Sutrukdė nesugebėjimas atskirti pareigybių
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, politologo L.Bielinio, per visą rinkiminę kampaniją S.Skvernelis nesugebėjo atskirti premjero ir prezidento pareigybių bei elgėsi kaip premjeras, o ne kaip kandidatas į prezidento postą.
„Visuomenė pakankamai aiškiai atskyrė, kur premjerinis kur prezidentinis veiksmas. Jis buvo traktuojamas kaip geras premjeras.“, – tiesioginėje „Lietuvos ryto“ transliacijoje pirmadienį ryte teigė politologas.
Anot VDU profesoriaus, premjerui sutrukdyti galėjo ir partijos lyderio desperacija, kuri buvo labai ryški paskutinę savaitę.
„Partijos lyderis ištarė isteriškus, desperatiškus žodžius, už kuriuos rinkėjas galėjo supykti“, – tikino L.Bielinis.
Politologas nurodė, kad būtent LVŽS lyderio retorika galėjo paveikti neapsisprendusius rinkėjus, kurių buvo net 8 proc.. O neapsisprendusių rinkėjų parama galėjo atitekti I.Šimonytei ir G.Nausėdai.
„Na, ir natūralu reikia pripažinti pačių šitų dviejų kandidatų veikla irgi davė naudą jiems patiems. Jie iš tikrųjų padarė viską, ką galėjo. Konservatoriai ištraukė I.Šimonytę iš šešėlio ir padarė ją antrojo turo kandidate“, – sakė VDU profesorius.
L.Bielinis teigiamai vertino G.Nausėdos kaip nepartinio kandidato gebėjimą suburti palaikymo komandą ir organizacinę struktūrą visos Lietuvos mastu.
„Matosi, koks jis nuvargęs, net balsą praranda, bet pagirtina“, – teigė L.Bielinis.
Nepadėjo ir referendumai
L.Bielinis atkreipė dėmesį, kad S.Skvernelio ir jį iškėlusios partijos retorika apie dvi Lietuvas taip pat nesuveikė.
„Gal net šiandien galime kalbėti apie tris Lietuvas. Visuomenė visuomet bando pasiskirstyti į už ir prieš. Jei balsuojame už vieną, mes nebalsuojame už kitą.
Bandymas supriešinti, ką kalbėjo Karbauskis ir yra Lietuvos supriešinimas. Dabar mes matome, kad šitie du kandidatai veiks taip, kaip nenorėjo Ramūnas Karbauskis ir valstiečiai. <..> Šie du kandidatai politinės kultūros prasme yra tai, ko reikėjo Lietuvai jau seniai“, – mintimis dalijosi politologas.
Nesėkmingai pasibaigę referendumai, pasak politologo, atskleidė, kad visuomenė yra sąmoninga ir puikiai suprato, jog tai didele dalimi buvo bandymas į rinkimus pritraukti valstiečių elektoratą.
„Manyčiau, kad referendumai buvo labai silpnai parengti, jų pateikimas visuomenei buvo labai skubotas. Įtariu, kad įpiršimas tų referenduminių klausimų į rinkimus valstiečiams labiau rūpėjo pritraukti rinkėjus, kad galėtų laimėti Skvernelis. <..> Patys projektai yra labiau panašūs į juodraščius <..>
Visuomenė, ko gero puikiai supranta, daugelis žmonių suprato, kad Seimo narių mažinimas, didinimas yra absoliučiai bereikšmis dalykas. Svarbu ne skaičius, o kokybė“, – situaciją dėl neįvykusio Seimo narių mažinimo referendumo ir nesėkmingai pasibaigusio pilietybės referendumo komentavo L.Bielinis.
