Prezidento rinkimų naujokai – nuo „juodųjų arkliukų“ iki juokdarių: kodėl už juos balsavo?

Norą dalyvauti rinkimuose praradęs ir savo balsus kitiems kandidatams delegavęs, bet rinkėjų palaikymo sulaukęs Naglis Puteikis, savo galimybių neišnaudojęs Arvydas Juozaitis, skandalais rinkiminę kampaniją pradėjęs ir 36 tūkst. 538 rinkėjų palaikymo sulaukęs Mindaugas Puidokas – kandidatai, kurių pasirodymus sekmadienį vykusiuose rinkimuose užgožė trijų lyderiavusių kandidatų asmenybės.

M.Puidokas. A.Juozaitis ir N.Puteikis.<br> Lrytas.lt montažas
M.Puidokas. A.Juozaitis ir N.Puteikis.<br> Lrytas.lt montažas
Arvydas Juozaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Arvydas Juozaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Arvydas Juozaitis<br>kiti
Arvydas Juozaitis<br>kiti
Arvydas Juozaitis<br>kiti
Arvydas Juozaitis<br>kiti
Naglis Puteikis<br>T.Bauro nuotr.
Naglis Puteikis<br>T.Bauro nuotr.
Naglis Puteikis ir Arvydas Juozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Naglis Puteikis ir Arvydas Juozaitis<br>T.Bauro nuotr.
 Naglis Puteikis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Naglis Puteikis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mindaugas Puidokas<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Puidokas<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Puidokas su žmona<br>G.Bitvinsko nuotr.
Mindaugas Puidokas su žmona<br>G.Bitvinsko nuotr.
Mindaugas Puidokas<br>D.Umbraso nuotr.
Mindaugas Puidokas<br>D.Umbraso nuotr.
Valentinas Mazuronis<br>D.Umbraso nuotr.
Valentinas Mazuronis<br>D.Umbraso nuotr.
Valentinas Mazuronis<br>D.Umbraso nuotr.
Valentinas Mazuronis<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 14, 2019, 5:33 PM, atnaujinta May 15, 2019, 6:23 AM

Tačiau, pasak politologų, pirmojo prezidento rinkimų turo rinkėjų preferencijų rikiuotės antrojoje dalyje išsidėstę kandidatai – A.Juozaitis, N.Puteikis ir M.Puidokas – atskleidė tam tikrus Lietuvos politinės kultūros bruožus.

Trys prieš šešis

Analizuodamas pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius atkreipė dėmesį, kad šie rinkimai ankstesnių prezidento rinkimų kontekste buvo kitokie.

„Apskritai šie rinkimai yra gana išskirtiniai, nes trims kandidatams teko daugiau nei 80 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei žiūrėtume į ankstesnių rinkimų atvejus, tokios koncentracijos keliems kandidatams nėra buvę. Tai akivaizdi išskirtis“, – pastebėjimais su portalu lrytas.lt dalijosi profesorius.

Pagrindinės priežastys, anot A.Krupavičiaus, yra dvi. Didesnis žiniasklaidos dėmesys, kitaip sakant, žiniasklaidos vykdytas įrėminimas ir ilgesnė kampanijų trukmė – būtent tai didžiąja dalimi nulėmė stiprią trijų kandidatų koncentraciją.

Norą dalyvauti prarado, bet paskutinis neliko

Prasidėjus išankstiniam balsavimui N.Puteikis persigalvojo ir prarado norą pretenduoti į prezidento postą. Kadangi, vadovaujantis įstatymų numatyta tvarka, trauktis iš rinkimų nebuvo galima, politikas išsakė atvirą paramą kitiems dviem kandidatams – A.Juozaičiui ir Sauliui Skverneliui.

Nepaisant to, N.Puteikis rinkimuose neliko paskutinis: jis sulaukė 11 tūkst. 204 rinkėjų palaikymo ir surinko 0,79 proc. rinkimuose dalyvavusių asmenų paramos.

Tuo tarpu paskutinėje vietoje likęs Valentinas Mazuronis nuo N.Puteikio atsiliko daugiau nei 2000 balsų. Jį palaikė 0,65 proc. rinkimų dalyvių.

„Faktas, kad jis pralenkė V.Mazuronį, gali būti atsitiktinumas. Jei lyginsime balsus, kuriuos gavo dabar, tai yra 0,79 proc., su balsais, kuriuos jis surinko 2014 metais – 4,87 proc. – skirtumas yra akivaizdus.

N.Puteikio elgesys, kurį matėme, yra savižudiškas: jam reikėjo arba pasitraukti iš kovos, kol tai dar buvo galima padaryti, arba likti kovoje iki galo.

Blaškymasis, kandidatų „klouno“ etikėtė – visa tai, jis užsidirbo savo veiksmais“, – portalui lrytas.lt sakė politologas A.Krupavičius.

Šią poziciją palaikė ir politologas, Klaipėdos universiteto (KU) docentas Saulius Šiliauskas. KU docentas akcentavo, kad N.Puteikis bendrame prezidento rinkimų kontekste mažiausiai pataikydavo į rinkimų toną, o jo elgesys patvirtino, kad buvo iššvaistytas visas jo sukauptas socialinis ir politinis kapitalas.

Pasak S.Šiliausko, priežastys, kodėl rinkėjai vis tik balsavo už šį politiką, buvo kelios.

„Pamąstęs apie pasitraukimą iš rinkimų ir garsiai tai pasakęs, jis vis tiek dalyvavo visuose debatuose. Galutinio – aiškaus ir tvirto – savo apsisprendimo jis taip ir nepasakė bei palaikė tai vieną, tai kitą kandidatą.

Kitas dalykas, neatmestina galimybė, kad rinkimuose dalyvavo ir tokių, kurie menkai sekė debatų eigą, mažai domėjosi, ką rašė spauda. Tai nėra pagrindinė priežastis, bet neatmeskime, kad yra tokių, kurie ateina į rinkimus menkai žinodami debatų eigą ir kandidatų pageidavimus už juos nebalsuoti.

Žinoma, kai kurie rinkėjai galimai nori parodyti, kad būtent šis kandidatas yra reikšmingas ir nemato jokio kito galimo kandidato. Tai tarsi protesto forma“, – sakė S.Šiliauskas.

V.Mazuronio tikslas – ne prezidento, o EP rinkimai

S.Šiliauskas atkreipė dėmesį, kad vertėtų suprasti, jog V.Mazuronio atveju pagrindinis klausimas turėtų būti, kiek jo tikslas buvo dalyvauti prezidento rinkimuose, o kiek jis siekė pasinaudoti pigiausia reklama, dalyvaujant debatuose, būti dėmesio centre ir tokiu būdu prisitraukti rinkėjus Europos Parlamento rinkimuose (EP).

Tačiau VDU profesorius A.Krupavičius pastebėjo, kad kandidatų į prezidentus debatuose šio politiko figūra atliko pozityvų vaidmenį.

„Šis politikas buvo pasitraukęs iš Lietuvos politinės arenos, neturėjo partinės paramos. Vis tik bendrame debatų kontekste V.Mazuronis suvaidino teigiamą vaidmenį: jis daugeliui užduodavo nepatogius klausimus.

Negalime pamiršti ir daugiausiai diskusijų sukėlusios mizanscenos – S.Skvernelio namo pirkimo, kuri, tiesą sakant, S.Skverneliui tikrai nepadėjo gauti daugiau balsų“, – mintimis dalijosi A.Krupavičius.

Raketa, kuri taip ir neiššovė

Politolologo A.Krupavičiaus teigimu, A.Juozaitis yra neišnaudotų galimybių kandidatas, kuris dėl neišnaudotų galimybių kaltas yra pats.

„Rinkimų kampaniją jis pradėjo iš anksto, gana gerai, bet rinkimų kampanijos metu jis marginalizavosi, nors tikrai buvo įdomus, jo programa buvo logiška, politikos apžvalgininkai jį vertino kaip „juodąjį arkliuką“, kuris turi galimybes iššauti.

Kitas svarbus dalykas – jam reikėjo sugrįžti į Lietuvos politikos lauką, jis buvo pamirštas. Vėlgi aplinkybės buvo jam palankios: buvo minimas Sąjūdžio 30-metis. Galimybių kalbėti ir sugrįžti į politikos erdves tikrai buvo, bet jos buvo neišnaudotos.

Be to, kai kurios sritys jo pasisakymuose taip ir liko neapibrėžtos, pavyzdžiui, socioekonominiai dalykai. Net ir tose temose, kuriose jis stiprus – švietime, kultūroje – jis nediktavo diskurso“, – apie neišnaudotą A.Juozaičio potencialą kalbėjo VDU profesorius.

Remiantis S.Šiliausko pastebėjimais, politinių jėgų, kurioms atstovauti siekė A.Juozaitis, sėkmė Lietuvoje yra apsunkinta ir miglota.

„Jis iš dalies bandė užimti nišą, į kurią pretenduoja ir M.Puidokas. Europos Sąjungos politinių jėgų išsidėstymo kontekste tai yra antifederalistinės, protautiškos politinės jėgos, pasisakančios už tautiškas, krikščioniškas, konservatyvias vertybes.

Pagrindinis priešas toms politinėms jėgoms yra įvairių formų liberalizmas, genderizmas, multikultūralizmas, jų imigracijos ir žmogaus teisių politikos traktavimas taip pat yra pakankamai konservatyvus. Tokių jėgų niša Lietuvoje yra neužpildyta.

Dalyvaujant rinkimų kampanijoje, tokių jėgų atstovai gauna patvirtinimą, kad poreikis tokioms jėgoms yra, dalis visuomenės jų požiūriui ir idėjoms pritaria. Kai kalbama, kad gyvename Lietuvoje ir Lietuvai svarbus lietuviškumas, tai šią mintį daug kas palaiko.

Bet kai ateina balsuoti, jie galvoja, kad svarbiau nei savitumas yra, pavyzdžiui, socialinės problemos.

M.Puidokas ir A.Juozaitis kėlė siauresnių sričių klausimus. A.Juozaitis – kultūros ir švietimo klausimus. M.Puidokas – vaiko teisių ir šeimos politikos klausimus. Žmonės gali pritarti šiems klausimams, bet jiems svarbesni platesni klausimai.

Be to, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje euroskeptiškos jėgos, kurių vertybes protegavo ir A.Juozaitis, nesulaukia sėkmės, yra ta, kad didžioji dalis euroskeptikų Europos mastu, pavyzdžiui, vengrų Viktoras Orbanas, italų Matteo Salvinis, prancūzų Marine Le Pen yra prorusiški.

Lietuvoje mes puikiai žinome, kokios pamatuotos ir nepamatuotos baimės yra Rusijos atžvilgiu. Todėl nors neliberalių lietuvių yra daug, bet neliberalios politinės jėgos negauna reikiamo palaikymo“, – situaciją komentavo S.Šiliauskas.

M.Puidoko galimybės išsidėstę ateityje

Politologų nuomone, M.Puidokas, nepaisant labai vėlyvo rinkimų kampanijos starto ir menko žinomumo Lietuvos politikos erdvėje, sugebėjo pritraukti savo rinkėją.

M.Puidokas buvo trečias nuo galo ir sulaukė 2,58 proc. šiuose rinkimuose balsavusių rinkėjų palaikymo, tai yra 36 tūkst. 538 rinkėjų balsų.

„Tai, kokį palaikymą jis susirinko, nėra blogai. Jis jaunas, su kampanija startavo gana vėlai, neturėdamas jokios organizacijos. Jis buvo vienos-dviejų temų kandidatas: vaikų ir šeimos politikos.

Akivaizdu, kad tai buvo ne tie rinkimai, kuriuose jis galėjo tikėtis pergalės. Tačiau ateičiai jis susikūrė gana gerą pagrindą“, – pastebėjo A.Krupavičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.