Abu antrajame rinkimų ture dalyvausiantys kandidatai pasidalijo visus didžiuosius Lietuvos miestus, trečioje vietoje likusiam premjerui Sauliui Skverneliui palikę tik tris savivaldybes, kuriose jis užėmė pirmąją vietą, – Akmenės rajono, Kelmės rajono bei Širvintų rajono.
Kauniečių neįtikino
Pilietinės visuomenės instituto direktorė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė portalui lrytas.lt teigė nenustebusi tokiu rinkėjų pasiskirstymu, nes miestuose esą gyvena būtent I.Šimonytės ir G.Nausėdos elektoratas.
„Tiek I.Šimonytė, tiek G.Nausėda atstovauja labiau dešiniajai minčiai, galbūt vienas dešiniau, kitas centriau, bet jie tinka labiau išsilavinusiems, didesnes pajamas turintiems žmonėms, o tokie žmonės dažniausiai gyvena didmiesčiuose“, – aiškino ji.
S.Skvernelis trečias liko ir Kaune, kur paramą jam aktyviai reiškė miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Anot I.Petronytės-Urbonavičienės, tai yra puikus pavyzdys, kad rinkėjai turi savo nuomonę ir nebūtinai daro taip, kaip liepia jiems patinkantys politikai.
„Dėl Kauno – tai yra gražus pavyzdys to, kad rinkėjai nėra tiesiog avių banda, kuri, nurodžius mylimam politikui, kaip balsuoti, būtinai taip ir padarys. Rinkėjai renkasi patys. Jeigu patinka vienas, nebūtinai reiškia, kad patiks ir jo draugas ar palaikomas kandidatas.
Tai yra labiau V.Matijošaičio personalijos fenomenas nei valstiečių mobilizacinė jėga“, – svarstė ji.
Politologė akcentavo, kad Kauno simpatijos I.Šimonytei nėra netikėtas reiškinys, nes laikinoji sostinė „ilgą laiką labiau prijausdavo dešiniųjų kandidatams“.
Politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius V.Matijošaičio vaidmenį S.Skvernelio rėmėjų gretose įvardijo kaip formalumą.
„V.Matijošaitis gana formaliai atidirbo – paagitavo balsuoti, pastovėjo ir papozavo nuotraukoms, bet nieko daugiau. Tai buvo formali parama ir ji nesuveikė taip, kaip tikėjosi R.Karbauskis su S.Skverneliu“, – aiškino politikos apžvalgininkas.
Antrasis turas palankesnis G.Nausėdai
Tiesa, jo teigimu, I.Šimonytės pergalė Kaune dar nereiškia, kad konservatoriai susigrąžino kauniečius rinkėjus.
„Negalėčiau taip sakyti, nes pats V.Matijošaitis tiesiogiai rinkimuose nedalyvavo. Kol kas Kauną valdo jis ir nacionaliniai rinkimai čia parodytų kitas tendencijas, jeigu dalyvautų pats V.Matijošaitis.
Antrajame ture, panašu, I.Šimonytė labiau norėjo ne G.Nausėdos, o, pavyzdžiui, S.Skvernelio, nes dabar tikėtina, kad tų žmonių, kurie balsavo už S.Skvernelį, V.P.Andriukaitį, A.Juozaitį, M.Puidoką, N.Puteikį, balsai, didesnė tikimybė, gali sukristi į G.Nausėdos krepšelį.
Tiesioginiai paraginimai, kaip N.Puteikio balsuoti prieš G.Nausėdą, nesuveikė. Kažkoks poveikis gali būti, bet jis gana ribotas“, – sakė T.Ignatavičius.
Jam pritarė ir politologė I.Petronytė-Urbonavičienė, ji pabrėžė, kad antrajame rinkimų ture intrigos bus gerokai mažiau, nebent kandidatai „pažertų kokių nors perliukų ir netikėtumų“.
„Vis dėlto logiška būtų, kad pagal savo politinę stovėseną palankesnės prognozės būtų G.Nausėdai“, – apibendrino ji.
Visus duomenis, kaip balsavo rinkėjai atskiruose miestuose, galite rasti ČIA.
Antrajame rinkimų ture gegužės 26 dieną susitiks G.Nausėda ir I.Šimonytė. Skirtumas tarp pirmąją ir antrąją vietą užėmusių politikų gana mažas, abu surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų. I.Šimonytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, surinko 31,13 proc., G.Nausėda – 30,95 proc. balsų.
