Jaunieji mokslininkai iš Alytaus pasirūpino mamomis ir jų vaikais – atskleidė svarbų faktą

Praėjusių metų jaunųjų tyrėjų konkurse „Mūsų eksperimentas“ nugalėję Alytaus Jotvingių gimnazijos patikino: tai buvo įdomi patirtis. Tiek atlikti eksperimentą, tiek su kitais jaunaisiais mokslininkais vykti į prizinę kelionę – Helsinkio mokslinių tyrimų centrą „Heureka“.

 #LrytasGyvai studijoje viešėjo A.Markevičius, J.Janulevičius ir jų mokytoja L.Rutkauskaitė. Alytaus Jotvingių gimnazijos komanda pernai tyrinėjo pušis. <br> Asmeninio albumo nuotr. 
 #LrytasGyvai studijoje viešėjo A.Markevičius, J.Janulevičius ir jų mokytoja L.Rutkauskaitė. Alytaus Jotvingių gimnazijos komanda pernai tyrinėjo pušis. <br> Asmeninio albumo nuotr. 
 #LrytasGyvai studijoje viešėjo A.Markevičius ir J.Janulevičius.<br> Asmeninio albumo nuotr. 
 #LrytasGyvai studijoje viešėjo A.Markevičius ir J.Janulevičius.<br> Asmeninio albumo nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 12, 2019, 10:48 AM, atnaujinta Jun 12, 2019, 4:16 PM

Gegužės 13 dieną baigėsi dalyvių registraciją į šiemetinį konkursą. 

Šiemetinių nugalėtojų laukia prizas – kelionė į Berlyną aplankant Berlyno technikos muziejų, kuris išskiriamas kaip vienas įdomiausių ir didžiausių tokios srities muziejų pasaulyje.

Tyrė miesto pušis

Keturi alytiškiai Augustas Markevičius, Gintarė Kubiliūtė, Lukas Baranauskas ir Julius Janulevičius pernai tyrė paprastosios pušies Pinus Sylvestris žievės Ph jų miesto rekreacinėse teritorijose – ten, kur ir patys mėgsta vaikštinėti, ir kur jaunos mamos su savo atžalomis skuba pakvėpuoti grynu oru.

Ar išties ten oras toks švarus? Tokį klausimą ir tyrimo užduotį jauniesiems mokslininkams padėjo susiformuluoti jų biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė.

#LrytasGyvai studijoje viešėję Augustas ir Julius pasakojo, kad ketvertas aiškiai pasidalijo darbus.

Vaikinai sakė, kad Gintarė buvo vienas svarbiausių žmonių atliekant tyrimą, Julius ėmė mėginius, Augustas planavo visą tyrimo eigą, ėmėsi duomenų analizės, o Lukas tapo operatoriumi ir netgi jų grupės psichologu. O jau laboratorinių tyrimų visi ėmėsi drauge.

„O man teko garbingas kritikės vaidmuo. To žmogaus, kuris pamato klaidas ir pastūmėja tinkamu keliu mokinius“, – šypsodamasi sakė mokytoja L.Rutkauskaitė, patikslindama, kad šio ketverto lyderis – A.Markevičius.

„Jis mėgsta kaupti žinias, domisi įvairiomis metodikomis ir gali suburti komandą, kurios darbą vėliau aš galiu kritikuoti“, – šypsojosi mokytoja.

L.Rutkauskaitė pabrėžė, kad eksperimentams reikia drąsos ir aistros, o keturi į komandą susibūrę gimnazistai tai turi.

Feisbuke apklausė mamytes

Kodėl gimnazistai rinkosi tyrinėti Alytaus pušis?

Alytus – mūsų aplinka, tik per atostogas iš jo išvažiuojame. Mūsų mieste daug žalių teritorijų ir pušys auga visur. Todėl patogu jas tyrinėti.

Medžiai turi labai gerą savybę. Jei aplinkoje yra teršalų, augalas, stengdamasis apsiginti, kamštiniame audinyje, žievėje, užrakina juos, taip apsaugodamas gyvus audinius nuo teršalų poveikio. Teršalai kenkia mums, lygiai taip pat kenkia ir augalams. Tad galima sakyti, kad pušys teršalus uždaro į savotiškus sandėliukus“, – paaiškino biologijos mokytoja L.Rutkauskaitė.

Eksperimentas truko keturis mėnesius. Didžiąją dalį laiko teko skirti tyrimo planavimui, metodikos pasirinkimui, hipotezių, o paskui išvadų suformulavimui. O pats tyrimas užtruko tris savaites. Jaunuoliai eksperimentavo laisvalaikiu.

„Mokiniams būna sunkiausia apsispręsti, nuo ko pradėti, ką tirti. Pasirinkimas buvo paremtas jautrumu aplinkai. Vaikščiodami miesto žaliosiose teritorijos sutinkame daug mamų su mažais vaikais. Jos, rūpindamosi vaikų gerove, jų sveikata, leidžia su jais laiką gryname ore. Tada ir kilo klausimas, ar tas oras išties toks grynas?“, – apie temos gimimą pasakojo mokytoja.

Jaunuoliai pirmiausia feisbuko mamyčių grupėje atliko apklausą, kur jos leidžia laiką su vaikais. Tose teritorijose ketvertas ir ėmė mėginius, o vėliau juos tirdavo laboratorijoje.

Kaip pasakojo A.Markevičius, gabalėlį žievės sutrindavo, miltelius suberdavo į mėgintuvėlį, užpildavo kalio chloridu. Titravimo tyrime mokiniai naudojosi Einsteino duomenų surinkimo įrangą pH nustatyti.

„Kad duomenys būtų patikimi, mokinių tyrimo rezultatai buvo palyginti su oficialiai teikiamais miesto užterštumo žemėlapiais. Duomenys atitiko“, – pridūrė mokytoja.

Pasakė, kur Alytuje sveikiausia pramogauti

Mokytoja L.Rutkauskaitė mano, naudingiausi tyrimo rezultatai mamoms ir tėčiams. Jaunieji tyrėjai išsiaiškino, kur jiems geriausia leisti laisvalaikį su mažyliais, kad jie būtų saugūs.

Julius sakė, kad tyrimas parodė, jog iš trijų tirtų teritorijų labiausiai užterštas privačių namų kvartalas, mat ten orą teršia žiemą kuriamos krosnys.

Kur Alytuje geriausia leistis į pasivaikščiojimus? Jaunųjų mokslininkų komanda užtikrintai gali atsakyti – Jaunimo parkas.

Vėl nori padėti jauniems tėvams

Kiek mokytojai L.Rutkauskaitei teko padėti jauniesiems tyrėjams?

„Mokytoja mus nukreipė, kaip viską atlikti. Ji visiškai nevaržė mūsų kūrybiškumo, tačiau padėjo susivokti“, – sakė Julius.

Jam pritarė Augustas: „Kai pirmą kartą darai tokio masto darbą, reikia žmogaus, kuris patartų. Ir dabar, atliekant naują darbą, ji mums pataria.“

Mokytoja pabrėžė, kad eksperimentų metu mokiniai pritaiko ir per kitus dalykus, ne tik biologiją, įgytas žinias. Tarkim, teko pasitelkti net dailės išmanymą. Be to, pabrėžė L.Rutkauskaitė, atlikdamas tyrimą mokinys išmoksta spręsti problemą, o tai naudinga ir kasdieniame gyvenime.

„Mokslinis tyrimas – tai situacija, kai pats su savimi susilažini, išsikeli hipotezę, darai prielaidą, kas iš to išeis. Mokiniams – sunkiausia dalis, kai reikia analizuoti rezultatus. Juk eksperimentuoti laboratorijoje labai smagu, o spręsti, ką mums duoda rezultatas, kaip tai galėtume pritaikyti savo gyvenime, daryti įtaką, kad būtų geriau, yra sunkiau“, – kalbėjo L.Rutkauskaitė.

Komandos darbą – pušų žievės tyrimą – tęsia Gintarė. Šis eksperimentas išaugo į jos brandos darbą, kurį jau įvertino „Mūsų eksperimento“ vertinimo komisijos nariai mokslininkai. O tai, anot mokytojos, labai rimtas pasitikrinimas.

O ką jaunuoliai pateiks šiemetiniam „Mūsų eksperimentui“?

„Vėl mūsų dėmesys tenka mamoms ir vaikams. Vaikai mėgsta žaisti, voliotis ant žolės, išsipurvina, žolės dėmės sunkiai išsiplauna. Tad savęs paklausėme, kaip jas būtų galima lengvai išplauti buitinėmis sąlygomis“, – jau baigiamą tyrimą pristatė A.Markevičius.

Liko metai apsispręsti

Ką lrytas.lt studijoje viešėję Augustas ir Julius ketina rinktis studijuoti? Juk kiti mokslo metai – paskutiniai gimnazijoje.

A.Markevičius norėtų studijuoti mediciną, o baigęs bakalauro studijas rinktis medicinos, galbūt psichiatrijos, arba biochemijos magistrantūrą.

Augustas biologija ir chemija domisi nuo vaikystės. Tarkim, jam rūpėdavo, iš ko sudaryti vaistai, kaip jie veikia. Toks susidomėjimas išaugo į supratimą, ką rinktis ateityje. Jis mokosi ir neakivaizdinėje jaunųjų chemikų mokykloje „Pažinimas“.

J.Janulevičiaus kasdieniame mokykliniame bagaže – aukščiausi balai. Jis kol kas nežino, kokias studijas, baigęs gimnaziją, rinksis.

Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.