Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos kryptis – STEAM. Šios penkios raidės reiškia gamtamokslinius dalykus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką ar visus tiksliuosius mokslus.
Kurorto mokykloje mokosi nuo pirmokų iki aštuntokų. Net pradinukai šioje mokykloje po pamokų skuba į tyrėjų būrelį.
Neretai mažiausiųjų ir vyresnėlių keliai susieina per integruoto ugdymo užsiėmimus. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Saulė Paulikienė tikra, kad šitaip ne tik mokymosi tikslų pasiekiama, bet ir sustiprėja žmogiškasis bendravimas ir bendradarbiavimas.
Vaikams – galimybės rinktis
Vos ėmęsi STEAM krypties V.Jurgučio pagrindinės mokyklos pedagogai pradėjo iš esmės keisti ugdymo kryptį. Visų klasių mokiniams suteikė galimybę rinktis papildomus dalykus. Pradinukai mokosi finansinio raštingumo. Šeštokai – logikos, septintokai – 3 D programavimo, o aštuntokai – eksperimentinės chemijos.
Ilgainiui palangiškiai ėmė rengti praktinės tiriamosios veiklos dienas. Penkias dienas V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje nevyksta įprastos pamokos. Ko imtis, mokiniai gali pasirinkti. Mat visų dalykų mokytojai būna parengę specialias programas su pasiūlymais ką nors tyrinėti. Savo pasirinkimus vaikai nurodo motyvaciniame laiške.
Kaip pasakojo V.Jurgučio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduoja ugdymui S.Paulikienė, mokiniai galėjo kartu su fizikos mokytoja tyrinėti vandens transportą, chemijos mokytoja siūlė temą „Metalai mūsų gyvenime“, dailės mokytoja – „Baltų simboliką“, anglų kalbos mokytoja – „Lietuva – mano gimtinė“.
„Vaikai mokėsi ir 3D projektavimo, analizavo Lietuvos pajūrio florą, ornamentus, istorinių asmenybių įamžinimą Palangoje, kalendorines šventes ir valgius“, – vardijo pedagogė.
Tyrimų vaikai imasi tiek klasėje, tiek už mokyklos ribų – tarkim, vandens transporto tyrinėti mokiniai vyks į Jūrų muziejų, kartais vaikai mokosi universitetuose, laboratorijose. Tarkim, Kauno VII forte aiškinosi degimo reakcijas.
„Vaikai įsivaizduoja, kad tuo metu atostogauja, o išties labai daug ir įdomiai dirba“, – šypsojosi S.Paulikienė.
Pavaduotoja pasakojo, kad tyrėjų grupėse būna įvairaus amžiaus vaikų. Dirbdami kartu jie susidraugauja ir tampa dėmesingesni vienas kitam. Be to, mokiniai įgyja ir drąsos kalbėti viešai, mat atliktą darbą reikia pristatyti visai mokyklos bendruomenei.
„Kai jiems reikės pristatyti brandos darbą, jie žinos ir kaip tyrimą daryti, ir kaip papasakoti apie tai, ką darei, kitiems žmonėms. Manau, kad mūsų penkios tiriamosios veiklos dienos – rimtas pamatas ateičiai“, – sakė S.Paulikienė.
Patirties sėmėsi svetur
Dirbti STEAM metodu reiškia ne ką kita, o tai, kad dažnu atveju tokioms pamokoms reikia daugiau ruoštis nei kad tradicinėms.
„Vesti tradicinę pamoką, kai jau esi patyręs mokytojas, kur kas lengviau nei ruoštis kitokioms mokymo formoms. Tačiau per tuos ketverius metus negirdėjau nė vieno mokytojo skundo. Dirbti sunkiau, bet įdomiau.
Mes, mokytojai, turime suprasti, kad šiuolaikiniam vaikui sunku per tradicines pamokas, kad jam reikia kitokių, aktyvesnių metodų, kitokios aplinkos, kad jam tinkamiausios praktinės užduotys“, – patikino S.Paulikienė.
Keli Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokytojai vyko semtis STEAM mokymo patirties į užsienį.
Pati S. Paulikienė dalyvavimo trumpalaikėje stažuotėje Šveicarijoje, kurios metu teko susipažino su naujausiais branduoliniais tyrimais CERN organizacijoje, biologijos mokytoja Elvyra Žilienė dalyvavo trumpalaikėje stažuotėje Olandijoje, matematikos mokytoja Ingrida Šleinienė – trumpalaikėje stažuotėje Anglijoje, o informacinių technologijų mokytojas Osvaldas Valiukas vyko ilgalaikės stažuotės į Olandiją.
Sulaukia „užsakymų“ iš valstybės
2015 metų birželį pagal Europos socialinio fondo agentūros finansuojamą projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“ informacinių technologijų mokytojas metodininkas Osvaldas Valiukas vyko stažuotis į Olandiją.
Stažuotės tema – „Formalus ir neformalus informacinių technologijų integravimas į ugdymo procesą“. Pedagogas patirties, kaip tobulinti informacinių technologijų integravimo į STEAM dalykus profesines ir bendrąsias kompetencijas, sėmėsi Leuvardeno licėjuje.
„Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM, angl. science, technology, engineering, arts, maths) specialistų trūkumas ir šiuo metu yra vis dar opi problema visoje Europoje. Ilgalaikė stažuotė suteikė galimybę susipažinti, kaip ši problema sprendžiama Olandijoje.
Olandijos švietimo sistema ypatinga tuo, kad šalies mokyklos yra labai savarankiškos. Nesikišama į tai, kaip mokytojai, mokyklos formuoja ugdymo procesą, tačiau rūpinamasi, kas yra daroma, kokie bus pasiekti mokinių mokymosi ar švietimo specialistų kompetencijų kokybės rezultatai“, – pasakojo O.Valiukas.
Pedagogas paaiškino, kad populiarindama gamtos ir tiksliuosius mokslus Olandija pasirinko tokią strategiją: partnerystė tarp mokyklų ir pramonės įmonių veikia nacionaliniu lygiu, įtraukiama vyriausybė, pramonės asociacijos bei bendruomenė.
Valstybinės įstaigos ar privačios įmonės „užsako“ jiems aktualios problemos tyrimą ir tikisi iš mokyklų komandų šios problemos visapusiškos analizės, išvadų ir pasiūlymų, kaip spręsti problemą.
„Labai didelis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems energijos šaltiniams, vandens technologijoms. Didelį įspūdį Leuvardeno licėjuje padarė visos bendruomenės informacinis technologinis išprusimas.
Mokiniai šioje Olandijos mokykloje asmeninius išmaniuosius įrenginius ar planšetinius kompiuterius aktyviai naudoja ugdymosi procese: pamokų metu mokiniams įprasta atlikti tyrimus, ieškoti informacijos internete naudojant planšetes, skaidres ir pristatomuosius darbus kurti planšetiniais kompiuteriais, savo sukurtas pateiktis demonstruoti per multimedijos sistemas.
Naudodamiesi informacines technologijas, mokiniai gali stebėti savo namų darbus, pamokų tvarkaraštį ir kitus procesus, vykstančius mokykloje“, – dalijosi, ką perpratęs, O.Valiukas.
Reikia neatsilikti nuo inovacijų
Informacinių technologijų mokytojas sakė, kad stažuotė pagimdė daug naujų minčių. Mokykloje buvo įsteigta iniciatyvinė STEAM grupė, parengtas veiksmų planas, kaip populiarinti tiksliuosius ir gamtos mokslus.
„Bendruomenės susitarimu mokykloje pasiūlėme naujų pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų – 3D projektavimas, foto ir video studija, logika, eksperimentinė chemija, finansinis raštingumas, jaunųjų tyrėjų būrelis, robotika ir programavimas ir kita.
O.Valiukas vaikams pasiūlė 3D projektavimą, šio dalyko užsiėmimus jau kelerius metus noriai renkasi mokyklos septintokai. Po stažuotės Olandijoje ir kilo idėja įsigyti 3D spausdintuvą.
„Buvau ir esu įsitikinęs, kad mokykla yra ta vieta, kurioje vaikai turi turėti galimybę žengti koja kojon su šiandieninėmis inovacijomis, ugdyti tyrėjams ir kūrėjams reikalingas kompetencijas“, – sakė O.Valiukas.
Saviraiška – skaitmeninis kinas
Dar viena O.Valiuko iniciatyva – neformalaus ugdymo robotikos ir programavimo užsiėmimai. Tai užsiėmimai 7-16 metų vaikams, kurių metu jie dirba su „LEGO WeDo 2.0“, „LEGO EV3“, „Arduino“, „Makeblock“ konstruktoriais, valdomais išmaniaisiais įrenginiais, kompiuteriu bei bevieliu WiFi tinklu, išmoksta valdyti sukonstruotus mechanizmus, mokosi atpažinti ir įvardyti technines konstruktoriaus dalis, susipažįsta su jų veikimo principais, įgyja programavimo pagrindus.
Šiais mokslo metais, privačių rėmėjų iniciatyva, mokyklą pasiekė mikrokompiuteriai „BBC micro:bit“, tad informacinį technologinį mokinių ugdymas buvo papildytas galimybe programuoti šiais mikrokompiuteriais.
O.Valiukas pasakojo, kad ketverius metus mokykloje buvo vykdomas respublikinis projektas – saviraiškos programos „Skaitmeninis kinas“.
„Jį organizavome, siekdami plėtoti bendruomenių bendradarbiavimą ir ugdyti bei plėtoti naujas mokinių kompetencijas: filmavimą, vaizdo medžiagos montavimą, įgarsinimą, kūrybiškumą ir kitokias.?
2018 metais vykdytas projektas „Skaitmeninis kinas. Aš tikrai myliu Lietuvą!“ buvo pastebėtas Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato, įgyvendinančio projektą „Šimtmečio dovanos“, ir buvome pakviesti dalyvauti šventiniame padėkos renginyje, vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje“, – džiaugėsi pedagogas.
STEAM grupės iniciatyva mokykloje vedamos integruotos 5-8 klasių mokiniams įvairių dalykų pamokos, kurių tikslas – stiprinti STEAM dalykų integralumą mokykloje: informacinės technologijos ir matematika, informacinės technologijos ir gamtos mokslai ir t.t.
Mokė ir kolegas
Dabar mokykloje diegiama skaitmeninė metodinė priemonė „IKT – kūrybiško mąstymo ugdymas“, skirta bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams ir mokiniams, neformaliojo ugdymo teikėjams ir jų auklėtiniams bei visiems tiems, kurių pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos mokinių informacinį kompiuterinį technologinį raštingumą bei siekį mokytis visą gyvenimą bei tobulinti savo kompetencijas.
„Tokiai veiklai reikia nuolatinio pasiruošimo ir naujų kompetencijų. Tad ir pats nuolatos domiuosi informacinių technologijų naujovėmis, dalinuosi jomis su savo mokiniais ir mokyklos bendruomene, skleidžiu savo gerąją patirtį mieste ir šalyje.
Mano siekis – vaikus mokyti ne tik pagrindinio ugdymo bendrosios programos turinio, tačiau suteikti galimybę vaikams kūrybiškai save pažinti ir realizuoti programavimo, robotikos, 3D projektavimo ir kitų profesionalių taikomųjų programų srityse“, – kalbėjo O.Valiukas.
Kaip dirbti STEAM kryptimi, iš V.Jurgučio pagrindinėje mokyklos mokytojų sėmėsi gerosios patirties pedagogai iš Kretingos, Mažeikių, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų miestų.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
