiltą, kuris tuo metu buvo viena svarbiausių Kauno jungčių per Nemuną.
Tokiu būdu mėginta sustabdyti priešų judėjimą. 2001-aisiais galingas sprogimas nugriaudėjo ties S.Žukausko gatvės ir Savanorių prospekto sankirta. Tai nebuvo Daktarų ir Agurkinių grupuočių karo išraiška.
Šioje vietoje dabar įsikūręs prekybos centras, o tąkart tokiu būdu nuspręsta su žeme sulyginti seną daugiaaukštį statinį.
Liudininkai prisimena, kad vaizdas buvo išties efektingas – niekuo nenusileido amerikiečių dokumentikos vaizdams apie sprogdinamus senus pastatus ruošiant vietą dangoraižiams.
Nors žemės sklypas net kelerius metus stovėjo tuščias, bent jau pirmasis pasirengimo statyboms etapas tikrai buvo įsimintinas. Ne ką prasčiau atrodė ir senojo Panemunės tilto sprogdinimas, surengtas 2012-ųjų lapkritį.
Tai tapo savotiška pramoga kauniečiams, o mygtuką spustelėjo pats tuometis Kauno meras A.Kupčinskas.
Neverta abejoti, kad kauniečiams patiktų Europos kultūros sostinės renginių ciklą pradėti įspūdingu statinio susprogdinimu. Tai ne kokie nors pabodę fejerverkai, kurie nušviečia padangę per kiekvieną šventę.
Tik štai kyla abejonių, kaip tokį renginį įvertintų europiečiai, kuriems sprogimai labiau primena islamo kovotojų išpuolius ir per juos žūstančius žmones.
Taip pat reikėtų atsakingai pasirinkti taikinį, kad per klaidą nepradėtų byrėti Kauno pilies sienų plytos, neskiltų „Žalgirio“ arenos sienos arba nereikėtų gelbėtis nuo potvynio dėl prakiurusio hidroelektrinės užtvaro.
