R.Karbauskis, LVŽS pralaimėjus Europos Parlamento (EP) rinkimus, žada trauktis iš valdančiosios daugumos ir garsiai svarsto apie išankstinių Seimo rinkimų scenarijų. Tuo tarpu S.Skvernelis paskelbė apie planuojamą atsistatydinimą, dėl kurio viešas abejones išsakė R.Karbauskis, tikėdamasis partijos sėkmės EP rinkimuose. Maža to, premjeras paragino valstiečių pirmininką pasitikrinti pasitikėjimą partijoje. Politologai ir politikos apžvalgininkai vieningai sutarė, kad tai toli gražu nėra tik apsižodžiavimas ar atsitiktinis pozicijų nesuderinimas.
Santykių aiškinimasis buvo iš anksto užprogramuotas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Vilniaus politikos analizės instituto pirmininkas Šarūnas Liekis pastebėjo, kad jau anksčiau buvo galima matyti, jog tam tikras konsensusas tarp šių dviejų politinių figūrų buvo priverstinis.
„Jie pasižymi pakankamai skirtingomis vizijomis, pakankamai skirtingais situacijos matymais. Tai normalu, kad dabartinės situacija – krizinė situacija – išprovokavo santykių aiškinimąsi. Aišku gali būti, kad ir toliau vyksta žaidimas „geras policininkas“ ar „blogas policininkas“.
Tačiau, kad tie skirtumai tarp šių dviejų politikų yra pakankamai ženklūs, buvo akivaizdu jau seniai. Net, pavyzdžiui, Vyriausybės programa ženkliai skiriasi nuo partijos programos. Be to, yra didžiulis ideologinis nenuoseklumas, kuris buvo viena iš priežasčių, kodėl valstiečiai su S.Skverneliu pralaimėjo šiuos prezidento rinkimus“, – portalui lrytas.lt sakė VDU profesorius.
Panašios pozicijos laikėsi ir, vertindamas įtampą tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio, į prezidento rinkimų priešistorę atsigręžti kvietė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius.
„Prisiminkime, kas buvo prieš rinkimus – triukšmo, pykčio, neapykantos, šantažo, purvo kampanija. Oponentai buvo kaltinami būtais ir nebūtai dalykais, apokalipse. Buvo kalbama apie konservatorių sąmokslą ir S.Skvernelis po visais šitais dalykais pasirašė.
Tokia desperatiška rinkimų kampanija reiškė, kad R.Karbauskis labai didelę reikšmę suteikė prezidento rinkimams, nes tai yra slenkstis į Seimo rinkimus. Dabar R.Karbauskis vis pralaimi ir pralaimi, tai reiškia, kad valstiečiai jau nebesijaučia nugalėtojų partija, kokia buvo 2016 metais, jie greičiau jaučiasi pralaimėtojų ir nevykėlių partija.
Tada įtampos kyla ir dabar iki šiol labai artimi, tampriai susiję politiniai partneriai, kurių santykiuose R.Karbauskis yra dominuojančioje pozicijoje, pradeda kelti klausimą, ar jiems apsimoka vienam su kitu būti“, – teigė V.Valentinavičius.
Priemonių reikia tol, kol jos veikia
Galimybės, jog šiems dviem Lietuvos politiniams veikėjams nebereikia vienas kito ir jie pradeda galvoti apie atskiras karjeras, neatmetė ir kiti politologai.
„Išeities taškas yra labai paprastas – jie yra vienas kitam priemonė, jie naudoja vienas kitą tol, kol tai jiems naudinga.
Per S.Skvernelio populiarumą valstiečiai laimėjo daug balsų, nebūtų S.Skvernelio, jie tikrai nebūtų gavę tiek balsų ir vietų parlamente, kiek turi dabar. Po to, R.Karbauskis naudojo S.Skvernelį, paskirdamas jį ministru pirmininku. Galbūt S.Skvernelis ima suprasti, jog atsiranda galimybės jam politikoje veikti vienam be R.Karbauskio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iki šiol valstiečių reitingus nemaža dalimi laikė S.Skvernelis“, – pastebėjo politologas V.Dumbliauskas.
Jis taip pat prognozavo, kad, pasikeitus situacijai, gali pasikeisti jų draugystė bei bendradarbiavimas ir šie du politikai gali tapti netgi konkurentais.
Tačiau, pasak „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Tado Ignatavičiaus, vis tik nereikėtų pamiršti, kad nors iš S.Skvernelio pusės yra matomas pyktis, jis, tikėtina, nepamiršta, jog iš R.Karbauskio yra gavęs didelę finansinę injekciją.
„Neaišku, ką mes matome – R.Karbauskio desperaciją ar kažką, kas yra jo planas B. Jo strategija kol kas – labai neaiški.
Kalbėjimas ultimatumais R.Karbauskiui ir visai valstiečių partijai ne padėjo, o pakenkė. Tai įvarė S.Skvernelį į kampą, todėl natūralu, kad dabar jis pyksta“, – pastebėjo politikos apžvalgininkas.
Galimų santykių scenarijų įvairovė
Anot V.Valentinavičiaus, panašaus pobūdžio įtampos kyla visada, kai politinė jėga stipriai pralaimi, o šitas pirmo rato rezultatas yra ne kas kita, kaip visos R.Karbauskio rinkimų strategijos sutriuškinimas, nes 20 R.Karbauskio iškelto kandidato S.Skvernelio procentų prieš 62 procentus kitoje pusėje yra labai daug.
„Jei R.Karbauskis užsispirs eiti iš koalicijos, tai gali kilti labai įvairių nuomonių valstiečių frakcijoje.
Tikėtina, kad, atslūgus aistroms, visi supras, kad vis dėlto geriausias šansas atsitiesti yra parodyti visuomenei ir rinkėjams tam tikrą konstruktyvumą, racionalumą ir atsakomybę. Ta strategija ieškoti priešų, kariauti, konfliktuoti, nuolat pyktis su prezidente davė priešingą rezultatą, žmonės nusigręžė.
Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Reikia atstatyti padoresnius santykius su kitomis politinėmis jėgomis, parodyti, kad gali konstruktyviai bendradarbiauti ir tada atsiranda šansas kažkaip sustabdyti politinės karjeros saulėlydį, antraip laukia politinė tremtis“, – situaciją komentavo V.Valentinavičius.
Nesutarimų frakcijoje, reaguojant į LVŽS pirmininko kalbas apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, prognozių neatmetė ir politologas V.Dumbliauskas.
„R.Karbauskio šnekos apie išėjimą iš valdančiosios koalicijos ar apie priešlaikinius rinkimus galimai netenkina S.Skvernelio. Ir panašu, kad jos gali netenkinti ir valstiečių frakcijos, nes, turint galvoje, kad dalis valstiečių frakcijos Seime palaiko S.Skvernelį, negalima atmesti galimybės, kad frakcija gali suskilti.
Galima galvoti ir praktiškai: Seimo nariai gauna nemažus pinigus. Jie nenorės jų atsisakyti, todėl didelis klausimas, ar jie norės pirma laiko trauktis iš Seimo ir grįžti į savo kuklius darbus su kuklesniais darbo užmokesčiais“, – galimais politiniais scenarijais dalijosi V.Dumbliauskas.
