Politologas R. Vilpišauskas įvardijo esminę S. Skvernelio pralaimėjimo priežastį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas pirmadienio rytą įvertino rinkimų ir referendumų rezultatus.

Ramūnas Vilpišauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Vilpišauskas.<br>T.Bauro nuotr.
 Premjeras Saulius Skvernelis nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. <br>T.Bauro nuotr.
 Premjeras Saulius Skvernelis nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 13, 2019, 12:02 PM, atnaujinta May 13, 2019, 12:14 PM

Jo teigimu, rinkėjai balsavo ne už kandidatų programines nuostatas, bet už jų asmenines savybes.

„Vertinant, tai, ką mes žinome, neturime detalesnės demografinės analizės, pirmiausia sakyčiau, kad tų, kas pateko į antrąjį rinkimų raundą rezultatus, labiausiai paaiškina jų asmeninės savybės, nemanau, kad su ideologinėms jų nuostatomis. Svarbiau, tiems, kas balsvo už I.Šimonytę yra jos autentiškumas, tiems, kas už G.Nausėdą – jo reprezentatyvumas. Kartu aš pastebėčiau, kad kandidatai ateina su savo programinėmis nuostatomis. Mano bendras pastebėjimas, kad du trečdaliai Lietuvos balsavusių rinkėjų pasisako už dabartinės užsienio ir saugumo politikos tęstinumą“, – teigė R.Vilpišauskas.

Politologas įvertino ir premjero pralaimėjimą.

„Jis konkuravo dėl gana panašių rinkėjų su tais kandidatais, kurie save ir pristatė kaip alternatyvą vykdomai politikai. Kitas dalykas – jo pati rinkiminė kampanija, ji buvo gana prieštaringa, kai būdamas valdžioje ir kritikavo valdžią“, – premjero Sauliaus Skvernelio veiksmus komentavo politologas.

Jis teigė, kad nepriklausomai nuo to, kas laimės prezidento rinkimus, politinis veiksmas krypsta į Seimo rinkimus, daugiausiai diskusijų ir vyks apie tai. Nes naujasis prezidentas pateks į gana sudėtingą politinę situaciją, jei tik valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nepersigalvos.

„Pagrindinė klaida yra jo neapsisprendimas – ar jis oponavo vykdomai prezidentės politikai, ar norėjo akcentuoti labiausiai Vyriausybės nuveiktus darbus. Mes matėme ir to, ir to. Manau, kad tai ir galėjo būti pagrindinė klaida. Jo startinė pozicija buvo gera, jis rinkimams pradėjo ruoštis gana anksti“, – tvirtino politologas.

„Populiaraus politiko parama nebūtinai pavirsta balsavimo rezultatais. Mes tą gana aiškiai iš matėme. Tuo labiau, kad S.Skvernelis bandė pritraukti paramą iš gana įvairių politinių jėgų, kai kurie prieštaringai vertina, manau, kad tai labiau pakenkė, nei padėjo“, – apie S.Skvernelio pralaimėjimą Kaune, kurio meras Visvaldas Matijošaitis jį palaikė, sakė politologas.

„Tai bus didelis iššūkis naujam vadovui. Scenarijai galimi keli, įskaitant ir išankstinius Seimo rinkimus“, – tvirtino R.Vilpišauskas.

Jis nenorėjo spėlioti, kas laimės prezidento rinkimus.

„Manau, kad tam tikra prasme, jau galima konstatuoti, kad didžioji dalis rinkėjų pasirinko užsienio ir saugumo politikos tęstinumą ir būtinybę tartis ir kalbėtis sus skirtingomis visuomenės grupėmis ir partijomis. Manau, kad tai yra teigiamas ženklas, yra pasirinkta teigiama politika. Aišku, įdomu, kas galiausiai laimės, čia prognozuoti negalima, Manau, kad šansai yra gana panašūs“, – apie antro turo rezultatus sakė politologas.

Nors R.Vilpišauskas savo įžvalgas turėjo pristatyti spaudos konferencijų pabaigoje, jam teko atvykti anksčiau. Nes keli kandidatai pranešė, kad spaudos konferencijoje nedalyvaus, tai padarė Arvydas Juozaitis ir Valentinas Mazuronis.

Suskaičiavus balsus 1961 apylinkėje iš 1972 rinkimų, paaiškėjo, kad už G. Nausėdą balsavo 30,95 proc. rinkėjų. Konservatorių remiama I. Šimonytė surinko 30,76 proc. balsų. Kandidatus kol kas skiria 2710 balsų.

Trečias liko „valstiečių“ keltas kandidatas premjeras Saulius Skvernelis. Jis gavo beveik 20 proc. balsų.

Socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sulaukė mažiau nei 5 proc. rinkėjų palaikymo, filosofas Arvydas Juozaitis – 4,69 proc., europarlamentas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis – 4 proc., Seimo narys Mindaugas Puidokas – 2,58 proc., Seimo narys Naglis Puteikis – 0,79 proc., europarlamentaras Valentinas Mazuronis – 0,65 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, G. Nausėda pirmavo 46 savivaldybėse, I. Šimonytė – aštuoniose, S. Skvernelis – trijose, tiek pat ir V. Tomaševskis.

Užsienyje Lietuvos piliečiai rinkosi I. Šimonytę, ten ji gavo daugiau kaip 50 proc. balsų.

Referendumai dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.