„Vyks pirmasis derybininkų susitikimas, bus derinami organizaciniai dalykai“, – Eltai patvirtino ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sako, kad jo vadovaujama organizacija jau ne vienerius metus kelia tuos pačius reikalavimus ir siekia dėl esminių švietimo darbuotojų darbo sąlygų susitarti kolektyvinėje sutartyje. Tiek 2016-ųjų, tiek praeitų metų streikai vyko būtent dėl to, kad į reikalavimus esą nebuvo atsižvelgiama. Ir nors 2017 m. vyko derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties, tačiau jų rezultatai netenkino LŠDPS.
Įtampa pasiekė apogėjų, kai praeitų metų pabaigoje vykstant streikams LŠDPS delegacija atėjo į ministeriją derėtis ir iš jos nesitraukė tris savaites. Šis kolektyvinis ginčas iš posto išvertė tuometinę ministrę, o Vyriausybė, reaguodama į situaciją, subūrė komisiją, kuri parengė viešojo sektoriaus finansavimo strategiją.
„Strategija yra tam tikra darbotvarkė, kurios, kaip žinoma, dažnai nebūna laikomasi, ir už tai nėra numatyta jokia atsakomybė. Kolektyvinė sutartis tuo tarpu yra dokumentas, kuris reglamentuotas teisės aktais, o jos nepaisymas numato tam tikrų pasekmių.
Antra vertus, jame turi būti įtvirtinti labai aiškūs įsipareigojimai švietimo bendruomenei, o ne deklaratyvūs „sieksime“, „ieškosime galimybių“, „inicijuosime“ ir pan. Ar dabartinė ministerijos vadovybė pasirengusi rimtoms deryboms, pamatysime jau pirmajame susitikime“, – komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
LŠDPS rašte Vyriausybei ir ministerijai yra siūloma derėtis dėl keturių dalykų: mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio principų; pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programos, kurioje būtų nurodytos konkrečios datos ir dydžiai (reikalaujama, kad pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didėtų 20 proc.); dėl ne mažiau kaip šešių nekontaktinių valandų ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate ir dėl įsipareigojimo mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus.
LŠDPS reikalauja, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų vaikų grupėse būtų iki 10 vaikų, 3-7 metų grupėse – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.
A. Navickas sako, kad jo vadovaujama profesinė sąjunga sieks dėl kolektyvinės sutarties susitarti per mėnesį. Derybose, pasak jo, dalyvaus tik ministerija ir LŠDPS atstovai.
„Mes pateikėme reikalavimus, dabar ministerijos ėjimas, žiūrėsime, ką ji sakys. Dabar tai mūsų derybos, nes kitos profesinės sąjungos jau yra susitarusios, sutartį pasirašiusios, tai taip išeina, kad joms gal ir tinka tokia dabartinė situacija. Nors girdžiu, kad tos sutarties jiems nevykdo, jie kaip ir nieko dėl to nedaro... nežinau“, – Eltai sakė A. Navickas.
